Excerpt
Gesneria — Gladiolus 112 113 114 115 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 142 G. libanensis Linden ex C. Morten - libàniné gesnerija/ -/ -/ recHepus y46anckas. — h. Vid. Am. (Kuba). 0. Kult. šiltn. Gčum L. (lot. augalo …
Excerpt
Gladiolus — Gleocapsa 134 140 141 142 143 145 146 147 150 151 152 153 154 155 G. imbricatus L. - paprastasis kardėlis/ Wiesen-Siegwurz, dachziegelige Siegwurz/ пабисае4 з\огЧАШу/ шпажпик черепитчатый, петушки красные. - 4. Vid., P. R Eur. Liet. papl. 9. …
Excerpt
Gleocapsa — Glycyrrhiza 156 157 158 159 161 162 163 164 165 166 168 169 170 171 172 173 174 175 144 G. turgida (Kütz.) Hollerb. — pampüsis glitadumblis/ -/ -/ rzeokarica пухлая. — Кош. Gėlas, sūrus vanduo. Kosmop. Liet. papl. Gloeotrichia J. Agardh (gr. …
Excerpt
E PD ŽĖ i = * * m * a "T: ——— * pm = * * *Ak RASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS = —= —— = — Z— Z M > EUROPOS SĄJUNGA ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA Europos socialinis fondas VILNIALIS UNIVERSITETO EKOLOGIJOS INSTITUTAS Biota ir globali kaita Antroji knyga k Ai …
Excerpt
UDK 551.58 Bi307 Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti VU Ekologijos instituto Taryba (2007-11-20; Protokolas Nr. 9). Autoriai Janina Baršienė Irena Eitminavičiūtė Justas Kažys Andrius Kučas VILNIAUS INIVEDRITETN Judita Liukaitytė 2 L + Egidijus Rimkus aa …
Excerpt
Turinys ĮvaDas Mečislovas Žalakevičius 1. KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS IR JŲ SUDĖTINĖMS DALIMS PASTARŲJŲ DEŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE Mečislovas Žalakevičius 1. Įvadas 2. Lietuvos ypatumai 3. Šalies ekosistemų ir biologinės įvairovės jautrumas ir …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠA 67 Janina Baršienė 1. Pagrindinės teršalų grupės 68 2. Naftos junginiai ir poliaromatiniai angliavandeniliai 73 3. Tarša sunkiaisiais metalais 75 Literatūra 75 Barrijos JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EFEKTAI 77 Janina Baršienė 1. Aplinkos …
Excerpt
Įvadas Pastaraisiais dešimtmečiais klimatas pla- netoje sparčiai keičiasi. Tarpvyriausybinė Klimato Kaitos Komisija (IPCC) pažymi, kad nuo XX amž. pradžios planetos oro tem- peratūra pakilo 0,79C, Europoje — 1*C. Per XXI amžių ji gali padidėti dar …
Excerpt
tolesnis ekosistemų ir buveinių degradavi- mas, rūšių nykimas joms traukiantis į šiau- rę, keičiantis rūšių arealams, atsiras naujų rūšių, saugomos teritorijos praras dalį savo vertybių. Nemažai įprastų aplinkosaugoje taikomų rūšių apsaugos ir tvarkymo …
Excerpt
macija, susidariusi Žemės plutos paviršiuje veikiant klimatui, dirvodarinei uolienai, reljefui, augalams ir gyviems organizmams. Todėl klimato kaita iššaukia pokyčius dirvo- žemio zoocenozių struktūroje, destabilizuo- ja nusistovėjusius tarpusavio …
Excerpt
Klimato kaitos poveikio ekosistemoms ir jų sudėtinėms dalims pastarųjų dešimtmečių tyrimai Lietuvoje Mečislovas Žalakevičius 1. Įvadas Klimato kaitos poveikis ekosistemoms, gyvajai ir negyvajai gamtai akivaizdus, tačiau komplikuotas ryšium su didėjančiu …
Excerpt
KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS TR JŲ SUDĖTINĖMS DALTIMS PASTARŲJŲ DEšŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE cijų ir miškų kitimas pakeis sąlygas gyvūni- jai, ypač amfibijoms, vabzdžiams, ropliams, paukščiams, kurių arealai stipriai pasikeis, vyks greitas rūšių …
Excerpt
arealų paribio rūšių, labiausiai reaguojančių į klimato kaitą (Žalakevičius 1998, 1999, 2001). Biologinę įvairovę sudaro ekosistemos ir jos sudedamosios dalys, bendrijos ir rūšys, gene- tinė gyvosios gamtos įvairovė. Lietuvoje bio- loginės įvairovės …
Excerpt
KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS IR JŲ SUDĖTINĖMS DALIMS PASTARŲJŲ DEŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE Lietuvoje auga apie 6000 grybų rūšių. Iš jų 400 grybų rūšių yra valgomi, 100 - nuodingi, 1600 - biotrofai (parazitai). Grybai (Mycota) apima šiuos …
Excerpt
čiasi visos biologinės įvairovės sudedamosios dalys, jau yra pasenusi. Vertingiausios rūšys, bendrijos ir ekosistemos degraduoja ir nyks- ta mūsų valstybiniuose rezervatuose, o išsa- mių tyrimų nėra atliekama. Turint galvoje mokslininkų pateiktas išvadas, …
Excerpt
KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS IR JŲ SUDĖTINĖMS DALIMS PASTARŲJŲ DEŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE NATURA 2000 tinklą, kuris yra pakankamai konservatyvus, jo sudarymas nėra derinamas su klimato kaitos procesais, šios kaitos povei- kio tyrimais, …
Excerpt
migracinių kelių pasikeitimais, paukščių vei- simosi laiko pasikeitimais, atskirų paukščių rūšių perėjimo arealų poslinkiais, paukščių žiemaviečių pasirinkimo bei žiemojančių populiacijų pasikeitimais, Lietuvoje perinčių paukščių rūšinės sudėties …
Excerpt
KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS TR JŲ SUDĖTINĖMS DALIMS PASTARŲJŲ DEŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE keičia tiek antropogeniniai veiksniai, tiek globalūs klimato pokyčiai. Kiekvienoje šalyje pagal jos geografinę padėtį, reljefą, vandenų, ekosistemų …
Excerpt
16 dalių jautrumo, pažeidžiamumo, adaptacijų ir mikroevoliucijos globalios kaitos ir antro- pogeninio poveikio sąlygomis dėsningumai ir mechanizmai; 2) Vandens ekosistemų funk- cionavimas globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis, adaptacijos …
Excerpt
KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS IR JŲ SUDĖTINĖMS DALIMS PASTARŲJŲ DEšIMTMECIŲ TYRIMAI LIETUVOJE tuvoje sukurti modeliai, aprašantys natūralių ir antropogeninių faktorių poveikio vandens paukščiams santykį. Išaiškintas klimato kai- tos poveikio …
Excerpt
18 tituto pagrindu įkurtas Lietuvos Ilgalaikių ekologinių tyrimų tinklas (LTER), suorgani- zuota tinklo kryptyse vykdomų mokslo tyri- mų konferencija. 2005 m. pabaigoje Lietuvos Ilgalaikių ekologinių tyrimų tinklas įtrauk- tas į Tarptautinį ilgalaikių …
Excerpt
KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS IR JŲ SUDĖTINĖMS DALTMS PASTARŲJŲ DEšIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE skridimo datų skirtumas ypač ryškus atskri- dimo sezono pradžioje bei artimiesiems mi- grantams; šis skirtumas į atskridimo sezono pabaigą išsilygina. …
Excerpt
20 rengti naujus strategijų veiksmų planus ir programas, atlikti konkrečius veiksmus, iš- spręsti naujas kylančias problemas įvairiose ekonomikos šakose: žemės ir miškų ūkyje, aplinkosaugoje, žuvininkystėje, susisiekime ar medžioklės ūkyje. Kadangi …
Excerpt
KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS IR JŲ SUDĖTINĖMS DALTMS PASTARŲJŲ DEŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE potezė, kad Baltijos šalyse antropogeninio ir klimato kaitos indukuoto poveikių paukščių bendrijoms balansas pastaruoju metu vis labiau krypsta link …
Excerpt
22 catae Lietuvoje gali tapti pavojingais kriaušių ir slyvų kenkėjais. Didelį poveikį klimato kaita turi feno- loginiams gamtos reiškiniams, keisdama jų pasireiškimo laiką. Taip viename iš Vilniaus universitete parengtų bakalauro darbų (Ja- nauskaitė …
Excerpt
KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS IR JŲ SUDĖTINĖMS DALTMS PASTARŲJŲ DESIMI MEČCIŲ TYRIMAI LIETUVOJE jančių jūrinių paukščių populiacijų adapty- vines reakcijas, buvo palygintos principinės atskirų jūrinių paukščių ekologinių grupių (jūros paviršiuje …
Excerpt
24 kininkų kurortui, ar to regiono gyvulinin- kystei. Tai nustatyti nėra paprasta, kadangi kraujasiurbių upinių mašalų gausumo pro- trūkis sutapo tiek su klimato atšilimu, tiek su Druskininkų kurorto veiklos nuosmukiu po 1990 metų, kai griuvo sovietinė …
Excerpt
KLIMATO KAITOS POVEIKIO EKOSISTEMOMS TR JŲ SUDĖTINĖMS DALTIMS PASTARŲJŲ DEŠIMTMEČIŲ TYRIMAI LIETUVOJE mėn. pradžioje dauguma peržydėjusių au- galų: šunramunės (Matricaria), kiaulpienės (Taraxacnm) buvo vos 1 cm aukščio. Varpinės žolės sudžiūvo vos …