Excerpt
56 nėmis nuotekomis, todėl standartizuotuose metoduose yra aprašoma, kokius vandenis galima tirti aprašomuoju metodu. Tiriamie- ji gyvūnai gali būti tiriami taikant statinius, pusiau statinius ir dinaminius metodus. Tiriamosios koncentracijos pasirenkamos …
Excerpt
STANDARTINIŲ EKOTOKSIKOLOGINIŲ METODŲ TAIKYMAS CHEMIKALŲ, NUOTEKŲ TOKSIŠKUMO VERTINIMUI GLOBALIOS KAITOS SĄLYGOMIS stadijų organizmais. Įvertinamas ne tik mir- tingumas, bet augimas/augimo sparta, vysty- mosi anomalijos, ritimosi laikas ir jo sėkmė, …
Excerpt
58 e Tiriamosios medžiagos koncentracijos mažėja dėl garavimo, transformacijos, sorbcijos, biodegradacijos ar bioakumu- liacijos; + Žema deguonies koncentracija tirpale dėl biocheminių procesų; e Gyvūnų badavimas. Šie metodai taikomi trumpalaikiuose ( < …
Excerpt
STANDARTINIŲ EKOTOKSIKOLOGINIŲ METODŲ TAIKYMAS CHEMIKALŲ, NUOTEKŲ TOKSIŠKUMO VERTINIMUI GLOBALIOS KAITOS SĄLYGOMIS 4. Nuotekų toksiškumo vertinimo metodų taikymas Europos Sąjungoje Europos parlamento ir Tarybos direkty- voje (2000/60/EB) nurodoma, kad …
Excerpt
60 MILDA ZITA VOSYLIENĖ Nuotekos Bendra prieinamos informacijos atranka ir pirminė cheminė analizė Ar būtini tyrimai? Taip Cheminė ir biologinė charakteristika (biotestai) Ar pakanka informacijos? Ne L 1 etapas r-—- Ne 2 …
Excerpt
STANDARTINTŲ EKOTOKSIKOLOGINIŲ METODŲ TAIKYMAS CHEMIKALŲ, NUOTEKŲ TOKSIŠKUMO VERTINIMUI GLOBALIOS KAITOS SĄLYGOMIS doma tirti priimtuvus, kur vandens ekosis- temos kokybė jau pažeista toksikantais. Po to vykdoma nuotekų atranka, charakteristi- ka …
Excerpt
62 mažų koncentracijų teršalų mišinių povei- kius organizmams ir populiacijoms, taip pat testai in situ, biomarkeriai, biosensoriai. Toksiškumo limitai atskiroms pramonės šakoms netaikomi, bet remiasi vietai spe- cifiniais reikalavimais, pagal …
Excerpt
STANDARTINIŲ EKOTOKSTKOLOGINIŲ METODŲ TAIKYMAS CHEMIKALŲ, NUOTEKŲ TOKSIŠKUMO VERTINIMUI GLOBALIOS KAITOS SALYGOMIS aplinką beveik nebuvo. Buvo stebimi ir pra- nešami tik bendrieji parametrai, tokie kaip ChDS, BDS., pH, skendinčios medžiagos ir kt. Kai …
Excerpt
64 Directive 2000/60/EC of the European Parliament and of the Council of 23 October 2000, establishing a fra- mework for Community action in the field of water policy. 2000 (22.12), L 327. http://europa.eu.int/eur-lex/pri/en/oj/ dat/2000/1 327/ …
Excerpt
STANDARTINIŲ EKOTOKSIKOLOGINIŲ METODŲ TAIKYMAS CHEMIKALŲ, NUOTEKŲ TOKSIŠKUMO VERTINIMUI GLOBALIOS KAITOS SĄLYGOMIS II. Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių priedas Vandens aplinkai pavojingų medžiagų (Valstybės žinios, 2002, Nr. …
Excerpt
66 MILDA ZITA VOSYLIENĖ Medžiagų Medži Cheminių medžiagų DLK, mg/l DLK, mg/l DLK, mkg/l ž edžiagos Ž 2 grupės bavsiioinas santrumpų tamybos re- įnuotekų į gamtinę vandenis telkinyje- pavadinimas gistracijos numeris CAS | surinkimo sistemą aplinką …
Excerpt
Baltijos jūros tarša Janina Baršienė Baltijos jūros baseine gyvena apie 30 milijonų žmonių ir pastaraisiais dešimtme- čiais iškyla vis daugiau problemų, susijusių su tarša Baltijoje, ypač dėl maistmedžiagių gausėjimo ir sukeltos eutrofikacijos povei- kio. …
Excerpt
68 ypatumais. Ir tai liečia tiek poliarines, tiek tropines ekosistemas. Kalbant apie jūrines ekosistemas, ypač reikšminga laikoma antro- pogeninė veikla, susijusi su vandens teršimu (Jenssen 2006). Teršiančios medžiagos gali keisti per ilgą laiką …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠA plėtra ir augalų apsaugai naudojami pestici- dai yra aplinkoje sunkiai besiskaidančios ir ekotoksikologinę riziką keliančios medžia- gos. Herbicidai, insekticidai, helmintocidai, fungicidai, defoliantai, kaip ir daugelis kitų …
Excerpt
70 2004 180 4 1604 — — = o N = o o o 1 1 i o o 1 Koncentracija (ng/g) 604 404 204 [RAA — Palanga JANINA BARŠIENĖ E PCB18 II PCB 28/31 D PCB 52 E PCB 70 E! PCB 90/101 PCB 110 E PCB 149 PCB 118 E PCB 132/153 PCB 105 PCB 138 CO PCB 180 Nemirseta 3 pav. PCB …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠA moliuskai, sėslūs filtratoriai, geriau atspindi lokalius teršalų kaupimosi dėsningumus. Midijos, gyvenusios Baltijos jūroje netoli nuo Būtingės naftos terminalo ir tos vietos, kur yra Palangos miesto ir Mažeikių naftos perdirbimo …
