Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
„Loginiuose tikimybės pagrinduose“ Carnapas nagrinėja du matų paskirs- tymus. Pagal pirmąjį, kiekvienam būsenos aprašymui priskiriama vienoda ikšmė 1/2"“. Tačiau toks loginiu požiūriu natūralus paskirstymas ne visuo- met patogus, nes teiginiuose (išskyrus …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kram objektui galime priskirti, pavyzdžiui, O, predikatą, tai tas objektas ne- galės būti O, tipo. Aišku, kad, kai predikatų yra N, O predikatų skaičius yra lygus 2M. Dabar jau galima konstruoti būsenų aprašymus. Būsenos aprašymas - tai išsamus ir baigtas …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
m(Fa -Fb - Ga) c(Fa - Fb, Ga) = —— =1/8:1/2 = 1/4. mGa Tačiau toks mato parinkimo būdas kelia problemų. Iš tikrųjų, apskaičiavę minėtos hipotezės h, matą, kai neatsižvelgiama į empiri ius duomenis, gavo- me, kad m(Fa - Ga) =1/4. Vadinasi, c(h, e.) = …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
O0a-0bvOa-0b; O0a-0bv0a-0,b. Kiekvienam iš nurodytų struktūros aprašymų Carnapas priskiria vieno- dus matus, šiuo atveju lygius 1/10. Pavyzdžiui, m(0a ObvOa Ob) = 1/10. Kai struktūrą sudaro du disjunkcija sujungti būsenų aprašymai, ma- tai struktūros …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
hipotezei ikėtų priskirti nulinių tikimybių ir siekia surasti tokį indukci- nio samprotavimo metodą, kuris leistų tai padaryti. Tai jie daro, remdami Bayeso teorema. Ši teorema iš tikrųjų yra tiesiog tikimybių sandaugos aksio- mos performulavimas. Jeigu …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
vienetui ir hipotezės patvirtinimo empiriniais duomenimis tikimybė p(h, e) taptų gerokai didesnė už p(h). Kaip pažymi Alanas F. Chalmersas, svarbus ba- jesiškosios mokslo teorijos aspektas yra tas, kad apriorinės ir aposteri (hipotezės, atsižvelgiant į …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
(3x)Ct. (x) * (BX)Ct (X) +. + (Dx)Ct, (0) + (Ux)[Ct, (x) v Ct) Vv. V Ct. (6)L čia w — individų tipų skaičius tam tikroje konstituentoje. Akivaizdu, kad 1 < w < K. Konstituenta yra išsamiausias universalios kalbos L“ teiginys. Bet kuris kalbos L“ teiginys …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Ct, (x) = P (x) - P.(X); CE,(x) = P, (X) - (P, (x); Ct,(x) = (P (x) - P.(x); Ct(X) = (P 0) (P, 6). Šioje paprastoje kalboje yra 2“-1 = 15 konstituentų (šešioliktoji konstitu- enta aprašo universumą, kuriame negalimi jokie individų tipai. Aišku, jis yra …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
matus, kurių vertė lygi 1/8. Tolesni stebėjimai gali dar labiau sumažinti kons- tituentų skaičių. Toks matų priskyrimas yra gana patrauklus. Mat, jis ati- duoda pirmenybę drąsiems, netikėtiems eksperimentams - rekomenduoja ieškoti individų, kurie būtų dar …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tūralu laikyti, kad u(-h) = cont(h)-1. (Primename, kad hipotezės turi io ma- tas yra normuotas.) Norėdami paaiškinti, kaip Hintikka apibrėžia turinio matą, pasinaudosi- me pačiu paprasčiausiu propozicinės logikos pavyzdžiu. Tegu šios logikos kalboje yra …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
2- w(h) cont(h) = —+— = 1- p(h). Taigi hipotezės turinio matas yra proporcingas konstituentų, nesančių hi- potezės disjunkcijose, skaiči Apibrėžę hipotezės turinio matą, galime apskaičiuoti pirmiau minėtą naudos funkciją. Prisiminę, kad p(h, e) = 1 - p(h, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tam tikrais principais, laikomais eksplikacijos adekvatumo sąlygomis. Tokių principų pavyzdžiai gali būti visiems gerai žinomas indukcijos principas, pa- sak kurio, įvertinant indukcinę tikimybę (alternatyvos matą) reikia remtis empiriniu faktoriumi, t. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
vimą. Tačiau pagrįsti indukcinį samprotavimą nėra taip paprasta. Gamtos tyrinėjimo rezultatus išreiškiame indukcinėmis išvadomis, kurios yra ben- drieji teiginiai. Kodėl iš tam tikro faktų kiekio galima spręsti apie visus pa- našius faktus? Kodėl išvadas …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
cijos pateisinti iš principo neįmanoma. Anot Popperio, empiriškai pateisinti indukcijos principą reiškia kildinti jį iš patyrimo. Tačiau tada būtina dary- ti indukcines išvadas, kurioms pateisinti vėl teks pasitelkti aukštesnės eilės indukcijos principą …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nuosekli i laikantis induktyviosios metodologijos požiūrio, beprasmiu tektų skelbti ir prasmės kriterijų. Popperis atskiria prasmės ir demarkacijos problemas. Jis iš viso atsisa- ko svarstyti prasmės problemą kaip bergždžią ir domisi vien demarkacijos …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
