Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
yra skaičius, pavyzdži i, 1; įrašyti skaičių, tarkime, 1, tuščiame langelyje arba tą skaičių ištrinti iš langeli ; rašymo ir skaitymo galvutė gali judėti per vieną langelį į kairę arba į dešinę. Mašiną valdo trys instrukcijos: nurodymai rašyti ir trinti, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
programos paaiškina žmogiškąjį pažinimą. Tada ir tokios sąvokos kaip „su- pratimas“, „žinojimas“, „mokėjimas“, „skaitymas“ ir kt. gali būti priskirtos tin- kamai užprogramuotam kompiuteri i. Bet ar iš tikrųjų mašina gali suprasti? Tą problemą savo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
visai nepažįstate jų hieroglifų, net nesugebėtumėte atskirti jų nuo japoniš- kų. Toliau įsivaizduokite, kad jums davė antrą ki išką rankraštį, kuriame lietuviškai išspausdinta tam tikra instrukcija. Ji nurodo, kaip vieną formalių simbolių rinkinį iš …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
mus apie jo turinį. Matome, kad kompiuteris ir jo programa negarantuoja pakankamų supratimo sąlygų, nes programa veikia, o supratimo nėra. Viena iš radikalių funkcionalistų prielaidų tvirtina, kad su žmogumi, suprantanči lietuvišką pasakojimą, vyksta toks …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Mes aptarėme tik svarbiausias, mūsų galva, analitinėje filosofijoje nagri- nėjamas problemas. Daugybė smulkesnių klausimų, taupant skaitytojų laiką bei popierių, taip ir liko nepaliesti. Galbūt vėliau tiek klausimai bus laikomi ne mažiau svarbūs negu …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
SUMMARY ANALYTIC TREND OF PHILOSOPHY The framework for the modern philosophy was laid by Rene Descartes, jus- tly known as the pioneer of contemporary philosophy. The pre-Descartes phi- losophy appealed to emphasis on the priority of existence. It was …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
acknowledge reality only just as content for thinking. The content of thin- king is expressed by language. Therefore, philosophical analysis in particular is the study of the functioning features of our language. Thus the philosop- hy is perceived by the …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
The term of analytical philosophy aroused, while discussing the problem posed as yet by I. Kant. On one hand Kant suggests to divide the cognition propositions into those of a priori and a posteriori (based on experience). A priori propositions rise from …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
of knowledge, etc. evoked a wide response both in political liberalism philo- sophy, and in Marxist social theory. The philosophical concept of pragmatism is close to positivism. However, for the analytical philosophy to develop, only the attitudes and …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
knygelėse, kurias nešiojosi kuprinėje. Knyga buvo baigta 1918 metų rugpjūtį. 1918-ųjų lapkritį patekęs į italų nelaisvę, knygos rankraštį jis turėjo su savimi. Iš belaisvių stovyklos prie Montekasino jis parašė laišką Russellui, kuriam vė- liau buvo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Tuoj po karo Wittgensteinas nusprendė tapti mokytoju. Jis lankė speci- alius mokytojų rengimo kursus ir 1920-aisi is, gavęs mokytojo pažymėjimą, pradėjo mokytojauti Trattenbacho kaime žemutinėje Austrijoje, mokė 9-10 metų vaikus. Wittgensteinas pasižymėjo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Engelmannas pasiūlė kartu parengti projektą. Wittgensteinas sutiko ir karš- tai ėmėsi naujos veiklos. Darbai truko dvejus metus, ir pagrindinės idėjos, matyt, priklausė Wittgensteinui. Šiuo laikotarpiu Wittgensteinas dirbo ir skulptoriaus darbą. Vienos …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
1937 metais jis grįžo į Kembridžą ir po poros metų ėmė vadovauti filosofijos katedrai vietoj Mooro. Wittgensteino paskaitos darė didelį įspūdį auditorijai. Jis jas skaitydavo be pasiruošimo ar užrašų. Kiekviena paskaita buvo naujas filosofinis darbas. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Wittgensteinas mirė 1951 metų balandžio 28 dieną. Paskuti iai jo žodži buvo: „Perduokite draugams, kad aš nugyvenau puikų gyvenimą.“ Wittgensteino filosofinės pažiūros. Ludwigo Wittgensteino filosofinių pa- žiūrų raida natūraliai susiskirsto į du …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
literatūros šalti ius. Tai sudaro prielaidas įvairioms, kartais nesuderinamoms „Traktato“ interpretacijoms. „Traktate“ Wittgensteinas pateikia tam tikrą ontologinį modelį, kuri remdamasis sprendžia filosofinę problemą - kaip padaryti mūsų kasdieni- nės …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
