Excerpt
Medicago — Мейса 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 10 Co 192 M. lupulina L. — apyniné liucernà/ Hopfen-Luzerne, Hopfenklee, Gelbklee, Hirsenklee/ hop medick, black medick, yellow trefoil, English trefoil/ mIoulepna xMezteBumas, …
Excerpt
Melica — Menispermum 113 il t 115 116 117 118 11 Mo i21 122 123 124 125 126 127 128 129 M. ciliata L. — blakstienótoji striepsné/ Wimper-Perlgras/ ciliate melick/ nepnoBHHK реснитчатый. - #. У, Vid., P Eur., M. Az., S Afr. M. nutans L. - nusvirusioji …
Excerpt
Menispermum — Mercurialis 130 131 132 133 134 135 136 138 139 140 14 a 142 143 144 145 146 147 194 M. canadense L. - kanädinis mėnuliasėklis/ kanadische Mondsame/ common moonseed/ JIYHOCEMSIHHHK KAHAJICKHÄ, KAHayıcKuii Turion. - Laip. R. Š Am. 8, 2. Kult. …
Excerpt
62 pav. Smėlingosios lygumos miškingas landšaftas ir sandėliavimas, ligų židinių kuo greičiausias likvidavimas. Specialiais sanitariniais kirtimais kasmet vidutiniškai iškertama apie 0,5 m? medie- nos iš 1 ha. Taikomi plynieji, atvejiniai, lizdiniai bei …
Excerpt
Tokie medynai, kai iš jų gaunama brangiausia mediena, yra pasieke ūkinės brandos amžių. Kai grynos pajamos iš 1 ha miško būna didžiau- sios, tai medyno ekonominės brandos amžius. Kai medžiai ima džiūti, prasideda gamtinės brandos amžius. Medynas retėja, …
Excerpt
Daugiausia vaistažolių surenkama Varėnos rajone (4895 respublikos paruošų). Stambūs vaistažolių paruošų punktai veikia Varėnoje, Marcin- konyse, Valkininkuose, Trakuose, Alytuje. Jie teikia žaliavą Švenčionių > vaistažolių fabrikui. ' Dzūkijos šilai — …
Excerpt
daugiau rugių ir avižų-lubinų mišinių, statesniuose kauburių šlaituose — įrengiamos kultūrinės ganyklos su esparcetu, garždeniu ir kitomis dau- giametėmis žolėmis. Smėlingosios lygumos, kurių ūkinė paskirtis labai įvairi, turi pasipuoš- ti ir atitinkamu …
Excerpt
Labai akmeningi ir gargždingi vietovaizdžiai, kuriuose išrinkti akme- nis ir 'paruošti dirvas mechanizuotam dirbimui neįmanoma, paverčiami geologiniais gamtos rezervatais. Visi kiti plotai skiriami žemės ūkiui. a. Kalvotasis moreninis agrarinis landšaftas …
Excerpt
< а " 63 pav. Sėjomainos kalvotųjų moreninių aukštumų ūkyje (pa- gal P. Vasinauską ir R. Klima- vičiūtę, 1967): 1 — arimai; 2 — natūralios pievos; 3 — natūralios ganyklos; 4 — miškai; 5 — sėjomainų laukų ribos; 6 — keliai; 7 — sodybos; 8 — gamybinis …
Excerpt
64 pav. Kalvotojo reljefo laukų pavasarinis pradžiūvimas (pagal I. Ignatavičienę, 1969): 1 — banguotos nuolaidumos, kuriuose laukai pradžiūsta 5 dienomis anksčiau arba vėliau, negu lygiose vietose; 2— kalvos, kuriose laukai pradžiūsta anksčiau kaip per 5 …
Excerpt
27 1 442 3 4 7 65 pav. Miško juostų įtaka vėjui. Vertikalėje — vėjo greitis prieš kliūųį іг už kliūties (70) nuo greičio atviroje vietoje. Horizontalėje — atstumas miško aukščiais. 1 — tankus miškas apačioje, permatomas viršuje; 2 — retas miškas apačioje, …
Excerpt
Paviršiaus eroziją geriausiai stabdo augalai su plačiai išsikerojusio- mis šaknimis — daugiametės žolės. Rytų Lietuvos kalvotajame reljefe daugiau sėjamos ankštinės žolės, o Žemaičių aukštumoje — varpinės. Pa- tirta, kad daugiamečių žolių laukai …
Excerpt
skiriami iš ariamųjų naudmenų tarpo. Iš kitų laukų akmenys renkami, nors visai išrinkti jų nepavyksta, nes pašalas vėl iškelia į viršų. Išėmus didelius riedulius, lieka gilios duobės. Juos stumiant arba velkant, labai suardomas dirvožemis, todėl, akmenis …
Excerpt
kaupiamąsias kultūras, nes dirvų erozija dar silpna, o lygesnėse vietose (nuolaidumose) — linus, šakniavaisius, bulves, lėkštuose šlaituose — ja- vus. Šiuose vietovaizdžiuose mechanizuotai galima dirbti visus darbus. Statoko kalvotumo (ks) …
Excerpt
66 pav. Naujos kaimo gyvenvie- tės kalvotojoje moreninėje aukš- tumoje. Kairėje-— Molėtų raj. Čivilių kol. Verbiškių gyvenvie- tė; dešinėje — Zarasų Iaj. „Lais- vės" kol. Jakštų gyvenvietė (pa- gal B. Barzdžiuką, 1969). 1— ūkio raštinė su sale; 2 — …
Excerpt
i i анто сурау 67 pav. Kalvotasis moreninis rekreacinis landšaftas sis reljefas. Turizmo požiūriu svarbiausia landšafto vertybė — tai reljefin- ga gamta ir jos harmonija su socialiniais ir ekonominiais objektais. Kal- votumas šiuo požiūriu yra, tur būt, …
Excerpt
Norint vertinti landšaftą pagal rekreacijos funkcijas, reikia turėti tiks- lių fizinių geografinių žinių (ežero dydis, gylis, planinis pavidalas, krantų forma, dugno reljefas, vandens dinamika, fauna), nes pagal tai spren- džiama, ar ežeras tinka …
Excerpt
pastatytus elektros stulpus, praretinant per tankius miškus, apželdinant plikus plotus ir t. t. Kalvotojo moreninio ežeringo žemėvaizdžio ypatybė — vaizdingos landšaftinės ekspozicijos. Reljefas čia susideda iš aukštų moreninių ma- syvų arba kalvagūbrių, …
Excerpt
Šiuo metu pasaulyje taikomos šios gamtos apsaugos formos: rezerva- tai, gamtiniai paminklai, draustiniai, gamtiniai (nacionaliniai ir regioni- niai) parkai. Lietuvos kalvotajame moreniniame žemėvaizdyje yra šie draustiniai: Smalvų, Dusetų, Ginučių, …
Excerpt
Svarbiausias uždavinys Kuršių nerijoje — išsaugoti ir dar daugiau išryškinti įdomaus ir vaizdingo landšafto gamtinius elementus. Todėl sta- tyba čia apribota, pastatai nedideli, kad nestelbtų įspūdingų aukštų pa- jūrio kopų — pagrindinių natūralių …
Excerpt
Antrasis rekreacinis kompleksas pradėtas kurti Vanagupėje, porą ki- lometrų į šiaurę nuo Palangos. Palangą nuo Vanagupės skirs 90 ha par- kas, kuriuo naudosis abiejų, kompleksų poilsiautojai. Už dviejų kilometrų nuo Vanagupės išaugs Užkanavės—Kunigiškių …
Excerpt
Каір žinoma, upių іг jų atšakų vandens lygis deltinėje žemumoje yra žemumos lygyje. Kaupiantis sąnašoms upių dugne ir didėjant pavagio pylimams, vandens lygis gali pakilti net aukščiau deltinės žemumos pa- viršiaus. Aišku, kad deltinės žemumos plotų …
Excerpt
х а А и. vanduo siurbliais perkeliamas į upę — imtuvą. Magistralinio kanalo žio- tyse įrengiamas reguliuojamasis rezervuaras — senvaginis ežerėlis, 710- gis, karjeras ir t. t. Žieminiuose polderiuose, kuriuose būna sodybų ir dirbamų laukų, taikoma mišri …
Excerpt
ҳ ir gyventojus. Holocene, kai visą kraštą apraizgė neperžengiamos girios, upės liko vienintelėmis susisiekimo gijomis, o jų slėniuose kūrėsi pasto- vios gyvenvietės. Čia buvo patogu ne tik žvejoti ir medžioti, bet buvo ir gerų vietų ganykloms, pievoms ir …
Excerpt
žytas kalvagūbris įsiterpia į patį miesto vidurį, susiedamas netgi sėna- miestį su gamta. Be platuminių Vilnios—Neries—Nemuno žemupio slėnių, Lietuvoje yra platokos meridianinės krypties slėnių juostos. Tai Nemuno vidur- upio, Neries žemupio, Šventosios …
Excerpt
68 рау. Slėninis rekreacinis landšaftas ti vandeniu, poilsiui, o kai kur — gruntinio vandens atsargoms papildyti. Dėl tvenkinių padidės minimalus upių vasaros ir žiemos nuotėkis, labiau prasiskies nutekamieji vandenys, sumažės upių užteršimas. Tokios …
Excerpt
Upės slėnyje yra atkarpų, tinkamų poilsiui organizuoti. Tokios rek- reacinės paskirties slėnio atkarpos įeina į vadinamąją žaliąją miesto zo- ną. Kuo didesnis miestas, tuo platesnės ir daugiau nutolusios žaliosios zonos. Nuo Vilniaus ir Kauno žaliosios …
Excerpt
LITERATŪRA Aleksandrowicz St. Geneza i rozwoj sieci miasteczek Bialorusi i Litwy ао роіому XVII w.—,.Acta Baltico-Slavica“. Biatystok, 1970, 7. Aleksonis J. Ūkininkavimo perspektyvos kalvose.—,,Žemės ūkis“, 1974, 3. Ancukevičius O. Kompleksinio miškų …
Excerpt
Bielinskis F., Stanevičius St. Lietuvos TSR žemės ūkio gyvenvietes kuriantieji veiks- а Я reikšmė praktikoje.—,Lietuvos TSR architektūros klausimai“. V., „Mintis“, Bielinskis F. Kaip naudoti gamtinius išteklius ir architektūrinį palikimą, kuriant poil- …
Excerpt
Endzinas A. Apie rūdos telkinius, naudotus geležiai gauti Lietuvoje.—,,LTSR aukštųjų mokyklų Mokslo darbai. Geografija ir geologija“, 1969, VI. Eringis K. Dirvožemio erozija ir kraštovaizdžio ateitis— Kn.: Už švarų vandenį іг orą. V., „Mintis“, 1964. …