Excerpt
37. Kurmaičių, Kretingos raj., pilkapio Nr. 1 planas ir skersinis pjūvis gintaro ir stiklo karolių. Vakarų Mozūrų sričiai būdingi pilkapiai su koridoriaus tipo akmens plokščių statiniais. Urnos irgi turi ant- ropomortinių bruožų: pažymimos akys (pav. …
Excerpt
38. Ankstyvojo geležies amžiaus moters galvos ir kepurėlės papuošalai pagal Kurmaičiuose (apie 500 m. pr. m. e.) ir Egliškėse (II—I a. pr. m. e.), Kretingos raj., rastus antsmilkinius, sraigines įvijas ir įvijinį smeigtuką 1 39. Geometriniu ornamentu …
Excerpt
ŽVNTL MMM L S 40. Ankstyvojo geležies amžiaus urnos iš Vakarų Mozūrų srities (galindų žemės): 1 — iš Redikainų, Olštino raj.; 2, 3 — iš Piurkovo, BžAnė raj. T, 7 24 G ii 4 fa a vyk 41. Dekoruotos urnos su dvigubomis ir trigubomis ąselėmis (1, 2) ir to …
Excerpt
it u im ss MMT AAA 3 49. Antkaklės ir apyrankės iš Sembos pil- 5 ED kapių (700—650 m. pr. m. e.) čių turtingiausių. Į kapus dėta gulbės kaklo pavidalo smeigtukų ir kūginėmis, suvytomis, irklo pavidalo arba su didelėmis įvijinė- mis galvutėmis, antkaklių …
Excerpt
nuo laidojimo pilkapiuose pereita prie laidojimo plokštiniuose ka- puose. Ši sritis ir toliau laikėsi savo regiono tradicijų iki istorinių laikų pradžios, kai čia imtas minėti žiemgalių genties vardas. Rytų Lietuvoje ir Pietryčių Latvijoje bei Vakarų …
Excerpt
ua I TS ŠA LTA pi 44. Iš akmens plokščių pastatyti pomirtiniai nameliai (1), į kuriuos buvo sude- damos antropomorfinės urnos, Gdansko raj, urnos su dangteliais iš Vakarų Pamario (2) …
Excerpt
2 su antkaklėmis: tai imitacija plačių, iš daugelio apvijų sujungtų apykaklinio tipo antkaklių, randamų Šiaurės Lenkijoje ir Rytprū- siuose (pav. 46). Ant urnos kaklo kartais pribadyta skylučių ir 45. Antropomoriinės urnos iš maždaug 500 m. pr. m. e. …
Excerpt
žemupio srities. Čia randame schemiškai pavaizduotų žmonių, žir- zų, vežimų, skydų, eglutės raštą ir geometrinių figūrų. Skydas, atrodo, simbolizavo saulės diską, nes puoštas skrituliais. Kadangi įrėžtas šalia vežimo, galima spėti, jog šita mitologinė …
Excerpt
47. Raižiniai ant antropomorlinių urnų: 1 — schemiška žmogaus figūra, laikanti 2 milžiniškas ietis, žirgas ir žmogus (raitelis?) iš buv. Kėrvaldės, Rytų Pamario; 2— žirgas ir aukštai iškeltas saulės simbolis iš Starogardo raj., Vyslos žem- upyje; 3 — urna …
Excerpt
| 6. Skitų antplūdžiai, lužitėnų kultūros žlugimas ir Pamario baltų veržimasis į pietryčius VIII a. pr. m. e. pabaigoje išvarę kimerus iš Juodosios jūros pakrantės, skitai įsigalėjo dideliame plote tarp Dnestro ir Volgos ir iš ten pradėjo puldinėti …
Excerpt
banai, frigai ir ilirai. Dauguma mokslininkų spėja lužitėnų kultūrą buvus giminišką ilirų ir venetų kultūrai, lenkų archeologai laiko ją slaviška. Kadangi dėl suniokojimo lužitėnų kultūros tęstinumą sun- ku pasekti, etninės priklausomybės problema sunkiai …
Excerpt
4 Ž L ą. Hipotezė, kad varpinių kapų kultūra yra visų slavų pradžia, įtartina dėl to, jog tuomet slavų prokalbės ir kultūros susiforma- vimas nukeliamas į nesenus laikus, net maždaug 2000 m. vėliau už balių susikūrimą. Slavų užuomazga galėjo būti …
Excerpt
