Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
Descartes'as linkęs manyti, kad egzistencinės prielaidos yra pagrindžiamos (re- miantis ontologiniu Dievo buvimo įrodymu), o Kanto nuomone, tokios pri laidos nėra pagrindžiamos. Kartu primename, kad senojoje filosofijoje susi- dūrėme nebent su klausimu, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
formą jis turi. Pavyzdži i, erdvinis vaizdas — visa, kas yra erdviška, spalvi vaizdas - visa, kas yra spalvota. Tačiau vaizdas negali atvaizduoti savo atvaiz- davimo formos; jis ją parodo (2.172). Tai, ką kiekvienas vaizdas privalo turėti bendra su …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
„Paskaitoje apie etiką"? Wittgensteinas aiškina: „Jeigu aš sakau: „Aš ste- biuosi tuo, kad pasaulis egzistuoja", tai piktnaudžiauju kalba. Leiskite man tai paaiškinti: visiškai gera ir aiškia prasme galiu sakyti, kad stebiuosi kažkuo, kas įvyko; mes visi …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
zistencinių prielaidų grindimas yra sąlygotas ontologinės sistemos, kuri laikomasi. Vėlyvajame veikale „Filosofiniai tyrinėjimai“ Wittgensteinas atsisako visų mūsų minėtų pamatinių ontologinių prielaidų — to, kad pasaulis yra faktų, bet ne daiktų visuma; …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
be dalykų. Tai yra jis mokosi veikti, remdamasis šiuo tikėjimu. Palaipsni siformuoja sistema to, kuo jis tiki. Šioje sistemoje kai kurie dalykai įsitvirti nepajudinamai, o kai kas lieka labiau ar mažiau tvaru. Tai, kas nepajudinama, tokiu yra ne dėl …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Atsakymas aiškus ir taip. Žinoma, kad ne. „Teiginys teisingas ar klaidingas“ reiškia tik tai, kad turi būti galimybė jį priimti ar atmesti. Tačiau tai nieko nesako apie tai, koks yra tokio sprendimo pagrindas“ (200). „Jei visa kalba už tam tikrą hipotezę …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
piuterio perduodami jūsų nervų galūnėms. Kompiuteris yra tiek protingas, kad mūsų veikėjui pabandžius pakelti ranką, kompiuterio reakcija bus „ju- timo“ ir „matymo“, kaip ranka kyla, priežastis. Maža to, keisdamas progra- mą, piktadarys mokslininkas gali …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ji teiginiai yra klaidingi“ sudaryta netaisyklingai ir nėra bendrasis teiginys. Įprastas bendrojo teiginio (besąlyginio savybinio) pavidalas būtų S yra P arba S nėra P. „Bendrieji teiginiai“ nėra subjektas (S), o „būti klaidingu“ nėra pre- dikacas (P). …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
atitikti tam tikrą dalykų padėtį gali tik teiginys, o išraiška „S yra“ nėra teigi- nys. Tarkime, kad išraiška „S yra“ bus klaidinga. Tada išraiška „S nėra“ turėtų būti teisinga. Tačiau nėra kam nebūti, nes to nėra. Tada „S nėra“ negali būti teisinga. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Toliau Putnamas samprotauja taip. Jeigu mes esame smegenys stati je, tai tada iš tikrųjų negalime nurodyti išorinių objektų, nes esame nesu- siję su realiais pasaulio daiktais, geriausiu atveju mes susiję su kompiuteri programa. Todėl smegenys statinėje …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Putnamo samprotavimais verčia abejoti kad tokia situacija. Įsivaizduokime, jog mes nesame smegenys statinėje ir pradedame klausti sa- vęs „ar aš turiu smegenis?“ Remiantis Putnamu, atsakymas į šį klausimą „aš turiu smegenis“ irgi bus klaidingas, nes …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kitaip tariant, yra tokių kalbinių žaidimų, kuriuose objektas iškrinta iš mūsų nagrinėjimo kaip nesusijęs su tuo, ką jis žymi. Panašus yra ir „smege- nų statinėje“ atvejis. Atsižvelgus į tai, kad prasmingai galima kalbėti ir tuo atveju, kai objektas …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
patys, nes, tarę, kad realistinė pozicija abejotina, gauname, kad realizmo ne- Įmanoma pagrįsti. Alternatyvus, Putnamo nuomone, yra antirealisti is požiūris. Ji būtų ga- lima interpretuoti kaip moderniąją mąstymo pirmumo koncepciją (mąs- tau, todėl esu, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kitą antirealistinę poziciją Putnamas vadina reliatyvizmu. Jos šali inkais Putnamas laiko Kuhną, Feyerabendą, Michelį Foucault ir kt. Reliatyvisti pozicijos požiūriu, skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi racionalumo standartai arba paradigmos, vieną …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Su egzistencinių prielaidų pagrindimo problema susiduri ir Russellas savo loginio atomizmo koncepcijoje. Anot Russello, „mūsų vartojami žodži privalo turėti kokią nors reikšmę, jeigu norime kalbėti prasmingai, o ne vi skleisti garsus; reikšmė, kurią savo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tik tada turi reikšmę, kai žymi tam tikrą objektą, tai neigiamas egzistencinis teiginys „Nėra Dievo, kuris būtų sukūręs šį pasaulį“ bus teisingas tik tada, kai jis bus klaidingas, t. y., kai Dievas egzistuos. Taigi neigiamas egzistenci is tei- ginys yra …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ne visada lengva į tai atsakyti. Pavyzdži i, ar piramidė, kurios pagrindas yra kvadratas, tenkina trikampio kvadrato reikalavimą? Ar galima iš šešių vieno- do ilgio pagaliukų sudaryti keturis lygiakraščius vienodo dydžio trikampius taip, kad būtų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kurių reikšmė yra mūsų tiesioginio patyrimo dalykas. Toks tiesioginio paty- rimo dalykas, pasak Russello, yra tikri i vardai ir predikatai. Tačiau mūsų kalbos teiginiai paprastai turi ne iš tiesioginio patyrimo duomenų sudarytų atominių teiginių formą, o …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ANALITINĖ SĄMONĖS FILOSOFIJA Analitinė filosofija sąmonės problemą nagrinėja jai įprastu būdu, t. y. ne- klausdama, kas yra sąmonė ir kūnas, o tyrinėdama, kaip filosofijoje aiški- namas dvasios ir kūno reiškinių ryšys. Tradicinėje filosofijoje, kuri, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
jimo objektas. Tokį požiūrį straipsnyje „Metafizikos įveikimas kalbos loginės analizės būdu“'?? pateikia Carnapas. Čia susiduriame su dviem kraštutini atvejais: psichiniai reiški i atskiriami nuo fizinių ir, kaip netyrinėtini logi- nės analizės būdu, iš …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Freges teorija, faktą, kad toje teorijoje slypi prieštaringumas; 3) Frege's pro- to būklę, gavus laišką, nes, sužinojęs apie jo teorijoje glūdintį prieštaravimą, Frege jautėsi prislėgtas. Čia Popperis daro tris prielaidas, kurios apibrėžia moderniajai …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kaip pažymi Newenas ir von Savigny, skiriamasis analitinės filosofijos bruožas yra tas, kad ji atsisako, su retomis išimtimis, dekartinės dualizmo prielaidos (pirmosios prielaidos). Viena iš labiausiai analitinėje filosofijoje paplitusių sąmonės teorijų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
dami įsitikinti, kad tam tikras žmogus yra taiklus šaulys, turime įduoti jam į rankas šautuvą ir leisti jam daug kartų šauti į taikinį. Galbūt jis daugelį kartų pataikys tiksliai, o kokį vieną kitą prašaus pro šalį. Tada galėsime padaryti iš- vadą, kad …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Ryle'as skiria du aiški imo tipus. Aiškinimas yra priežastinis, jeigu įvykis aiškinamas nurodant kitą jį sukėlusį įvykį. Pavyzdži i, šaulys pataiko į tai- kinį ne dėl to, kad yra taiklus, o dėl to, kad iššovė iš šautuvo ar iš lanko. Aiškinimas yra …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Interpretuodami kompiuteri iksmus pagal funkcionaliąją strategi- ją, remtumės loginės programos ypatybėmis ir funkcinėmis būsenomis lai- kytume tas, kurias aprašo programuotojas tam tikros programos kalba. Pavyzdžiui, nurodomi programos kintamieji, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Tačiau gali būti, kad sistemą bus įmanoma paaiškinti tik remiantis inten- cionalia strategija. Pavyzdži i, intencionalus aiškinimas, kodėl studentai su- sirinko auditorijoje klausytis paskaitos, yra visai priimtinas (nori įgyti žinių, mano, kad lankydami …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kaip pabrėžia Newenas ir von Savigny, iš Dennetto samprotavimų kyla išvada, kad sistema yra intencionali, jeigu kas nors jos elgesį paaiškina ir su- geba numatyti, kliaudamasis intencionaliojo aiškinimo modeliu. Vien fakto, jog kažkas sugeba sistemos …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nepripažįsta moralinės bausmės ir atlygio. Tokios kategorijos kaip nuodėmė ir atgaila Dennettui netilptų į jokį racionalų kontekstą. Ne veltui Dennettas yra žymus ateistas. Ryle'as ir iš dalies Dennettas atmeta psichologinio priežastingumo idėją. Ją gina …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Marie Jacguardo išrastą perfokortų sistemą, skaičiuoja remdamasi visai ki- tais materialiais procesais, negu šiuolaiki is kompiuteris. Jeigu būtų nemate- rialiųjų substancijų, tai galbūt tokie patys procesai galėtų vykti nemateriali būdu? Funkcionalistai …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Turingo mašina, tai joks žmogaus protas negalės jos apskaičiuoti. Pagrindi Turingo argumentacijos teiginys yra tas, kad vykdančių algoritmą žmogiškųjų būtybių elgesį riboja žmogaus atminties ir juslumo galių galimybės. Turingas linkęs manyti, kad sąmonės …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3729
  • Page 3730
  • Page 3731
  • Page 3732
  • Current page 3733
  • Page 3734
  • Page 3735
  • Page 3736
  • Page 3737
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »