Excerpt
УМ, У ЕУ 28 pav. Smulkiai kalvoto dauboto priesmėlingo vietovaizdžio 1 kmž pavyzdys: 1 — sluoksniuotasis ir žvirgždėtasis smėlis; 2 — moreninis priemolis; 3 — durpės Mu Р мм 22° 1 Ш ШЩ2 = 29 pav. Stambiai kalvoto dauboto priemolingo vietovaizdžio 1 km2 …
Excerpt
30 pav. Galimi mezoformų san- tykiai (Yo nuo bendro ploto) kalvotajame daubotame more- niniame reljefe: ko d K — stambios kalvos; К — smulkios kalvos; ko — kauburiai; L — nuolaidu- mos; pd— pelkėtos daubos; kod — kauburiuotasis daubotas reljefas; ККоа — …
Excerpt
dutiniškai tik 5—8 km?. Tačiau tos pačios rūšies arealų kartais gali būti labai daug. I. Švarcaitė (1971), tyrinėjusi Vištyčio—Gražiškių aukštumos kraštovaizdį, apie 470 km? plote aptiko 13 vietovaizdžių, iš kurių 6 yra stambaus reljefingumo, 5 — smulkaus …
Excerpt
——5 “16 31 pav. Moreninių masyvų šlaitų ekspozicija šiaurės rytų Lietuvoje: 1 — kalvotoji moreninė ežeringa aukštuma; 2— prieledyninė upinė lyguma; 3 — moreninė lyguma; 4— prieledyninė ežerinė lyguma; 5 — moreninių masyvų keteros; 6 — moreninių masyvų …
Excerpt
Ryškiausi radiacijos skirtumai tarp šiaurinės ir pietinės ekspozicijos šlaitų būna giedriomis dienomis, veikiant tiesioginei insoliacijai, Ukanotu oru, kai radiacija išsisklaido, jos skirtumas tarp nevienodos ekspozicijos šlaitų išnyksta (7 lentelė). - 7 …
Excerpt
išstumidamas iš ten šiltesnį orą. Daubose susidaro šalto oro „salos“, ku- rios. apima ir kalvų papėdes. Susidaro didoki nakties temperatūrų skir- Žumai tarp kalvų viršūnių, papėdžių ir gretimų daubų. Могепіпіо relje- Го daubose ir šlaitų papėdėse …
Excerpt
Didžiausi drėgmės skirtumai susidaro žiemą dėl nevienodos sniego dangos. Neapaugusiose kalvose sniegas dažniausiai yra nupustomas nuo viršūnių ir viršutinių šlaito dalių į pašlaites. Be to, jo nevienodai kau- piasi ir skirtingos ekspozicijos šlaituose. …
Excerpt
9 lentelė Vidutiniai drėkinimo koeficientai kalvos elementuose Reljefo elementai | пала Vasarą ха | o Šiaurinio šlaito viršus 0,58 0,50 0,75 0,61 Šiaurinio šlaito vidurys 1,00 1,00 1,00 1,00 Pietinio šlaito viršus 0,52 0,64 0,69 0,62 Pietinio šlaito …
Excerpt
a o B 254 204 B TN 81 > 2 2,0 0 5% . 4,7. i 13 3,8 ў | 0 d 2 СА $ я Е 88 5-5; 65 96 ЗЗА 737 3,8 748 | И 11 IV V VI VII VIII IX х XI XII 32 pav. Nuotėkio pasiskirstymas mėnesiais kalvotosiose moreninėse aukštumose (94 nuo metinio nuotėkio; J. Burneikio, J. …
Excerpt
33 pav. Kalvotųjų moreninių ežeringų aukštumų hidrografinis tinklas. Kairėje — nelabai ežeringoje Vidurio Žemaičių aukštumoje, dešinėje — ežeringoje Aukštaičių aukštumoje 1 km? vidutiniškai esti 6—8 pelkės, užimančios 20—259; ploto. Purių gruntų …
Excerpt
abs. aukštyje) rodo bendrą kvarterinių požeminių vandenų horizontą. Trečiai grupei priklauso nenuotėkiniai ežerai, kurie neturi ištakų. Jų vandens perteklius išgaruoja arba nuteka požemiu. Didelę grupę sudaro aklinieji ežerai, be ištakų ir intakų. Tai …
Excerpt
Horizonte A; humuso nedaug (apie 1—295), tik Žemaičių aukštumoje, kur lėtesnė organinės medžiagos mineralizacija ir vešlesnė žolių auga- lija, dirvos humusingesnės. Vidutiniškai nujaurėję dirvožemiai būdingi paviršiams iki 3 statu- mo, kur filtruojasi …
Excerpt
tuose, jeigu jie pakankamai ilgi, yra geriausios sąlygos linijinei erozi- jai — išgraužoms susidaryti. Dirbant lauką, išgraužos sulyginamos, bet šlaitas muo to dar labiau išsigaubia. i Kokia šlaito planinė forma, itin svarbu smulkiai kalvotajame reljefe, …
Excerpt
34 pav. Eroduotojo dirvožemio skeletingas paviršius jų poringumas, taip pat imlumas vandeniui. Lietaus vanduo labai sun- kiai filtruojasi į nuardytą dirvožemį, teka paviršiumi ir tuo pačiu didina eroziją. Po lietaus ant tokio dirvožemio susidaro kieta …