tūros raidai. Jeigu Zarubincų žmonės iš tikrųjų buvo prūsai, tai dabar čia prasidėjo vakarų ir rytų baltų metisacija. Išriedėjo nau- jos kultūros grupės, prie kurių grįšime tolesniame skyriuje. Bendra politinė Europos situacija — keltų ir germanų veržima- …
Excerpt
1. Gintaro ir kitų dirbinių prekyba Gintaro daugiausia buvo surenkama Sembos pusiasalyje, palei Aistmarės, Kuršių nerijoje ir šiek tiek Vakarų Lietuvoje bei Lat- vijoje. Iš tų sričių vandens keliu ir gal sausuma per Pietų Rytpru- sius jis buvo gabenamas …
Excerpt
rotas. Užtat Romos imperijoje iš jo darė nuostabius dalykus: ne tik karolius, seges ar kabučius, bet ir vazas, kosmetikos indelius, lempas, įvairiausias žmonių bei dievų ar deivių figūrėles, liūtus, panteras, šunis, ožius, delfinus, paukščius, sraiges, …
Excerpt
«“"". 7 TB. Sr MMA Tai jaučiama iš smulkaus geometrinio rašto ir mitologinių motyvų: saulučių, mėnulio pavidalo kabučių, paukščiukų ir gyvulių. Tie patys motyvai kartojasi iki XX a. medžio drožiniuose (plg. koplytstulpių ir kryžių ratukus, mėnulius, …
Excerpt
49. Baltams būdingi mergaitės ir ištekėjusios moters galvos ir kaklo papuošalai (100—300 m.): /, 2— plokšteliniai antsmilkiniai, segė ir kaklo papuošalai iš žalvarinių įvijų bei kabučių (II a.); 3— įvijiniai antsmilkiniai, stiklo karoliai su kabučiais, …
Excerpt
A £i MNETTĄ a ET - ž 14 BRTTOZIS MA Eno, p = ! RS R i E B Š S AE S : 5 ja 06 = S ( p 50. Zalvarinė antkaklė kūginiais galais su kabučiais iš Pleškučių, Klaipėdos raj. Krūtinės papuošalai — segės ar smeigtukai su pritvirtintomis grandinėlėmis arba …
Excerpt
A 51. Krūtinės papuošalas iš kiauraraščių plokštelių, branktelių ir kabučių iš La- botakių, Klaipėdos raj. (apie 300 m.) iš Romos imperijos provincijų. Tai akinės, skydelinės profiliuotos, lankinės segės, kurių čia smulkiau neaprašysime. Jų yra nemaža …
Excerpt
52. Kiauraraštės plokštelės: J — žalvarinė iš Šernų, Klaipėdos raj.; 2— dengtos sidabro skardele su prikabintomis grandinėlėmis iš Ziva Vodos, Suvalkų raj. (pilkapis Nr. 14, kapas Nr. 1) 53. Zalvarinė laiptelinė sidabruota (1) ir zoomoriinės segės, …
Excerpt
NH < R 7 ' NSO 5 i i WA 2 r Z 5 DEADOPK J N ZII Ž , ŽŽ Ž „Mk E ZR AC LL 54. Kiauraraštės diržų plokštelės: 1—3 — iš Stragnų, Klaipėdos raj.; 4 — sidab- rinė diržo sagtis iš Bajoriškių, Kupiškio raj. Pirmieji emalio karoliai ir pirmosios emaliuotos segės …
Excerpt
FINOUGRAI 55. Baltiškų emaliuotų papuošalų paplitimas IV—V a. Puiki emaliuotų papuošalų kolekcija rasta Moščinų piliakalnyje prie Popoltos upelio, Ugros intako, Vidurio Rusijoje (t. y. rytų baltų teritorijoje). Šitai kolekcijai ar paslėptam lobiui …
Excerpt
56. Emaliuoti dirbiniai: 1 — segė, puošta raudoni emaliu, iš Velikuškių, Zarasų raj.; 2, 2 — pusmėnulio pavidalo kabučiai, puošti žaliu ir raudonu emaliu, iš Mie- žonių, Molėtų raj.; 4 — geriamojo rago (?) grandinė iš Vilniaus krašto …
Excerpt
"Matij a Gimbutienė Baltai priešistoriniais laikais ? …
Excerpt
Baltai priešistoriniais laikais …
Excerpt
Marija Gimbutienė Baltai priešistoriniais laikais Etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija (4) VILNIUS „MOKSLAS“ 1985 …