klaidinga yra ir prielaida. Tik tokia teorija, Popperio nuomone, bus mokslinė, empirinė ir nemetafizinė. Todėl, pavyzdžiui, hipotezė, teigianti, kad Saulė sukasi apie nejudančią Žemę (tarkime, Ptolemajo hipotezė), yra klaidinga ir mokslinė (ją nuneigtų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Užtat universaliuosius teiginius kartais galima paneigti. Tiesa, jie išbando- mi netiesiogiai, nes jų neįmanoma betarpiškai palyginti su eksperimentų re- zultatais. Pastarieji paprastai išreiškiami atskiraisiais egzistenci iais teigini nurodančiais, kad …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tik remiantis kita, konkuruojančia teorija. Antra, ne visus mokslo teigini galima falsifikuoti betarpiškai: tenka remtis ir tokiais teigini is, kurių nepri- klausomos falsifikacijos galimybės nėra aiškios. Atskiro teigini , išplėšto iš teori io konteksto, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tikslus. Žinoma, hipotezė p yra informatyviausia, tačiau hipotezių ą ir r falsi- fikabilumo laipsniai yra nepalyginami (teiginys apie dangaus kūną, kuris nėra planeta ir juda ne elipse, nėra hipotezės ą falsifikatorius). Išvadą, kuri kyla iš Popperio …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tvirtina (arba falsifikuoja) teiginį T ir T logiškai ekvivalentus T, tai S patvir- tina T' Teiginys „visos varnos yra juodos“ (T) logiškai ekvivalentus teigini „Visi nejuodi objektai yra ne varnos“ (T'). Balto bato stebėjimas patvirtina teiginį T“, lygiai …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nepateikia aiškios loginės tikimybės eksplikacijos, matyti, kad jis, analizuoda- mas universaliųjų teiginių tikimybines vertes, turi galvoje Carnapo loginės ti- kimybės interpretaciją. Tada universaliojo teiginio tikimybė iš tikrųjų yra lygi nuliui. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kaip matome, Popperis ir Carnapas prieina prie priešingų išvadų dėl logi- nių mokslo reguliacinių standartų. Tačiau loginė mokslo teorijų analizė ne- gali privesti prie prieštaraujančių išvadų, kitaip kažkur turi glūdėti klaida. Kaip žinome, galiausiai …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
mais. Štai, pavyzdži i, Rutherfordo planeti is atomo modelis buvo nesude- rinamas su tuo metu gerai pagrįsta ir pripažinta Maxwello elektrodinamika. Iš tikrųjų, aplink atomo branduolį tam tikromis orbitomis skriejantys elek- tronai, pasak Maxwello …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ginių koncepcijų raidai didžiausią įtaką padarė Alfredo Tarskio semantinės tiesos samprata. Iki pažinties su Tarskio darbais Popperis iš viso vengė kal- bėti apie tiesą ir laikė, kad jo filosofinei koncepcijai ta sąvoka nereikalinga. O dabar jis teigia, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Pateikdamas trečiojo pasaulio, kaip objektyvių žinių sistemos, įvaizdį, Popperis patikslina ir „žinių“ sąvoką. Pasak Popperio, ši sąvoka turi dvi pras- mes. Žinios subjektyvia prasme suprantamos kaip sąmonės būsena arba kaip polinkis atitinkamai elgtis. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
eteris ir kt? Kitaip tariant, ar Popperio trečiajame pasaulyje galioja Ockhamo skustuvo principas? Jei tas principas negalioja, tai trečiajame pasaulyje objek- tų skaičius yra niekaip neapibrėžtas, be to, neaišku, priklauso jie teisingumo turiniui ar ne, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kitaip tariant, iš pradžių mes susiduriame su tam tikra problema P., nuo jos pereiname prie tam tikro numanomo bandomojo sprendimo arba ban- domosios teorijos TT (angl. tentative theory), kuri gali būti iš dalies arba vi- siškai klaidinga, iš jos vienaip …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
faktais atvejus, kitaip tariant, du falsifikacijos tipus. Pirmojo tipo falsifikaciją turėsime tada, kai hipotezė bus suderinama su tam tikra, jau susiformavusia pasaulio sandaros koncepcija, tiksliau, aiškiai ja besiremianti. Šiuo atveju hi- potezės …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Čia A, yra visų klaidingų teiginio a išvadų klasė. Toliau Popperis apibrėžia teisingumo turi io matą ct (A)=1- p(A,, ir klaidingumo turi io matą ct(A) = 1- p(A;). Dabar jau galima apibrėžti artumo tiesai matą. „Objektyviosi se“ pateikiami du artumo ti i …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kitais žodžiais, T, yra arčiau tiesos, negu T, jei ir tik jei iš T, kyla daugiau teisingų ir ne daugiau klaidingų teiginių arba tiek pat teisingų, bet mažiau klai- dingų teiginių. Simboliškai ši ikalavimus galima užrašyti taip: teorija B yra artimes- nė …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3732
  • Page 3733
  • Page 3734
  • Page 3735
  • Current page 3736
  • Page 3737
  • Page 3738
  • Page 3739
  • Page 3740
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »