Excerpt
26 fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos ka- tedros doktorantės Lauros Veriankaitės ma- gistro darbe Žiedadulkių koncentracija ore: cirkuliaciniai fenologiniai aspektai teigiama, kad žiedadulkių dinamikos tyrimai ir ana- lizė yra svarbus klimato kaitos …
Excerpt
KLIMATO-KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS IR JŲ SUDĖTINĖMS DALIMS PASTARŲJŲ DEŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE tyrimai atskleidžia pokyčius, vykstančius dirvožemiuose vidutinio klimato zonoje ir nulemiamus meteorologinių sąlygų. Nusta- tyta, kad kritulių kiekis ir …
Excerpt
28 tarpio kritulių kiekis. Gausumui didesnės įtakos turėjo kritulių kiekis, ypač šaltuoju metų laikotarpiu. Vidutinė oro temperatūra vasarą turėjo teigiamą įtaką bendrijų įvairo- vei ir gausumui rudenį Aukštaitijos KMS ir tik gausumui Žemaitijos KMS. …
Excerpt
KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS IR JŲ SUDĖTINĖMS DALIMS PASTARŲJŲ DEŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE buveinių sumažėjimas dėl nendrynų iššie- navimo ir išdeginimo, nendrynų apsausėji- mas dėl melioracijos ir natūralių priežasčių (neaišku, kas tos …
Excerpt
30 masė Lietuvai priklausančioje Kuršių marių dalyje taip pat buvo mažesni, nei įprasta, dėl ilgą laiką dominavusių šiaurės vakarų vėjų. Pučiant šiems vėjams į marias plūsta Balti- jos jūros vanduo ir didelė dalis gėlavande- nių žuvų traukiasi į pietines …
Excerpt
KTIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISŠTEMOMS TR JŲ SUDĖTINĖMS DALTMS PASTARŲJŲ DEšŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE aiškinančių, kaip klimato kaita veikia ar pa- veiks biologinius išteklius: žuvis, medžioja- mąją fauną, grybus, uogas, vaistinius auga- lus, ir kt. Į …
Excerpt
32 Bartkevičienė G. 2005. Spatial peculiarities of the NAO impact on air temperature and precipitation field in 1950-2000. Acta Zoologica Lituanica 15 (1): 39-46. Bernotas E. 2002. Effects of thermal effluent and eu- trophication on the functioning of …
Excerpt
KL/MATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS IR JŲ SUDĖTTNĖMS DALIMS PASTARŲJŲ DEŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE Žalakevičius M. (ed.) 2005. Lithuania's Third and Fourth National Communication on Climate Change un- der the United Nations Framework Convention on …
Excerpt
(Calobalios klimato kaitos poveikis biologiniams procesams dirvožemyje Irena Eitminavičiūtė 1. Dirvožemis ir biota Dirvožemis yra pagrindinė visų sausu- mos ekosistemų sudedamoji dalis. Tai gim- tosios uolienos, klimatinių sąlygų ir biotos bendrosios …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS BIOLOGINIAMS PROCESAMS DIRVOŽEMYJE kuriais metais, priklausomai nuo atmosfe- ros cirkuliacijos, kritulių kiekis, palyginti su daugiamečiu vidurkiu, gali būti 1,5—2 kartus didesnis arba mažesnis. Dirvožemio drėgmė …
Excerpt
36 žemės plotelis, nuo 1 iki 10 m?, kuriame dir- vožemis gali būti išsamiai apibūdintas. Vienas svarbiausių dirvožemio struktūros darinių yra organinės medžiagos. Jos patenka į dirvožemį iš gyvų ir negyvų šaltinių — šak- nų, lapų, mikrobų, gyvūnijos. …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS BIOLOGINIAMS PROCESAMS DIRVOŽEMYJE faktoriai - išplovimas, radiacija, temperatūra, apšvietimas ir kt. Biocheminę medžiagų apy- kaitą galima būtų aprašyti sekančia schema: 1) cheminių elementų laisvų formų atsiradi- mas; …
Excerpt
38 ruošė „Dirvožemio apsaugos teminę strate- giją“, kurioje pateikiama visa eilė priemonių dėl taupaus dirvožemio naudojimo, moks- linių tyrimų išplėtimo, susijusių su klimato kaita ir dirvožemio biologinės įvairovės iš- saugojimu (ES teminės strategijos …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS BIOLOGINIAMS PROCESAMS DIRVOŽEMYJE Pagrindinis uždavinys teršalų normavi- me yra didžiausios leistinos teršalų koncen- tracijos nustatymas. Tokie normatyvai gana gerai sutvarkyti ir seniai priimti yra dėl van- dens ir oro …
Excerpt
