Excerpt
Pavagio smėliai kai kur savaime apaugę arba apsodinti karklais, sau- gančiais krantus nuo erozijos. Truputį toliau nuo upės vagos, kur nuosė- dos jau susisluoksniavusios ir paviršius ne toks sausas, auga avižuolės sąžalynai (Arrenathereium elatioris). Tai …
Excerpt
A 45 pav. Upės slėnis: 1 —salpos aliuvis; 2— vagos aliuvio smėlis; 3— vagos aliuvio žvirgždas; 4 — moreninis priemolis ti kuojos. Vasarą neršia karšiai, lynai, raudės, vėlai rudenį — nėgės ir vėgėlės (A. Gaigalas, 1968). Nemuno deltos atšakomis plaukia …
Excerpt
Tačiau upių slėnius Žemėje formuoja ne tik išorinės jėgos. Kad van- duo galėtų tekėti žemyn, sausumos paviršius turi būti nors kiek nuolai- dus. Kuo aukščiau vidinės Žemės jėgos iškelia sausumą, tuo labiau upė eroduoja savo slėnį. Pasirodo, kad upės …
Excerpt
\ Šių slėnių šlaitai lėkšti, paveikti solifliukcijos, išvagoti periglacialinių raguvų. Dugnuose priklostyta žvirgždų ir įvairių šlaito nuosėdų. Dabartinėms mažoms upėms periglacialinių slėnių nuolydžiai yra per maži, todėl jos neeroduoja dugno, o …
Excerpt
іг vešliai augalijai, erozijos intensyvumas sumažėjo keliolika kartų. Ta- da ėmė formuotis šiuolaikiniai eroziniai slėniai (VI). Šiuo- laikinius slėnius holocene sudarė ir senosios upės, anksčiau tekėjusios kitokių tipų slėniais. Nors šiuolaikiniai …
Excerpt
46 pav. Salpinis terasinis Nemuno slėnis minėtų tipų slėniuose (išskyrus atvejus, kai vandens lygis nuslūgdavo, gerokai pailgėjus upei). Pavyzdžiui, Nemuno baseino slėniuosė II virš- salpinė terasa (apie 8 m aukščio) susijusi su Baltijos ledyninio ežero …
Excerpt
tingas Nemuno slėnio atkarpas sudaro šitokie elementariųjų slėnių de- riniai: slėnis prie Švendubrės I--—-V—VI с; slėnis Druskininkų— Merkinės ruože I-—-V—VI a; slėnis Nemunaičio— Alytaus ruože I-—V-—VI a; slėnis Birštono—Kauno atkarpoje V— VI b (dabar …
Excerpt
dirvožemiais. Upei persistūmus į šoną, senas pavagio pylimas atsiduria atokiau nuo upės, per potvynį apnešamas smulkiomis nuosėdomis ir virsta rumbe, o prie vagos kyla kitas pylimas. Daugelis mūsų Upių yra stabilios, todėl daug kur rumbių nėra, o pavagio …
Excerpt
X pėjusios, pusiau smiltyninės, dykyninės, pelkinės, durpinės. Tikrąsias pievas Merkio salpoje sudaro dirsynai (Bromėta inermis), pašiaušėlynai ((Alopecureta pratensis), šunažolynai (Dactylideta glomeratae), smilgynai (Agrostideta stoloniferae) ir ypač …
Excerpt
bendrijos požeminė biomasė didesnė už antžeminę 1,7 karto, o Sesleria uliginosa bendrijos — net 4,5 karto. Kai kurių bendrijų antžeminė bio- masė sudaro tik 13—150; bendros biomasės. Šaknų masė (85—9595) būna susitelkusi viršutiniame dirvos sluoksnyje …
Excerpt
Ш. KRAŠTOVAIZDŽIO KULTŪRINIMAS IR KRAŠTOTVARKA Visi nagrinėti Lietuvos TSR gamtiniai landšaftai geologiniu atžvilgiu yra jauni. Vienų medžiaginis pamatas susidarė tik prieš 14 000—12 000 metų, o kitų tebesiformuoja. Dar jaunesni yra kiti kraštovaizdžio …
Excerpt
įmanomas. Vasaros (liepos mėn.) vidutinė temperatūra jau turėjo būti apie 6—8 “C, todėl galėjo augti tundros augalija. A. Seibutis mano, kad iš vėlyvojo ledynmečio yra geografiniai vardai „Papės“, „Galupiai" (žymintys didelių, į prieledynines marias …
Excerpt
Mezolito žmonės jau buvo sėslesni, ilgiau stovyklaudavo upių ir eže- rų pakrantėse, kur statydavosi kailių palapines — pusiau žemines. Jų sto- vyklaviečių pėdsakų daugiausia likę Merkio ir jo intakų pakrantėse, Dainavos smėlingoje lygumoje, kuri pagal …
Excerpt
Neolito pabaigoje žemę dirbo moterys. Jos taip pat rinko uogas, šak- nis, laukinius vaisius, saugojo maisto.atsargas, tvarkė namų ūkį. Tai bu- vo motininės gimininės santvarkos (matriarchato) laikai. Vyrai vertėsi žvejyba ir medžiokle. Tačiau laukinių …
Excerpt