gika gali atvaizduoti tai, kas susiję su esinio esme, bet ne su egzistencija. Kitaip tariant, mes negalime įrodyti, kad pasaulis yra, tuo galime tik tikėti. Panašiai neturi įrodymo galios ir ontologinis Dievo buvimo įrodymas, pa- remtas vien grynuoju …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tai, kad jis gali būti sudedamoji atominio fakto dalis (2. 011), kitaip tariant, daiktas yra galimybių įeiti į atominius faktus visuma. Daiktas ar objektas Wittgensteinui nėra elementarusis pasaulio elemen- tas, toks elementas yra atominis faktas. Kita …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tas“ (2. 141). Kad faktas būtų atvaizdas, jis privalo turėti kažką bendra su tuo, kas atvaizduojama. Tai, kas bendra tarp fakto ir atvaizdo, yra atvaizdavimo forma (žr. 2. 17). Ta forma yra loginė forma. Pati loginė forma, Wittgensteino nuomone, negali …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kalba (4. 001). Wittgensteinui pagrindinis pasaulio konstrukci is elementas yra atomi is faktas, o pagrindinis kalbos konstrukcinis elementas yra teigi- nys. Žmogus sugeba konstruoti kalbas, kuriomis gali būti išreikšta kiekviena prasmė, neturėdamas …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ginyje dar nėra jo prasmės, o tik galimybė ją išreikšti. Teiginyje slypi prasmės forma, o ne j o prasmė (3. 13). Anot Wittgensteino, teiginys nėra paprastas žodžių mišinys, kaip muziki- nė tema nėra tonų mišinys (3. 141). Jam faktas yra teiginio ženklas. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Wittgenstei i daiktas tik pavadinamas toliau neskaidomu vardu. Be to, Wittgensteinui teiginio prasmė yra nulemta ne jį sudarančių žodžių reikš- mių, o atvirkščiai - teiginio terminų sąryšis ir teiginio prasmė leidžia suvokti žodžių reikšmes. Kitaip negu …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
mo ydų, anot Wittgensteino, yra formalių sąvokų ir objektų painiojimas. Čia jis samprotauja šiek tiek panaši i kaip Frege. Analizuodamas tą painiavą, Wittgensteinas skiria vidines faktų ir objektų savybes. Jo nuomone, savybė yra vidinė, jei neįmanoma …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
specialių funkcijų kaip pamatinių sąvokų; arba skaičiaus sąvokos ir apibrėžtų skaičių (4. 12721). Iš elementariųjų teiginių yra sudaryti sudėtiniai teigini i. Analizuodamas sudėtinius teiginius Wittgensteinas pažymi, kad tokių teiginių teisingumo vertę …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Anot Wittgensteino, teiginys gali atvaizduoti visą tikrovę, tačiau negali atvaizduoti to, ką turi turėti bendra su tikrove, kad galėtų ją atvaizduoti — loginės formos. Mes negalime atvaizduoti loginės formos, persikelti su teigi- is už logikos, t . y. už …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
lis. Šitaip galėsime aprašyti dėmę popieriuje. Galime pasirinkti tankesnį ar retesnį tinklą, jo akutės gali būti kvadratinės, rombo ar trikampio pavida- lo. Skirtingas tinklo akutes atitiks skirtingos aprašymo sistemos. Pats tin- klas nieko nesako apie …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
to. Jokia mūsų patyrimo dalis nėra apriorinė. Viskas, ką matome, galėtų būti ir kitaip. Nėra jokios apriorinės daiktų tvarkos (5. 634). Taisyklingas filosofijos metodas būtų toks: nesakyti ieko, išskyrus tai, kas gali būti pasakyta, taigi gamtos mokslų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kalboje - idėjos. Kartu su ši idėja jis atsisako ir pasaulio, kaip loginio faktų vaizdo, idėjos. Wittgensteino požiūrių transformacijai reikšmės, matyt, turėjo ir metai, praleisti mokant vaikus Austrijos kaimuose. Tuo metu vykusi mokyklų refor- ma, kuri i …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
logikos. Kitaip nei daugelis mokytojų, Wittgensteinas manė, kad reikia eiti nuo neįprasto prie įprasto. Wittgensteinas pritarė reformatoriams, kuri manė, kad sugebėjimas veikti ir jo prasmė atsiskleidžia kartu su technikos įvaldymu. Be savaveiksmiškumo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nio atomizmo kritikos idėja; 2) atomizmo pakeitimo kontekstualizmu idėja; 3) radikalaus lingvistinio konvencionalizmo idėja; 4) „bevaizdi io mąstymo“ koncepcija. Wittgensteinas, jo nuomone, neabejoti i skaitė geštaltpsicho- logų darbus. Tai rodo ir …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
blemų. Žinoma, pastarosios nėra empirinio pobūdžio, bet jos išsprendži mos mums įsižiūrėjus į savo kalbos veiklą ir taip, kad mes ją atpažįstame: priešingai instinktui ją neteisingai suprasti. Problemos išsprendžiamos ne pateikiant naują patyrimą, bet …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3730
  • Page 3731
  • Page 3732
  • Page 3733
  • Current page 3734
  • Page 3735
  • Page 3736
  • Page 3737
  • Page 3738
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »