Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
„24 pav. Žemyninių kopų kerpšilis netoli Druskininkų Cheminės šių dirvožemių savybės augalams nepalankios. Jie rūgštūs, labai mažai (vos 30—5095) prisotinti bazių, todėl reikia juos kalkinti (išskyrus tik tuos, kurie susidarę ant karbonatingų žvirgždų, …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
beržų, jau pasitaiko ir eglių. Traką irgi sudaro kadagiai, kartais šer- mukšniai. Paklotėje, be bruknės, auga paprastoji šilsamanė, atžalinė gūžtvė, šakotoji devyndantė, smiltyninis gegužlinis. Gausu šilinių viržių, miškinių kūpolių, smiltyninių lendrūnų, …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
` vyrauja šviesamėgių (beržų— pušų) jaunuolynas, paskui jų priedangoje jau ima augti eglaitės, kurios užtamsina mišką. Šviesamėgių medžių ma- žėja, kol pagaliau visai įsivyrauja eglynas. Karbonatingų žvirgždų arba gargždų zandruose vietomis auga nedideli …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
= ЕТ 25 pav. Kalvotoji moreninė ežeringa aukštuma: 1 — moreninis priemolis; 2 — smėlis, žvirgždas; 3 — durpės dugniniais moreniniais priemoliais ir sudaro vadinamuosius sustumtinius ledyno pakraštinius darinius. Paskutinio apledėjimo pradžioje, kol …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
26 pav. Stambiai kalvotas suklotinių ledyno pakraštinių darinių reljefas giausia sudėtos iš žvirgždų, smėlių ir iš dalies labai akmenuotų moreni- nių darinių. Iš jų susidarė smulkiai kalvotas supiltinių pakraštinių da- rinių reljefas. Gausūs tirpsmo …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
Ledyno daubose, properšose, plyšiuose susiklosčiusius smėlio іг žvirgždo sluoksnius dažnai apdengdavo abliacinis moreninis priemolis, kurio kiekis, plonėjant ledynui, didėjo. Permirkęs abliacinis moreninis priemolis imdavo sliuogti į žemesnes vietas, …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
68 Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris Natūralios augalijos klimaksą takoskyrų lygumose ir šiame rajone sudaro ąžuolynai su skroblu. Šiaurinėje rajono dalyje tarp Žiežmarių ir Semeliškių jų yra ir …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
Structure of Lithuanian Vegeration Cover: Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė's Point of View 69 kalvų žolynų augalas. Akivaizdi fitocenozės retrogresija, šuolis iš patvarios, susiformavu- sios, tą saugomą kraštovaizdį atitinkančios plačialapių miško …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
ст 20 40 60 80 100 20 40 60 80 100 120 20 40 60 80 100 120 140 D 2 о 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100% A: 22724 5 РОЛ в РА", я Ei ет] 2 …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
depresijos. Žemesnei kategorijai — mezoformos: kauburiai, kalvos, gūbriai, kalvagūbriai, daubos, duburiai, lobai, tarpukalvės ir kitokios teigiamos, neigiamos ir tarpinės formos. Jauname kalvotame moreninia- me reljefe kalvos, gūbriai, kauburiai yra …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
тепәлея ая сс: и] ТЕ 1с 8 у ИС 9-Е — SAV 9 01905 Ei6z“ 910879 SĮUJPABIMES PM O 0 0 S а тәгва БІ ог 950 би ЕЁ S9XSIUOAIŲ 'S9XSTINJOY ах 21 и 9£ 5с 8 ШИ НОО ОСЕ 90 8 96 СЕ 17 9 әшәд оцА8іг 5]ел їцәѕп ари 58 67 8с 8 01 0 Е 5 ис -— $ r 79 4 сс S әшаеҳва ‘12 …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
kaip buvo pasiūlyta vėlesniame autoriaus darbe, skirtame glaciomorfo- logijos klausimams (A. Basalykas, 1969). Taigi teigiamas iki 100 m skersmens mezoformas, kaip ir anksčiau, laikysime kauburiais (ko), nuo 100 iki 200 m skersmens — smulkiomis kal- vomis …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
УМ, У ЕУ 28 pav. Smulkiai kalvoto dauboto priesmėlingo vietovaizdžio 1 kmž pavyzdys: 1 — sluoksniuotasis ir žvirgždėtasis smėlis; 2 — moreninis priemolis; 3 — durpės Mu Р мм 22° 1 Ш ШЩ2 = 29 pav. Stambiai kalvoto dauboto priemolingo vietovaizdžio 1 km2 …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
30 pav. Galimi mezoformų san- tykiai (Yo nuo bendro ploto) kalvotajame daubotame more- niniame reljefe: ko d K — stambios kalvos; К — smulkios kalvos; ko — kauburiai; L — nuolaidu- mos; pd— pelkėtos daubos; kod — kauburiuotasis daubotas reljefas; ККоа — …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
dutiniškai tik 5—8 km?. Tačiau tos pačios rūšies arealų kartais gali būti labai daug. I. Švarcaitė (1971), tyrinėjusi Vištyčio—Gražiškių aukštumos kraštovaizdį, apie 470 km? plote aptiko 13 vietovaizdžių, iš kurių 6 yra stambaus reljefingumo, 5 — smulkaus …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
——5 “16 31 pav. Moreninių masyvų šlaitų ekspozicija šiaurės rytų Lietuvoje: 1 — kalvotoji moreninė ežeringa aukštuma; 2— prieledyninė upinė lyguma; 3 — moreninė lyguma; 4— prieledyninė ežerinė lyguma; 5 — moreninių masyvų keteros; 6 — moreninių masyvų …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
Ryškiausi radiacijos skirtumai tarp šiaurinės ir pietinės ekspozicijos šlaitų būna giedriomis dienomis, veikiant tiesioginei insoliacijai, Ukanotu oru, kai radiacija išsisklaido, jos skirtumas tarp nevienodos ekspozicijos šlaitų išnyksta (7 lentelė). - 7 …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
išstumidamas iš ten šiltesnį orą. Daubose susidaro šalto oro „salos“, ku- rios. apima ir kalvų papėdes. Susidaro didoki nakties temperatūrų skir- Žumai tarp kalvų viršūnių, papėdžių ir gretimų daubų. Могепіпіо relje- Го daubose ir šlaitų papėdėse …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
Didžiausi drėgmės skirtumai susidaro žiemą dėl nevienodos sniego dangos. Neapaugusiose kalvose sniegas dažniausiai yra nupustomas nuo viršūnių ir viršutinių šlaito dalių į pašlaites. Be to, jo nevienodai kau- piasi ir skirtingos ekspozicijos šlaituose. …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
9 lentelė Vidutiniai drėkinimo koeficientai kalvos elementuose Reljefo elementai | пала Vasarą ха | o Šiaurinio šlaito viršus 0,58 0,50 0,75 0,61 Šiaurinio šlaito vidurys 1,00 1,00 1,00 1,00 Pietinio šlaito viršus 0,52 0,64 0,69 0,62 Pietinio šlaito …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
a o B 254 204 B TN 81 > 2 2,0 0 5% . 4,7. i 13 3,8 ў | 0 d 2 СА $ я Е 88 5-5; 65 96 ЗЗА 737 3,8 748 | И 11 IV V VI VII VIII IX х XI XII 32 pav. Nuotėkio pasiskirstymas mėnesiais kalvotosiose moreninėse aukštumose (94 nuo metinio nuotėkio; J. Burneikio, J. …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
33 pav. Kalvotųjų moreninių ežeringų aukštumų hidrografinis tinklas. Kairėje — nelabai ežeringoje Vidurio Žemaičių aukštumoje, dešinėje — ežeringoje Aukštaičių aukštumoje 1 km? vidutiniškai esti 6—8 pelkės, užimančios 20—259; ploto. Purių gruntų …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
abs. aukštyje) rodo bendrą kvarterinių požeminių vandenų horizontą. Trečiai grupei priklauso nenuotėkiniai ežerai, kurie neturi ištakų. Jų vandens perteklius išgaruoja arba nuteka požemiu. Didelę grupę sudaro aklinieji ežerai, be ištakų ir intakų. Tai …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
Horizonte A; humuso nedaug (apie 1—295), tik Žemaičių aukštumoje, kur lėtesnė organinės medžiagos mineralizacija ir vešlesnė žolių auga- lija, dirvos humusingesnės. Vidutiniškai nujaurėję dirvožemiai būdingi paviršiams iki 3 statu- mo, kur filtruojasi …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
tuose, jeigu jie pakankamai ilgi, yra geriausios sąlygos linijinei erozi- jai — išgraužoms susidaryti. Dirbant lauką, išgraužos sulyginamos, bet šlaitas muo to dar labiau išsigaubia. i Kokia šlaito planinė forma, itin svarbu smulkiai kalvotajame reljefe, …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
34 pav. Eroduotojo dirvožemio skeletingas paviršius jų poringumas, taip pat imlumas vandeniui. Lietaus vanduo labai sun- kiai filtruojasi į nuardytą dirvožemį, teka paviršiumi ir tuo pačiu didina eroziją. Po lietaus ant tokio dirvožemio susidaro kieta …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
liukus, randamus panuovalio sąnašose. Angliukai laikomi kitados degin- tų miškų liekanomis. Iš jų galima spręsti apie žemdirbystės laikotarpius. I. Švarcaitės nuomone (1971), pirmą kartą miškai buvo deginami Viš- tyčio—Gražiškių aukštumoje maždaug prieš …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
tėse gausiau auga vienmetės piktžolės — baltoji balanda, dirvinis sėjikas, pelkinis pūkelis, taip pat daugiametės šakniaatžalinės piktžolės — dirvinė usnis, dirvinė pienė, dirvinis vijoklis, gyslotis ir kt. (J. Monstvilaitė, 1970). Labiausiai nuardytose …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
Р и „iv S Assia) r "I = Z Е Е AS o TAS 35 pav. Kalvotoji moreninė slėniuota aukštuma: 1 — moreninis priemolis; 2 — smėlis ir žvirgždas Apsausintose pelkėse, tarpdirvių pelkaitėse įsivyrauja paprastosios viksvos formacijos (Cariceta nigrae), o labiau …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View
Excerpt
"lengvesnės mechaninės sudėties, mažiau karbonatingi moreniniai prie- moliai ir priesmėliai. Manoma, kad dėl geresnio vandens nutekėjimo priešpaskutinio apledėjimo aukštumos buvo labiau suskaidytos fliuvio- glacialinės erozijos, o dėl to ežerai greičiau …
In:
Lietuvos TSR kraštovaizdis /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3730
  • Page 3731
  • Page 3732
  • Page 3733
  • Current page 3734
  • Page 3735
  • Page 3736
  • Page 3737
  • Page 3738
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »