Excerpt
apie 22 tūkst. žmonių. Apie 1400 m. Kryžiuočių ordinas jau gyrėsi prūsų krašte turįs 54 miestus, 890 kaimų ir 19 tūkst. naujų kolo- nistų ūkių. Per karą valdančioji klasė buvo išžudyta. Likę gyvi prūsai buvo kontroliuojami ordino, krikštijami, o kovodami …
Excerpt
TSTRPNWP PAN Pirmieji baltų žemių misionieriai nustebę ir pasipiktinę apra- šinėjo Prūsijos, Lietuvos ir Latvijos — paskutinių pagonių tvirto- vių Europoje — tikėjimus ir papročius. Ypač stebėjosi deginimo apeigomis, amžinąja ugnimi, tikėjimu …
Excerpt
— r/,„* ABS RAA a LA 8 2 a Senosios Europos sluoksnis, kaip jau minėjome etnogenezės sky- riuje, visai priešingas indoeuropietiškajam. Remiantis priešistorinių laikų simbolikos tyrinėjimu ir lyginamąja priešindoeuropietiška medžiaga, beveik kiekvienos …
Excerpt
OB TAS ' 27 i 4 vus ir žmones“ (Čikaga, 1979). Mitinius tekstus, pasak autoriaus, turi aiškinti juos organizuojanti vidinė sistema. Šis naujas būdas atskleidė daug šviesos: išryškėjo anksčiau nesuprasti ar atgimė užmiršti mitiniai charakteriai (ypač …
Excerpt
singumo deivė. Tai rodo išlikę papročiai žemės sauja tvirtinti su- tartis. Į Zemyną kreipiamasi vaizdingais vardais: „Žiedkelėle“, „Pumpurų budintoja“. XVII a. pabaigoje, anot M. Pretorijaus, bu- vo sakoma: „Žemyna, Žiedkelėle, žydėk rugiais, medžiais ir …
Excerpt
saros pradžioje žmonės maudosi šventuose vandenyse, kad būtų sveiki ir gražūs, o jaunuoliai — kad greit vestų. XVI a. ir vėlesni istorijos šaltiniai mini vandens dievus ar dva- sias. Iš prūsų dievų žinomas Antrimpas, jūros ir didelių ežerų die- vas, …
Excerpt
a B MA ii G 2 P ALTEC Ž - E gumo deivei Demetrai irgi aukodavo paršiuką. Juoda jo spalva — vaisingumo spalva, kaip ir juodos gyvatės, juodo vabaliuko. Sios spalvos simbolika visai priešinga indoeuropiečių simbolikai, kur juoda spalva yra mirties ir …
Excerpt
„LM io S A = k nėtų“. Austėja — ištekančias ir nėščias moteris globojanti deivė. Bi- tės pavidalas rodo esant ją labai gilios praeities dievybe, nes bičių deivių žinoma ir neolito, ir žalvario amžiaus mene, taip pat ir graikų mitologijoje. Bitėmis, …
Excerpt
Viena praneša, kad vaikas gyvens, kita — kad mirs, trečia — kiek metų gyvens. Atskirais aspektais lyg ir išreiškiamas žinojimo re- liatyvumas ir ambivalentiškumas. Žmogaus gyvenimas verpiamas kaip siūlas. Kūnas buvo įsivaiz- duojamas kaip verpstelis, ant …
Excerpt
Jie apie 1,5 m aukščio, gražiai nutašyti, sustatyti palei upes ir upe- lius ir apkasti grioviais. Tos vietos buvusios skirtos „deivėms val- dytojoms“ (203). Giltinė Mirties deivė, skirianti, lemianti mirtį, antroji Laimos pusė. Tautosakoje Laima ir …
Excerpt
3 222 r Ža + numušimą ar kitokį kėsinimąsi žmogų paprastai ji baudžia mirtimi. Šalia karūnos yra stebuklingų „gyvatžolių“ — žolelių ar gėlyčių, kurios ne tik gydo, bet ir suteikia atgaivinimo bei visko žinojimo galią. Už gera gyvatė atsilygina gydančia, …
Excerpt
PETA na artima slavų Mokošai-Praskevijai Piatnicai bei Babai įagai ir graikų Hekaltei. Ragana gali itin greitai keisti pavidalą: pasiversti ožka, kale, kiaule, kumele, pele, rupūže, gyvate, vabalu, šarka, kurapka, kregž- de, lydeka, raude, karosu. …
Excerpt
