Excerpt
* lios, turi ypatingą vaisingumo galią: kur pasirodo laukuose ir pa- deda dirbti, viskas klesti. Jos susijusios su vandens siera, gyvena prie vandens telkinių ir akmenų; iš ten jų magiškoji galia. Gali pasiversti gyvuliais, ypač ožkomis, kumelėmis, ir …
Excerpt
2 2 Vaižgantas —linų ir kanapių globėjas, gimstantis ir mirštantis die- vas, lietuvių Dionizas Rugių boba —kultivuotų augalų gimstanti ir mirštanti jėga Medeinė ir Giraitis — miškų globėjai Lazdona —riešutų ir lazdynų globėja, vaisingumo įsikūnijimas …
Excerpt
Dievas Vyriausiasis indoeuropiečių panteono dievas buvo Dievas. Po krikšto šiuo žodžiu imta vadinti krikščionių dievą. Taip vienas svar- biausių indoeuropiečių dievų asimiliavosi su krikščionių aukščiau- siuoju dievu, o kai kurios jo funkcijos atiteko …
Excerpt
ir medžiais. Nuo šio kalno Dievas joja raitas arba važiuoja aukso ar vario karieta arba rogėmis, laikydamas aukso vadeles su aukso kutais. Žemėn leidžiasi lėtai, atsargiai, kad nenukrėstų rasos laše- lių, nesustabdytų želmenų augimo, nesutrukdytų artojų …
Excerpt
(dabartinės Joninės). Prieškrikščioniškose baltų šventyklose Die- vas greičiausiai buvo garbinamas įvairiais metų laikais, turbūt skir- tingo pavidalo, panašiai kaip šiaurės vakarų slavų trijulė Jarovi- tas—Rujevitas—Sventovitas, žinoma iš XI ir XII a. …
Excerpt
Aušrinė Aušrinė — „antroji Saulė, gražuolė, meilės deivė“. J. Lasickis XVI a. ją taip apibūdino: „Aušrinė yra nusileidžiančios ir virš ho- rizonto pakylančios saulės spindulių deivė (209, p. 40; 197, p. 130 ir kt.). Ji pirmoji apšviečia dangų, išsklaido …
Excerpt
(213, p. 233, 243, 245, 249, 299). Tai atskiras dievas, galėjęs turėti ryšį su dangaus šviesa. Mėnuo Mėnuo, Mėnulis, latvių Meness — labai aiškus indoeuropietiškas dievas. Jis ir „Dievo kumelys“ (mįslė: ...gimė dievo kumeliukas auksinėm kamanom, …
Excerpt
žiemos jėgos, iš kurių saulę po žiemos reikia išgelbėti, ir dėl to Dangaus kalvis dideliu kūju ją turi iš naujo nukalti. Baltų Kalvis (Kalvelis, Kalvaitis) istorijos šaltiniuose pasirodo XIII a.,* o jo kilmė siekia metalų amžiaus pradžią. Jis giminiškas …
Excerpt
» ta 1455—1480 m.) mini, kad dėl užgesusios šventosios ugnies vai- dilos ir vaidilutės turėdavo mirti (218, p. 139). Ugnis Šventoji ugnis degė ant kalnų ar upių pakrantėse, Perkūnui skirtose vietose. Šios šventvietės greičiausiai priklausė ar visai …
Excerpt
Velinas — vienaakis magikas, visa regintis ir numatantis, galintis keisti savo pavidalą, dažniausiai pasiverčiantis gyvuliais, ypač vil- kais ir piktais šunimis. Šie pagrindiniai bruožai yra užsikonservavę lietuvių ir latvių tautosakoje, o toponimai …
Excerpt
Lietuvoje, buvęs šventas šaltinėlis Golbė, kurio dėka žmonės pasi- darydavo vienaakiai, t. y. atiduodavo akį už tai, kad atsigėrė ste- buklingo vandens. Būti vienaakiu buvo laikoma nepaprasta garbe. XVI a. antrojoje pusėje dar buvę galima sutikti senų …
Excerpt
+ AAB LRK negalima ignoruoti fakto, kad XIV a. istorijos šaltiniai mini „šven- tus namus“ (domos sacros) ir „šventus miestus“ (sacras villas) (213, p. 122, 130), galinčius reikšti šventyklas ir dideles bei svar- bias šventąsias vietas. Pagaliau ir …
