Excerpt
л 7: m: toje, kalvotosiose moreninėse aukštumose, smėlingosiose bei molingo- siose lygumose. Dėl istorinių visuomeninių faktorių mūsų respublikoje atsirado daug mažų įvairios ūkinės paskirties plotų. Būtina atlikti šios funkcinės mo- zaikos …
Excerpt
58 pav. Kraštotvar- ipai kos t т" , * зате теі > 62E2> P 470 — — м. V 5 о KEN £ 5. 9*3| = саа 250 .- Воб спот Еа ат ое ana 9-92 о бояре = э Везе пат a 822534 == 584 D = очен E 5 2 ЕЕ Сбобозя = „82У засво 5 тан[ …
Excerpt
Dėl gamtinių kliūčių (miškų, upelių) dažniausiai negalima sudaryti di- desnių kaip 40—60 ha laukų; į jų ribas patenka nukeliamų vienkiemių sodybiniai sklypai, nebereikalingi lauko keliukai, tarpdirvių krūmuoti gojeliai, seni sausinamieji grioviai. …
Excerpt
pa (| SI] А 59 pav. Lėkštašlaičių sausinamųjų griovių tinklas Vakarų Žemaičių plynaukštėje: A — senas tinklas (pagal V. Šileiką, 1961), B — naujas tinklas (pagal R. Tumą) Sudarant lysves, vidurinės sumestinės vagos vietoje paviršius pa- aukštėja ir žemėja …
Excerpt
Е 7 1 i dėl gamtinio kraštovaizdžio skirtumų ši problema irgi sprendžiama kiek diferencijuotai. Moreninėse ir limnoglacialinėse lygumose sudaromos iš- tisinės, praretintos arba atrankinės uždaro drenažo sistemos. Mažiausio skersmens (40 mm) drenos yra …
Excerpt
Norint gauti pastovų derlių, nepakanka vien tik dirvas nusausinti. Kartais per sausras net ir molingosiose lygumose trūksta drėgmės. Todėl ateityje numatoma plėsti ir žemių drėkinimą. Lengviausia sudrėkinti dir- vą dirbtiniu lietumi. Lietuvoje lietinimas …
Excerpt
Ве minėtų agrolandšafto tvarkymo priemonių, svarbios yra ir agrono- minės, kai dirvožemis kultūrinamas agrofiziniais, agrocheminiais ir agro- biologiniais būdais. Lietuvos molingųjų lygumų žemės ūkiui suteikta pieno gyvulininkys- tės kryptis, todėl …
Excerpt
Tačiau miško sklypai molingosiose lygumose neturėtų būti dideli. Rei- kia nustatyti jose laukų ir miškų santykį bei miškų tankumą. Miškas stabdo vėją ne didesniu kaip 40 medžių aukščio atstumu už miško ir 10—20 medžių aukščio atstumu prieš jį. Kadangi …
Excerpt
н smėlingosiose lygumose (1970 m. Biržų ūkyje — 42,1 rb, o Varėnos ūky- je — 15,1 rb; E. Juzeliūnas, 1975). Aktualiausia molingųjų lygumų kraštotvarkos problema — gyvenvie- čių „tinklo sukūrimas. Molingosiose lygumose nuo seno yra tankus gyvenviečių …
Excerpt
60 pav. Nauja kaimo gyvenvietė molingojoje lygumoje (Vilkaviškio raj. Gutkaimio vais- medžių medelyno centrinė gyvenvietė, pagal J. Judelevičių, 1973): 1 — ūkio raštinė; 2 — visuomeninio ir buitinio bei kultūrinio aptarnavimo pastatai; 3 — gyvenamieji …
Excerpt
užtat buvo suprojektuoti dviejų aukštų gyvenamieji namai su blokuo- “ tais butais per du aukštus. ; Greta gyvenamojo sektoriaus sukurtas kompaktiškas gamybinis cent- ras. Gyvenvietės vidury — tradicinė nedidelė aikštė, gerai izoliuota nuo išorės ir vidaus …
Excerpt
61 pav. Smėlingosios lygumos rekreakcinis landšaftas į tris funkcines grupes. Pirmai grupei reiktų priskirti plotus, skirtus tik miškų ūkio reikalams. Antrai grupei priskirtini plotai, tinkami sociali- nėms (rekreacinėms ir apsauginėms) funkcijoms. Trečia …
Excerpt
Miško ūkis — labai specifinė liaudies ūkio šaka. Medienos auginimo ciklas yra ilgiausias (keliasdešimt metų), žemės ūkio gamybinis ciklas trumpesnis (keletas mėnesių), 0 pramonės — trumpiausias. Nors medie- nos auginimo ciklas yra ilgiausias, bet jam …
Excerpt
10 lentelė Vėjo kryptys Palangoje (95) Vėjo kryptys Metų laikai ŽD Š | ŠR | Е | РК | P | PV | У | Šv | Suma Ruduo (IX—XI) 7,8 5,8 105 214 132 166 142 106 100. Žiema (ХИП) 7,4 8,0 14,6 25,8 13,6 13,6 10,2 7,8 100 Pavasaris (Ш—У) 11,6 9,3 12,1 13,8 10,1 …
Excerpt
39 pav. Bangų goža Dinaminės pusiausvyros atkarpose vyrauja vidutiniškai išsirūšiavę (apie 0,25—0,5 mm) smėliai. Pasitaiko žvirgždo grūdelių. Pakrantę čia su- daro platus akumuliacinis paplūdimys. Vyraujančios akumuliacijos atkarpose paplūdimys dar …
Excerpt