Excerpt
liukus, randamus panuovalio sąnašose. Angliukai laikomi kitados degin- tų miškų liekanomis. Iš jų galima spręsti apie žemdirbystės laikotarpius. I. Švarcaitės nuomone (1971), pirmą kartą miškai buvo deginami Viš- tyčio—Gražiškių aukštumoje maždaug prieš …
Excerpt
tėse gausiau auga vienmetės piktžolės — baltoji balanda, dirvinis sėjikas, pelkinis pūkelis, taip pat daugiametės šakniaatžalinės piktžolės — dirvinė usnis, dirvinė pienė, dirvinis vijoklis, gyslotis ir kt. (J. Monstvilaitė, 1970). Labiausiai nuardytose …
Excerpt
Р и „iv S Assia) r "I = Z Е Е AS o TAS 35 pav. Kalvotoji moreninė slėniuota aukštuma: 1 — moreninis priemolis; 2 — smėlis ir žvirgždas Apsausintose pelkėse, tarpdirvių pelkaitėse įsivyrauja paprastosios viksvos formacijos (Cariceta nigrae), o labiau …
Excerpt
"lengvesnės mechaninės sudėties, mažiau karbonatingi moreniniai prie- moliai ir priesmėliai. Manoma, kad dėl geresnio vandens nutekėjimo priešpaskutinio apledėjimo aukštumos buvo labiau suskaidytos fliuvio- glacialinės erozijos, o dėl to ežerai greičiau …
Excerpt
36 pav. Periglacialiniai dengiamieji dariniai Atšilus veikliajam sluoksniui, į plyšius sutekėdavo vanduo, kuris temperatūros svyravimo sluoksnyje tuojau užšaldavo. Plyšių vietoje at- sirasdavo ledo pleištai — poligoniniai gysliniai ledai. Galutinai išėjus …
Excerpt
"Nykstant pašalui ir storėjant veikliajam dirvožemio sluoksniui, ištir- pusios medžiagos iškrisdavo vis žemiau. Viršutinės storos feritizuotos juostos susidarė laikotarpiu, kai pašalas dar buvo negiliai, veiklusis sluoksnis plonas, o tame pačiame …
Excerpt
37 pav. Sausaslėnis kalvotajame moreniniame slėniuotame žemėvaizdyje nių skliautakalvių reljefas, suformuotas periglacialinės denu- dacijos ir vandeningų kitados čia tekėjusių upių erozijos. Aukščiau iškilęs smulkiai kalvotas reljefas ne tik nebuvo …
Excerpt
mosierai šildyti, todėl kalvotosios moreninės slėniuotos aukštumos pri- klauso mišriųjų miškų zonos šiltiesiems žemėvaizdžiams. Aukštai iškilusiose, bet toli nutolusiose nuo jūros kalvotose moreni- nėse slėniuotose aukštumose kritulių iškrinta apie 50 mm …
Excerpt
4. PAJŪRINĖS LYGUMOS | Pajūrinių lygumų žemėvaizdžiai užima nedidelį plotą. Jų medžiaginį pamatą sudarė ir dabar tebeformuoja šiuolaikiniai geomorfologiniai pro- cesai (jūra, vėjas, upių deltinė akumuliacija). a. Jūrinės lygumos žemėvaizdis Jūrinė lyguma …
Excerpt
2 b TB api a r 1 2 po > N 0 > MA £ E 0 € 0 12 a “r 0 5 1 = m E 2 £ 2 o E " = = Ni = £ < Ž sių o wa o = a o a “ o € = 12 - 4 " 2 (T) 2 o z x x = E =r c€ o “r o c 9 …
Excerpt
XXIV. Puošnių žirgo XII a. kamanų su švino ir sidabro plokštelėmis bei žvaguliais detalė iš Veršvų XXV. Sidabrinis XII a. kalavijo makščių ant- galis, rastas drauge su sidabrine antkakle Grau- žių, Kėdainių raj., …
Excerpt
XXVI. Vyro VI a. įkapės: lankinės žalvarinės segės, antkaklė storėjančiais viela apvynio- tais galais, žiedas, geležinis ietigalis, įmovinis kirvis, dalgeliai, žąslai, žirgo kamanų skirs- tiklis ir pentinai iš Reketės kapinyno, Kretingos …
Excerpt
XXVII. Žirgo galva su odinių diržų, apkaltų žalvario plokštelėmis, XII a. kamanomis (Veršvai prie Kauno) …
Excerpt
XXVIII. Žirgo galvos XII a. papuošalas iš Veršvų: grandinėlės su kabučiais …
Excerpt
XXIX. Balno kilpos (XII a.), puoštos dekoruotomis sidabro plokštelėmis, iš Rimaisų kapinyno, Panevėžio raj. …
Excerpt
gio ir 5 cm pločio ir įkotė 11 cm ilgio, įdėtas į labai ištaigingas metaliniais apkalais puoštas makštis. Pačių makščių, turbūt medi- nių ir aptrauktų oda, neišliko. Jų viršus išpuoštas auksuotomis reljefinėmis sidabro plokštelėmis, o smaigalys — …