Excerpt
BZ]1 FZA2 [63] 714 Oži4258 415 80M 91. Tušemlios VI-—VII a. piliakalnio šventovė su apskrito plano šventyklėle šiau- rės rytuose: 1 — duobės; 2 — akmenys aplink židinius; 3 — puodų šukės, girnos ir kitokie radiniai; 4 — …
Excerpt
91 (TL) Ва 497 Recenzavo Vytautas Gudelis Vilniaus Univę ki | bipti оге 20904—049 В у 854010) 77 11—?? © Leidykla „Mokslas“, 1977 …
Excerpt
TURINYS EBratarmė) Ета е 5 1. LIETUVOS TSR PADĖTIS ŽEMĖS LANDŠAFTŲ $І5ТЕМОЈЕ .................. 8 т. Мио geosferų пк Јапаѕа но У Аер 8 2. Bendras fizinis geografinis fonas ............ а... 10 3. Іпітатопіпіаі Гіеіџуоѕ ТЅК 1ап45аНа!1 — ўетеуаігайіаі …
Excerpt
PRATARMĖ Mokslo ir technikos revoliucijos epochai būdinga tolimų mokslo ša- kų suartėjimas bei naujų problemų atsiradimas. Daug problemų dabar kyla gamtos ir visuomenės santykių sistemoje, kuri egzisiuoja kaip mūsų gyvenamoji aplinka — žmonių įsisavintas …
Excerpt
nomų, miškininkų moksliniai darbai, padėję autoriui vystyti vadinamąją geografinės kraštotvarkos koncepciją. Tuo ši knyga skiriasi nuo daugu- mos kiių iki šiol paskelbių landšaftotyros darbų, kuriuose aprašomi tik gamtiniai komponentai. Mūsų šalyje …
Excerpt
Kadangi landšaitotyros terminai yra įvairiai traktuojami, reikia są- vokas „kraštovaizdis“, „landšaftas“, „„žemėvaizdis“, „vietovaizdis“ api- brėžti aiškiau. Kraštovaizdis — bendriausia sąvoka, apibūdinanti gamios ir žmonių sukurtų objektų visumą, visą …
Excerpt
1 EIETUMOS. TSR РАВ ОГО ŽEMĖS LANDŠAFTŲ SISTEMOJE 1. NUO GEOSFERŲ IKI LANDŠAFTŲ Svarbiausias mūsų planetos sandaros bruožas yra jos susisluoksniavi- mas į geosferas, koncentriškai gaubiančias viena kitą. Planetos vidurį, jos branduolį, kur slėgis beveik …
Excerpt
Tie iš pradžių paplito vandenynuose, paskui užvaldė žemynų paviršių, isiskverbė į dirvą ir podirvį, įsiviešpatavo vidaus vandenyse, pakilo į oro erdves. Atsirado biosfera — ketvirtas geografinės sferos narys. Biosfera ne tik papildė ir paįvairino …
Excerpt
ŽEMĖS ENDOGENINIAI IR КОЅМІМАГ УЕІКЅМІАІ A MEDŽIAGINIS Ža БА РЕТ т, VIDAUS PAMATAS Е МАМ у DENYS PAŽEMIO ATMOSFERA A = р = — = B DIRVOŽEMIAI e GYVŪNIJA KA AUGALIJA с KULTŪRINIS KRAŠTO RŪBAS а В ЗОСАЦМА! ЕКОМОМИМАГ VEIKSNIAI mr TX м 1 pav. Žmonių …
Excerpt
Manoma, kad tolimoje praeityje Žemės litosfera buvusi plona ir lanksti, tikriausiai bazaltinės sudėties. Ją lengvai plėšė vidinės jėgos. Ilgainiui, veikiant išorinėms jėgoms, dideliuose Žemės plotuose bazalti- nė pluta įgijo dar ir granitinį kiautą. …
Excerpt
Bendrą fizinį geografinį foną, be litosferos sąrangos, kuria dar ir Sau- lės energija. Žemė, būdama apvali, gauna iš Saulės labai nevienodą radiacijos kiekį. Pagal gaunamą Saulės energijos kiekį Žemė skirstoma į radiacines juostas. Poliarinėms (Šiaurės …
Excerpt
geogr. plotis У 255 Е 5 40 о зо 20 та а Б — а И 1 21 1ш ЕУ 2 pav. Lietuvos TSR (juodas kvadratas) vieta Žemės zoninių landšaftų sistemoje (apibend- rTintame žemyne), pagal A. Riabčikovą (1960): Juostos: P— poliarinės; SP — subpoliarinės; V — vidutinės; ST …