40 aiškinimas organizme tiesiogiai siejasi su jo akumuliacija ir degradacija. Atrenkant pesticidus, paprastai vadovaujamasi dviem sąlygomis: 1) maksimalus specifinis toksiš- kumas; 2) minimalus degradacijos laikas. Pesticido degradacijos terminai gali dar …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS BIOLOGINIAMS PROCESAMS DIRVOŽEMYJE gali būti fiziologiniame pesimume arba op- timume. Tolerancijos diapazonas atskiriems individams gali būti skirtingas. Organizmai, turintys plačią tolerancijos amplitudę, yra …
Excerpt
42 tik grupes, kurios buvo tirtos. Tačiau šis skai- čius neatspindi tikros Lietuvos dirvožemiuo- se gyvenančių bestuburių rūšinės įvairovės. Net ir tirtos grupės pastoviai pasipildo nau- jomis rūšimis (1 lent.). 1 lentelė. Lietuvos dirvožemiuose aptiktų …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS BIOLOGINIAMS PROCESAMS DIRVOŽEMYJE juos pavadinome oribatidiniais (Eitminavi- čiūtė 2001). Daugelis autorių mano, kad palaipsnis kli- mato kitimas atskirose geografinėse zonose gali turėti nedidelį poveikį dirvožemio …
Excerpt
IRENA EITMINAVIČIŪTĖ vožemio procesams ir nustatyti tų pokyčių išryškinti ne tik globalinės klimato kaitos, trendus. Pasirinktos skirtingose geografinėse bet ir mikroklimatinius atskirų ekosistemų zonose foninio monitoringo aikštelės leidžia dirvožemių …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS BIOLOGINIAMS PROCESAMS DIRVOŽEMYJE Dirvos mikroartropodų kompleksų su- dėtis Lietuvos nacionalinių parkų integruoto monitoringo stacionarų dirvožemiuose tyri- mų metais parodyta 1 pav., o kritulių kiekio, kuris ženkliai …
Excerpt
46 1009 504 -50- 10045 504 d o 1 -100- 100 Gausumo nuokrypis (26) a k a o -100- 1004 504 La MA -504 -100- l l 1 1 ! 1993 1994 1995 1996 1997 1998 A T ww wWTv ! 1999 IRENA EITMINAVIČIŪTĖ Oribatida Gamasina AB Visi mikroartropodai v == T I 1 l I 1 l 2000 …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS BIOLOGINIAMS PROCESAMS DIRVOŽEMYJE 1004 4 AA = o -50 7 -100- 1004 504 d o 1 -100- 1003 Gausumo nuokrypis (76) a o 1 o -50 -100 1004 504 Oribatida A mb vw“w——w Gamasina 213,2 Collembola A—-—45/ Visi mikroartropodai I I l I …
Excerpt
48 1005 50. a * : -504 „+ —— -100- 1004 rypis (76) d o o A — [=] o o o J L o o 1 Gausumo nuok A o -504 -1007 1002 504 4 až Ww. -50) -100- L 1995 1996 I 1 I 1997 1998 1999 | Ma A. T Visi mikroartropodai 2000 IRENA EITMINAVIČIŪTĖ Oribatida A „1 k d Gamasina …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS BIOLOGINIAMS PROCESAMS DIRVOŽEMYJE 6004 HH Oribatida i Gamasina 500 o , NVS Tarsonemina z EEA Acaridiae £ 4005 L Kitos erkės Ž = Collembola 2 300- Suma E D “ 2 a E B 200-1B i ž f i 100-| i R 2 1 r i i „ka a Ma sa sK EM Es …
Excerpt
50 somai nuo dirvožemio savybių, jo užterštu- mo ir melioracijos būdų. Dirbamuose laukuose susiformuoja adap- tuotos monodominantinės biocenozės. Jos veikiamos daugelio veiksnių, kurių svarbiausi yra žemės dirbimas ir tręšimas. Analizuojant labiausiai …
Excerpt
Standartinių ekotoksikologinių metodų taikymas chemikalų, nuotekų toksiškumo vertinimui globalios kaitos sąlygomis Milda Zita Vosylienė 1. Globalios kaitos įtaka aplinkai: poveikio vertinimas Viena iš aktualiausių XXI a. proble- mų - nuolat didėjanti …
Excerpt
52 Europos standartizacijos komiteto (pranc. CEN) 230-asis Technikos komitetas (TK) „Vandens analizė“, kurio tikslas buvo pa- rengti metodus esamiems ir būsimiems EB vandens kokybės reikalavimams. Kad TSO ir CEN darbai nesidubliuotų, CEN 230-ajame TK …
Excerpt
STANDARTINIŲ EKOTOKSIKOLOGINIŲ METODŲ TAIKYMAS CHEMIKALŲ, NUOTEKŲ TOKSIŠKUMO VERTINIMUI GLOBALIOS KAITOS SĄLYGOMIS » Nuotekų toksiškumo charakteristikai (ri- zikos įvertinimo dalis); e Taškinės taršos toksiškumo vandens pri- imtuvui įvertinimui; e …
Excerpt
54 blių augimo slopinimo testas OECD 201; Daphnoxkit F"M — Dafnijų judrumo slo- pinimo testas; Protoxkit FTM — Pirmuonių Tetrahymena thermophila testas; Rotoxkit F!M — Verpečių testas. Dauguma jų yra stan- dartizuoti, jei ne TSO, tai kitų organizacijų. …
Excerpt
STANDARTINIŲ EKOTOKSIKOLOGINIŲ METODŲ TAIKYMAS CHEMIKALŲ, NUOTEKŲ TOKSISKUMO VERTINIMUI GLOBALIOS KAITOS SĄLYGOMIS si stadijose: bakterijas, dumblo bakterijas, dumblius, aukštesniuosius augalus, jūrinius vėžiagyvius, moliuskus, žuvis. Nuotekų ėminio …