Slesnos vietos vėl pažliugo, pagausėjo pelkių, pakilo ežerų vandens lygis. Miškuose pagerėjo ekologinės sąlygos eglynams augti, o pablo- gėjo — lapuočiams. Sumažėjo žolių plotų, buvo sunku verstis gyvulinin- kyste, reikėjo imtis žemdirbystės. is Tačiau …
Excerpt
Archeologai nustatė, kad iš sodybinių piliakalnių žmonės pradėjo ma- siškai keltis mūsų eros pirmaisiais šimtmečiais. Tuo laikotarpiu suiro gimininė bendruomeninė santvarka, ėmė formuotis klasinė visuomenė, atsirado turtinė nelygybė, prasidėjo …
Excerpt
maičių krašte. Kai kurios ilgainiui tapo svarbiais Lietuvos valstybės poli- tiniais ir administraciniais centrais. ? Vadinasi, Lietuvos gyvenviečių tinklą feodalizmo laikotarpiu, prieš susidarant centralizuotai valstybei, sudarė 4 gyvenviečių kategorijos: …
Excerpt
T... i Ba Va susida 1) feo viri p tuvos kaimi, davė ууѕіу! 2% а. ХІ по Ба La gaikši kunig kus įl sudar džiosi XI venvi Ba rokai nebec уіпіп) dažni sodyt тоѕ “ Рс giau dvare їаікіх Su dirvo Padid „Dyk puldi Di krikš Ре gamt: skiro …
Excerpt
"m 47 pav. Sklypinė žemėvalda. Alovės bajorkaimis 1822 m. (iš V. Balčiūno darbo, 1938): 1 —sodybos; 2 — keliai; 3 — vieno sa- vininko (Siemaškos) ariamoji žemė susiejo lietuvių gyvenimą su gamta ne tik buitiniais, bet ir dvasiniais ryšiais. Krikščionybė …
Excerpt
48 pav. Gatvinis kaimas Rytų Lietuvoje mas, nes dėl prasidėjusių kivirčų ir kovų su Maskvos valstybe reikėjo daug lėšų. Netrukus valakų reforma buvo pravesta ir bajorų žemėse. Pagal naują žemėtvarką naudotojų žemės buvo sujungtos, ir sudary- ti vientisi, …
Excerpt
Kartais dėl gamtinių sąlygų kaimo žemės masyvas negalėjo būti sta- čiakampis, o jo trys dalys — taisyklingos formos, todėl ne visada ir kai- mas kūrėsi centriniame sklype (dažnai jis būdavo pakraštyje). Valakinė-rėžinė žemėtvarka Vakarų Europoje jau buvo …
Excerpt
gi dėl ypatingų gamtinių sąlygų ir žvejybos. Čia, kaip ir Dzūkijoje, dir- bamų žemių buvo maža, ir tos pačios tarp pelkių ir užliejamų plotų. Gatviniai kaimai ilgainiui kito. Juose iš pradžių namai ir klėtys buvo statomi vienoje gatvės pusėje, o kluonai …
Excerpt
пе 49 pav.- Linijinio уіепкіетіпіо kaimo sudarymas (iš V. Balčiū- mo darbo, 1938). Viršuje — Vil- kaviškio apskr. Pajevonio vals. Stalaukio kaimas 1838 m. Juodi 1ėžiai — vieno savininko žemė. Apačioje — tas pats kaimas, 1845 m. išskirstytas į vienkie- …
Excerpt
50 pav. Vienkieminė žemėtvar- ka. Viršuje — Tauragės apskr. Šilalės vals. Putvės kaimas, iš- skirstytas į padrikus vienkie- mius 1930 m. (pagal V. Balčiū- па, .1938). Apačioje — Šiaulių apskr. Žeimelio vals. Rudausių kaimo žemių žvaigždinis sutel- kimas …
Excerpt
duktyvumas padidėjo. Nauja sė- jomaininė žemdirbystės sistema pakeitė jau atgyvenusią trilaukę sistemą. Buvo panaikintos іг bendros ganyklos, likusios dar nuo neatmenamų laikų, taip pat servitutai (teisė ganyti miške, ražienose) ir kt. Tačiau ši reforma …
Excerpt
ruomeninių tradicijų, kolūkiai iš karto kūrėsi didesni, o kaimo ribų ne buvo paisoma. Я Ilgainiui dėl ekonominių sumetimų ėmė jungtis ir kolūkiai. Į vieną kolūkį pateko po keletą padrikų vienkieminių kaimų. Sustambinti kol- ūkiai buvo pavadinti kitais …
Excerpt
/ marių ir jūros krantą, ir tie kaimai taip pat pasidarė linijiniai. Žvejų kaimas kitados davė pradžią ir Kauno senamiesčiui. Pradėjus kirsti miškus medienos eksportui, atsirado sielininkų verslas. Sielininkai prie didesnių upių irgi turėjo savo kaimus, …
Excerpt
Вараша sąlygose. Šitaip stichiškai kūrėsi atskiros padriko sodžiaus alys. ; XVI-XVII a. valakų reforma išsiskaidžiusią mažais sklypais žemę sutelkė į didelius masyvus. Kiekvieno kaimo žemė buvo suskirstyta į tris dideles dalis. Atskiro žemdirbio žemė …
Excerpt
kuria buvo pakabinamas katilas. Pastato pasieniais atsirado gardai gy- vuliams. Vėliau jiems buvo atitvertas namo galas, prie prieangio įreng- ta kamara. Numas būdavo be priemenės, o plačios durys — pastato gale, Lubų taip pat nebuvo, dūmai išeidavo pro …