Excerpt
72 9000 A 8000 4 7000 4 6000 4 a o o o 1 Koncentracija (pg/g) o = o o o 1 Būtingė JANINA BARŠIENĖ El PBDE 49 Il PBDE 47 El PBDE 100 E PBDE 99 El PBDE 154 PBDE 153 PBDE 203 Nemirseta Palanga 6 pav. Polibromintų difenyl eterių koncentracija Baltijos jūros …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠA 1 lentelė. Cheminio ginklo junginių poveikio organizmams charakteristika. Duomenys surinkti iš įvairių literatūros šaltinių (+ — teigiamas atsakas) Junginys Toksiškas Citotoksiškas Genotoksiškas Kancerogeniškas Chloroacetofenonas + …
Excerpt
74 JANINA BARŠIENĖ Kranto zonos ir Dugno krantinių nuosėdų užterštumas užterštumas Naftos produktų patekimas į vandenį Teršalų kau- pimasis bentose ir žŽuvyse Vandens paukščių pažeidimai Floros ir faunos pažeidimai organizmų ir populiacijų lygyje Biomasė, …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠA 9 pav. Naftos išsiliejimai Baltijos jūroje (1998-2004 m.) tarša sunkiaisiais metalais, jų cirkuliacijos ir kaupimosi organizmuose mechanizmai yra gerai ištyrinėti ir aprašyti daugelyje publi- kacijų. Apžvalgas galima rasti lenkų moks- …
Excerpt
76 Lehtonen K. K., Schiedek D., Koehler A., Lang T, Vourinen P. J., Forlin L., Baršienė J., Pempkowiak J., Gerc- ken J. 2006. The BEEP project in the Baltic Sea: overview of results and outline for a regional biological effects monito- ring strategy. …
Excerpt
Baltijos jūros taršos genotoksiniai efektai Janina Baršienė Jūrinių ekosistemų funkcionavimas pa- žeidžiamas dėl jūrų industrijos plėtimosi, dėl didėjančios eutrofikacijos mastų, dėl per daug intensyvios ir jūrų dugną žalojančios žvejybos, pH pokyčių, dėl …
Excerpt
78 Genetinės įvairovės išsaugojimas yra vie- nas kertinių ekosistemų stabilumo parame- trų. Didelė genetinė įvairovė gali būti funkci- niu požiūriu ypač reikšminga rūšimis skur- džiose ekosistemose (Reusch ir kt. 2004), kur gali atspindėti organizmų …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EFEKTAI 79 | Genotoksiniai veiksniai Tiesiogiai veikia DNR Netiesiogiai veikia DNR | Pažaidos | DNR pažaidų reparacijos fermentai ių) + Aduktai + Trūkiai Apoptazė Mutacijos + Genai + Chromosomas Mitotinė verpstė …
Excerpt
80 pesticidai, polibrominti difenilai. Pesticidų genotoksiškumo ypatumai yra apžvelgti C. Bolognesi (2003) studijoje. Apie 40 jūrinio fitoplanktono rūšių gali išskirti toksines me- džiagas, kurios taip pat gali sukelti citotoksi- nius, mutageninius ir …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EFEKTAI sas ir yra vertinamos įvairių teršalų sukeltos citogenetinės pažaidos įvairiuose organizmų audiniuose. Taikant šį testą, analizuojami chromatino dariniai ląstelių citoplazmoje, kurie susiformuoja genotoksinams …
Excerpt
82 5 pav. Medžiaga aplinkos genotoksiškumo Baltijos jūros priekrantės tyrimams: 1 — Kvadofjarden (Švedija) kontro- linė vieta, 2— Stokholmo archipelagas (9 tyrimų stotys), 3 - Lietuvos priekrantės Klaipėdos-Būtingės zona (3 tyrimų stotys), 4 — Gdansko …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EEEKTAI 84 E 2001P 7 1 M 2001R E 2002P 2 6 1 = 2002R kų o54 o a Za. I = = = a E »N E 5 E 222 | z Iš o Lil E Būtingė “ o € = a Kvadofjarden Nemirseta Tor wodny [MT (LA Mechelinki Sopot Salzhaff Wendorf Sobieszewo Eggers …
Excerpt
84 genotoksinio atsako gradientas: Salzhaff < Eggers Wiek < Wendorf. Ypatingai tai iš- ryškėjo analizuojant 2002 m. pavasarinio ir rudens rinkimo mėginius (8 pav.). Wendorf stoties midijose rastas didžiausias genotok- sinis atsakas. Vykdant aplinkos …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EFEKTAI 5,0 SS (Oo | | N o | MB dažnis (vnt./1000 ląstelių) 1,09 Palanga Nemirseta Būtingė [2] 2001 birželis 2 2002 rugsėjis 2001 rugsėjis HI 2003 birželis [] 2002 birželis 9 pav. Mikrobranduolių dažnis Lietuvos …