Excerpt
hipotezes B ir A; tegu B yra klaidinga, o A teisingumo reikšmė nežinoma. Tarkime, kad A, < B,. Pasirinkime kokį nors teiginį f iš B, ir kokį nors teiginį b iš klasės B,- A,. Tada (f- b) priklauso turiniui B, Kita vertus, (f- b) nepriklau- so turiniui A,. …
Excerpt
gauti pozityvūs rezultatai. Jie dar kartą parodė plačias formalių loginių kal- bų galimybes. Turint pakankamai ištobulintą loginę kalbą, įmanoma tos kal- bos priemonėmis išreikšti kiekvieną metodologo pasiūlytą kriterijų. Tačiau pati loginė kalba, aišku, …
Excerpt
tinis (empirinis) jų turiningumas, tai mokslo raida tėra nuolatinis, kumu- liatyvus teiginių apie faktus gausėjimas. Mokslo raida tampa problemiška Popperio filosofijoje, nes, suprasta kaip nuolati is spėjimų ir paneigimų pro- cesas, susiduria su …
Excerpt
lo faktą, dėsnį ar teoriją. Antra vertus, jis turi aprašyti ir paaiškinti gausybę klaidų, mitų bei prietarų, trukdžiusių greičiausiai plėtoti šiuolaiki io mokslo sudedamąsias dalis. Tači is laikais vis daugiau pritarimo susilaukia požiūris, ginčijantis …
Excerpt
įvertinimo kriterijai. Būtinybė juos grįsti vėlgi kyla iš prielaidos, kad skirti gos mokslinės mokyklos remiasi nepalyginamais pasaulėvaizdžiais ir skirtin- ga mokslinio tyrimo praktika. Mokslo pažangos rodikliu Lakatosas laiko mokslo turiningumo didėji- …
Excerpt
anomalijas ir moko, kaip jas paversti teoriją patvirtinančiais pavyzdži Negatyvi euristika apibrėžia programos tvirtąjį branduolį, kuris yra nenunei- giamas, o pozityvi nurodo, kaip plėtoti tyrimų nuneigiamąją dalį - modif- kuoti, perdirbti apsauginę …
Excerpt
svarbus kaip progresyvusis teorinis poslinkis. Iš tikrųjų, net jeigu dalies naujo empirinio turinio eksperimentai ir nepatvirtintų, tai programos apsauginių hipotezių juosta laikui bėgant sugebėtų suderinti eksperimento rezultatus ir teorijos numatymus. …
Excerpt
jog jis nurodo tokį kriterijų (mokslą finansuojančios organizacijos nustos šel- pusios regresuojančios programos šali inkus), pakliūva į Feyerabendo spe- cialiai paspęstus spąstus. Juk šis kriterijus aiški i ne loginis, o socialinis ar psichologinis. …
Excerpt
savybes turinčio eterio. Tačiau tokioje aplinkoje dėl pasipriešinimo judėjimui neįmanomos stacionarios aplink Saulę skriejančių planetų orbitos. Šį argu- mentą prieš banginę šviesos teoriją savo „Optikoje“ pateikia Newtonas, po- liarizacijos reiškinį …
Excerpt
Iki XIX a. (kol nebuvo pasirodę Fresnelio darbų) korpuskulinė šviesos te- orija buvo pažangesnė, remiantis Lakatoso kriterijumi, už banginę. Kai kurių optikos hipotezių, pavyzdžiui, šviesos greičio priklausomybės nuo aplinkos savybių, nebuvo galima …
Excerpt
Istorinė mokslo filosofijos mokykla, kurios normatyviąją interpretaciją gina Lakatosas, nurodo ne normas, kuriomis remdamasis mokslininkas ga- lėtų atmesti hipotezes ar pasirinkti pačią geriausią iš daugelio alternatyvų, bet suformuluoja racionalumo …
Excerpt
absoliutūs „artumo tiesai“ įvertinimo būdai. Tačiau tokių būdų nėra. Štai iš pirmiau pateikto pavyzdžio apie banginės ir korpuskulinės šviesos teorijos konkuravimą matyti, kad tam tikru metu artimesne tiesai galėjo būti pripa- žinta korpuskulinė teorija, …
Excerpt
metametodologija, įvertindama save pačią pagal tuos racionalumo kriteri- jus, kuriuos ji formuluoja. Tokią moksli io tyrimo programų metametodo- logiją Lakatosas vadina istoriografinio tyrimo programų metodologija. Joje Lakatosas suformuluoja tam tikrą …
Excerpt
nuomone, racionali i rekonstruoja didžiausią mokslo istorijos dalį. Todėl jos vidinė istorija yra turtingiausia, o išorinė - skurdžiausia. Lakatoso idėja normą, kuria vertinama mokslinio tyrimo programa, pri- taikyti metodologijoms vertinti, yra nauja ir …
Excerpt
gamtotyrai, o jei netaikytina, tai kodėl? Mat, naujų faktų numatymo prasme įmanoma vertinti gamtotyros raidą nebent nuo Renesanso laikų. Pavyzdži Aristotelio gamtos samprata remiasi idėja, kad „ži ios, taip pat ir moksli paži imas atsiranda atliekant …
Excerpt
liks pažintiniu požiūriu vertinga, jei tik pasiūlys paprastesnių negu pa- žangesnė konkurentė būdų spręsti problemas. Nekonkurencinga programa gali būti naudojama ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdži i, mokant specialistus, pedagoginiais sumetimais gali būti …
Excerpt
kytinas aktyvus tyrimas dalykų, kuriuos siekiama pažinti, veikimas, reika- laujantis ypatingo įgudimo. Kiekviename pažinimo akte svarbus yra pats pažįstantysis su savo įgūdži iomis, gabumais, ir jo reikšmingumas nėra paži imo yda, o būtinas paži imo …
Excerpt
Fokusuotasis ir periferinis suvokimas, viena vertus, papildo vienas kitą, kita vertus, vienas kitą slopina. Jei, pavyzdžiui, pianistas dėmesį nukreiptų į savo pirštų judesius, jis sutriktų ir nebegalėtų groti. Taip atsitinka visuo- met, kai susitelkiame į …
Excerpt
Kiekvienas apibrėžimas tik pakeičia neišreiškiamų žinių ribas, jų nepašali damas. Jutimo organų informacija visada yra turtingesnė už tą, kurią žmo- gus aktualiai suvokia, ir mes visada žinome daugiau, nei galime pasakyti. Nesuvokti pojūčiai ir sudaro …
Excerpt
which were Rudolf Carnap and Jaakko Hintikka and into deductive science philosophy, developed by Karl Raimund Popper and his followers. The dispute between the inductivists and deductivists lasted for about 40 years, until finally it came to consensus on …
Excerpt
M. Hare. In his view, every speech act is communication, taking place accor- ding to certain rules. For the further communication theory development Paul Grice's works were ones of the most significant. Grice believes there are universal cooperation …
Excerpt
it, while applying to intentional explanation model. However, such explana- tion does not enable to judge if system is intentional indeed. Intentional ex- planatory system can be productive or nonproductive, but cannot be right or wrong. Dennet pursues …
Excerpt
NUORODOS IR PAAIŠKINIMAI 10 A. Anzenbacher. Filosofijos įvadas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1992, p. 55. Žr. Jonas Paulius II. Atmintis ir tapatybė. Vilnius: Katalikų pasaulis, 2005, p. 17. I. Kantas. Prolegomenai. Vilnius: Mintis, 1972, p. 104. Žr. I. …
Excerpt
nn v a» L] Ten pat, p. 46-47. Cituota pagal: Istorinis materializmas (Metodinės rekomendacijos marksizmo- leninizmo universiteto klausytojams) / sudarė D. Kapačiauskienė. Kaunas, 1985, p. 29. Plg. ten pat, p. 28-30. Ten pat, p. 39-40. Ten pat, p. 64-65. …
Excerpt
46 48 49 50 53 55 56 5 59 6 o Žr. ten pat, p. 276. Ten pat, p. 304. M. Friedman. Kapitalizmas ir laisvė. Vilnius: Mintis, 1998, p. 82. Žr. IO. K. MenbBunb. Yapns3 Ilnpc n nparMaTH3M. MockBa: Maicnb, 1968. Plg. I. Kantas. Dorovės metafizikos pagrindai. …
Excerpt
- an 6 m a» V] 7 a 7 o 7 LŽ E. Nekrašas. Loginis empirizmas ir mokslo metodologija. Vilnius: Mintis, 1979, p. 57. Žr. D. Hume. Žmogaus proto tyrinėjimas. Vilnius: Pradai, 1995, p. 52-65. E. Nekrašas. Loginis empirizmas ir mokslo metodologija. Vilnius: …
Excerpt
“ [3 m „ o = Ten pat, p. 128. Ten pat, p. 139. Ten pat, p. 139. Kalbėdami apie vertybes kaip santykines charakteristikas, turime galvo- je Wittgensteino „Paskaitoje apie etiką“ pasiūlytą skyrimą. Santykinės verty- bės apibūdinamos teiginiais, t. y. …
Excerpt
Žr., pavyzdžiui, A. Newen, E. von Savigny. Įvadas į analitinę fAlosofiją. Vilnius: Baltos lankos, 1999, p. 104. * Nereikia pamiršti, jog teiginiai yra tokie sakiniai, kurie turi teisingumo vertes, yra teisingi arba klaidingi. Sakiniai, kurie negali būti …
Excerpt
"7 I. Kantas. Prolegomenai. Vilnius: Mintis, 1972, p. 104. "8 I. Kantas. Grynojo proto kritika. Vilnius: Mintis, 1982, p. 69. "* ALecture on Ethics // The Philosophical Review. 1956, vol. 74, no. I, p. 9-11. "20 L. Wittgenstein. On Certainty. Oxford, …
Excerpt
VARDŲ RODYKLĖ Ayeris Alfredas Julesas 12, 125, 290, 347 Andronikas Rodietis 304 Anzelmas Kenterberietis 306, 308 Anzenbacheris Arno 4, 281, 282, 288-290, 352, 356, 357 Aristipas Kirėnietis 282 Ashfordas Nigelis 70 Aristotelis 7, 39, 43, 85, 106, 130, 183, …