10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Х АА 20 А12 40 60 80 100 120 140 160 BC EZZA1 40 pav. Jūrinės lygumos medžiaginio pamato mechaninė sudėtis (p): A — Nemirsetos miškas, 108 kvartalas; В — Juodkrantė, senos parabolinės kopos viršūnė. 1 — stambus ir vidutinis …
Excerpt
galima laikyti naudingaisiais šių mineralų koncentratais. Paplūdimyje tokie koncentratai slūgso apie 5—8 m pločio, 0,1 m storio ir 100— 200 m ilgio prosluoksniais ir dažnai dėl smarkių vėjų atsidengia pačiame paviršiuje. Kuršių nerijos paplūdimyje …
Excerpt
telės, nupūstos nuo paplūdimio. Čia formuojasi antras būdingas pajūrio paviršiaus ruožas — kauburiuotas pakrantės kopų reljefas. Šis apie 100—200 m pločio ruožas susideda iš daugybės 4—6 m aukš- čio kauburių, atskirtų defliacinių lomelių, raguvų, daubų, …
Excerpt
41 pav. Kopų ketera, pučiant rytų vėjui šlaitas susidaro vakaruose, aštri ketera atsitraukia jūros link (41 pav.). Kadangi vyrauja vakarų vėjai, todėl kopų kalvagūbris lėtai slenka į ry- tus. Nidos ruože jis persistumia per metus vidutiniškai 2—3 m, o …
Excerpt
Рајапроѕ—Ѕуепіоѕіоѕ ракгапіёје didžiojo kopų kalvagūbrio nėra. Už kauburiuoto reljefo tęsiasi senovinės litorininės jūros suformuotas paplū- dimys, dabar vadinamoji užkopinė dubuma, priaugusi juodalksnių. To- liau ji pereina į litorininės jūros pakrantės …
Excerpt
jų kopų barjeras, turbulentinis maišymasis mažesnis, ir aiškūs mikro- klimato skirtumai. Jūrinėje lygumoje per metus iškrinta apie 660 mm kritulių; iš jų apie 400 mm išgaruoja, o apie 250 mm kritulių įsisunkia į podirvį ir gausiai papildo požeminius …
Excerpt
2 m gylyje, aptinkami jauriniai iliuviniai humusingieji dirvožemiai (P. Garmus, 1953). Po 10—15 cm storio horizontu A; yra storokas velė- ninis horizontas A,, kuriame yra iki 109; humuso. Žeimiai Dikas horizontas A», pereinąs į rudos spalvos su juodomis …
Excerpt
42 рау. Вгокпіпіѕ риѕупаѕ: Јиойкгапіёѕ рагађо!іпеѕе Короѕе veidė (Elymus arenarius) ir pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria). Pastaroji rūšiuoja. smėlį — sulaiko rupesnes daleles, o pro siaurus lapų tarpus praleidžia smulkesnes, kurios kaupiasi kitoje …
Excerpt
Pustomųjų kopų priešvėjiniuose ir pavėjiniuose šlaituose vėl aptin- kami tik smėliniai augalai, tokie patys, kaip ir pakrantės kopose. Pajūryje pušynų augimas priklauso nuo fizinio molio kiekio smėliuo- se. Kur fizinio molio daugiau kaip 2,595, auga …
Excerpt
lis senovinių civilizacijų išaugo prie upių deltų. Ten kuriasi didieji uos- tai ir prekybos centrai. L Visų į jūras įtekančių, upių žiotys yra panašios. Pirmiausia žem- upiai užima tektoniškai grimztančias kontinentų dalis, į kurias įsibrauna jūra ir …
Excerpt
1 ИИ Ее 9 072734 43 pav. Deltinė lyguma: 1 —aliuvinis priesmėlis ir priemolis; 2 — durpės; 3 — smėlis; 4 — moreninis priemolis sąnašomis. Paslėniai labai pažliugo ir ėmė pelkėti. Ant šilų smėlių pra- dėjo kauptis žemapelkių durpės. Litorininės jūros …
Excerpt
marių. Bet pastaraisiais dešimtmečiais Atmatos delta stabilizavosi, jos pro- takos užako. Dabar dinamiškiausios Skirvytės žiotys (M. Beconis, 1967). Jose jau senokai atsirado Briedžių sala, kurią apjuosė dvi naujos Skirvytės at- šakos: Vytinis dešinėje ir …
Excerpt
204 / 404 / 60 1 80 Я Е РИО ВИ НЕА = = ИЕ И B 1004 M 1209 \ 140- \ ЕЕ ISU ET 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 4 1 3 Е 34 #272725 #777 7Ав 2227 в 44 pav. Deltinės lygumos medžiaginio pamato mechaninė sudėtis (95) (J. Vaitiekūno duo- menimis, 1968): А — …
Excerpt
Vietos klimatas іг hidrografija. Nemuno delta atsiveria į užšąlančią lagūną, kurią nuo jūros atitveria Kuršių nerija su aukštomis kopomis. Dėl to Nemuno deltoje jūrinio klimato įtaka jau gerokai mažesnė. Čia vandeniui išgarinti išeikvojama didesnė …
Excerpt
juose mažai (0,3—1,0495) humuso, taip pat azoto, kiek daugiau fosforo ir kalio. Toliau nuo upės kranto nuosėdos, daugiausia molingos, klostosi labai pamažu, todėl velėnėjimas vyksta visą laiką ir dirvožemis pasidaro grū- diškos struktūros. Formuojasi …