* lios, turi ypatingą vaisingumo galią: kur pasirodo laukuose ir pa- deda dirbti, viskas klesti. Jos susijusios su vandens siera, gyvena prie vandens telkinių ir akmenų; iš ten jų magiškoji galia. Gali pasiversti gyvuliais, ypač ožkomis, kumelėmis, ir …
Excerpt
2 2 Vaižgantas —linų ir kanapių globėjas, gimstantis ir mirštantis die- vas, lietuvių Dionizas Rugių boba —kultivuotų augalų gimstanti ir mirštanti jėga Medeinė ir Giraitis — miškų globėjai Lazdona —riešutų ir lazdynų globėja, vaisingumo įsikūnijimas …
Excerpt
Dievas Vyriausiasis indoeuropiečių panteono dievas buvo Dievas. Po krikšto šiuo žodžiu imta vadinti krikščionių dievą. Taip vienas svar- biausių indoeuropiečių dievų asimiliavosi su krikščionių aukščiau- siuoju dievu, o kai kurios jo funkcijos atiteko …
Excerpt
ir medžiais. Nuo šio kalno Dievas joja raitas arba važiuoja aukso ar vario karieta arba rogėmis, laikydamas aukso vadeles su aukso kutais. Žemėn leidžiasi lėtai, atsargiai, kad nenukrėstų rasos laše- lių, nesustabdytų želmenų augimo, nesutrukdytų artojų …
Excerpt
(dabartinės Joninės). Prieškrikščioniškose baltų šventyklose Die- vas greičiausiai buvo garbinamas įvairiais metų laikais, turbūt skir- tingo pavidalo, panašiai kaip šiaurės vakarų slavų trijulė Jarovi- tas—Rujevitas—Sventovitas, žinoma iš XI ir XII a. …
Excerpt
Aušrinė Aušrinė — „antroji Saulė, gražuolė, meilės deivė“. J. Lasickis XVI a. ją taip apibūdino: „Aušrinė yra nusileidžiančios ir virš ho- rizonto pakylančios saulės spindulių deivė (209, p. 40; 197, p. 130 ir kt.). Ji pirmoji apšviečia dangų, išsklaido …
Excerpt
(213, p. 233, 243, 245, 249, 299). Tai atskiras dievas, galėjęs turėti ryšį su dangaus šviesa. Mėnuo Mėnuo, Mėnulis, latvių Meness — labai aiškus indoeuropietiškas dievas. Jis ir „Dievo kumelys“ (mįslė: ...gimė dievo kumeliukas auksinėm kamanom, …
Excerpt
žiemos jėgos, iš kurių saulę po žiemos reikia išgelbėti, ir dėl to Dangaus kalvis dideliu kūju ją turi iš naujo nukalti. Baltų Kalvis (Kalvelis, Kalvaitis) istorijos šaltiniuose pasirodo XIII a.,* o jo kilmė siekia metalų amžiaus pradžią. Jis giminiškas …
Excerpt
» ta 1455—1480 m.) mini, kad dėl užgesusios šventosios ugnies vai- dilos ir vaidilutės turėdavo mirti (218, p. 139). Ugnis Šventoji ugnis degė ant kalnų ar upių pakrantėse, Perkūnui skirtose vietose. Šios šventvietės greičiausiai priklausė ar visai …
Excerpt
Velinas — vienaakis magikas, visa regintis ir numatantis, galintis keisti savo pavidalą, dažniausiai pasiverčiantis gyvuliais, ypač vil- kais ir piktais šunimis. Šie pagrindiniai bruožai yra užsikonservavę lietuvių ir latvių tautosakoje, o toponimai …
Excerpt
Lietuvoje, buvęs šventas šaltinėlis Golbė, kurio dėka žmonės pasi- darydavo vienaakiai, t. y. atiduodavo akį už tai, kad atsigėrė ste- buklingo vandens. Būti vienaakiu buvo laikoma nepaprasta garbe. XVI a. antrojoje pusėje dar buvę galima sutikti senų …
Excerpt
+ AAB LRK negalima ignoruoti fakto, kad XIV a. istorijos šaltiniai mini „šven- tus namus“ (domos sacros) ir „šventus miestus“ (sacras villas) (213, p. 122, 130), galinčius reikšti šventyklas ir dideles bei svar- bias šventąsias vietas. Pagaliau ir …
Excerpt
BZ]1 FZA2 [63] 714 Oži4258 415 80M 91. Tušemlios VI-—VII a. piliakalnio šventovė su apskrito plano šventyklėle šiau- rės rytuose: 1 — duobės; 2 — akmenys aplink židinius; 3 — puodų šukės, girnos ir kitokie radiniai; 4 — …
