Excerpt
41 pav. Kopų ketera, pučiant rytų vėjui šlaitas susidaro vakaruose, aštri ketera atsitraukia jūros link (41 pav.). Kadangi vyrauja vakarų vėjai, todėl kopų kalvagūbris lėtai slenka į ry- tus. Nidos ruože jis persistumia per metus vidutiniškai 2—3 m, o …
Excerpt
Рајапроѕ—Ѕуепіоѕіоѕ ракгапіёје didžiojo kopų kalvagūbrio nėra. Už kauburiuoto reljefo tęsiasi senovinės litorininės jūros suformuotas paplū- dimys, dabar vadinamoji užkopinė dubuma, priaugusi juodalksnių. To- liau ji pereina į litorininės jūros pakrantės …
Excerpt
jų kopų barjeras, turbulentinis maišymasis mažesnis, ir aiškūs mikro- klimato skirtumai. Jūrinėje lygumoje per metus iškrinta apie 660 mm kritulių; iš jų apie 400 mm išgaruoja, o apie 250 mm kritulių įsisunkia į podirvį ir gausiai papildo požeminius …
Excerpt
2 m gylyje, aptinkami jauriniai iliuviniai humusingieji dirvožemiai (P. Garmus, 1953). Po 10—15 cm storio horizontu A; yra storokas velė- ninis horizontas A,, kuriame yra iki 109; humuso. Žeimiai Dikas horizontas A», pereinąs į rudos spalvos su juodomis …
Excerpt
42 рау. Вгокпіпіѕ риѕупаѕ: Јиойкгапіёѕ рагађо!іпеѕе Короѕе veidė (Elymus arenarius) ir pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria). Pastaroji rūšiuoja. smėlį — sulaiko rupesnes daleles, o pro siaurus lapų tarpus praleidžia smulkesnes, kurios kaupiasi kitoje …
Excerpt
Pustomųjų kopų priešvėjiniuose ir pavėjiniuose šlaituose vėl aptin- kami tik smėliniai augalai, tokie patys, kaip ir pakrantės kopose. Pajūryje pušynų augimas priklauso nuo fizinio molio kiekio smėliuo- se. Kur fizinio molio daugiau kaip 2,595, auga …
Excerpt
lis senovinių civilizacijų išaugo prie upių deltų. Ten kuriasi didieji uos- tai ir prekybos centrai. L Visų į jūras įtekančių, upių žiotys yra panašios. Pirmiausia žem- upiai užima tektoniškai grimztančias kontinentų dalis, į kurias įsibrauna jūra ir …
Excerpt
1 ИИ Ее 9 072734 43 pav. Deltinė lyguma: 1 —aliuvinis priesmėlis ir priemolis; 2 — durpės; 3 — smėlis; 4 — moreninis priemolis sąnašomis. Paslėniai labai pažliugo ir ėmė pelkėti. Ant šilų smėlių pra- dėjo kauptis žemapelkių durpės. Litorininės jūros …
Excerpt
marių. Bet pastaraisiais dešimtmečiais Atmatos delta stabilizavosi, jos pro- takos užako. Dabar dinamiškiausios Skirvytės žiotys (M. Beconis, 1967). Jose jau senokai atsirado Briedžių sala, kurią apjuosė dvi naujos Skirvytės at- šakos: Vytinis dešinėje ir …
Excerpt
204 / 404 / 60 1 80 Я Е РИО ВИ НЕА = = ИЕ И B 1004 M 1209 \ 140- \ ЕЕ ISU ET 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 4 1 3 Е 34 #272725 #777 7Ав 2227 в 44 pav. Deltinės lygumos medžiaginio pamato mechaninė sudėtis (95) (J. Vaitiekūno duo- menimis, 1968): А — …
Excerpt
Vietos klimatas іг hidrografija. Nemuno delta atsiveria į užšąlančią lagūną, kurią nuo jūros atitveria Kuršių nerija su aukštomis kopomis. Dėl to Nemuno deltoje jūrinio klimato įtaka jau gerokai mažesnė. Čia vandeniui išgarinti išeikvojama didesnė …
Excerpt
juose mažai (0,3—1,0495) humuso, taip pat azoto, kiek daugiau fosforo ir kalio. Toliau nuo upės kranto nuosėdos, daugiausia molingos, klostosi labai pamažu, todėl velėnėjimas vyksta visą laiką ir dirvožemis pasidaro grū- diškos struktūros. Formuojasi …
Excerpt
Pavagio smėliai kai kur savaime apaugę arba apsodinti karklais, sau- gančiais krantus nuo erozijos. Truputį toliau nuo upės vagos, kur nuosė- dos jau susisluoksniavusios ir paviršius ne toks sausas, auga avižuolės sąžalynai (Arrenathereium elatioris). Tai …
Excerpt
A 45 pav. Upės slėnis: 1 —salpos aliuvis; 2— vagos aliuvio smėlis; 3— vagos aliuvio žvirgždas; 4 — moreninis priemolis ti kuojos. Vasarą neršia karšiai, lynai, raudės, vėlai rudenį — nėgės ir vėgėlės (A. Gaigalas, 1968). Nemuno deltos atšakomis plaukia …
Excerpt
Tačiau upių slėnius Žemėje formuoja ne tik išorinės jėgos. Kad van- duo galėtų tekėti žemyn, sausumos paviršius turi būti nors kiek nuolai- dus. Kuo aukščiau vidinės Žemės jėgos iškelia sausumą, tuo labiau upė eroduoja savo slėnį. Pasirodo, kad upės …
Excerpt
\ Šių slėnių šlaitai lėkšti, paveikti solifliukcijos, išvagoti periglacialinių raguvų. Dugnuose priklostyta žvirgždų ir įvairių šlaito nuosėdų. Dabartinėms mažoms upėms periglacialinių slėnių nuolydžiai yra per maži, todėl jos neeroduoja dugno, o …
Excerpt
іг vešliai augalijai, erozijos intensyvumas sumažėjo keliolika kartų. Ta- da ėmė formuotis šiuolaikiniai eroziniai slėniai (VI). Šiuo- laikinius slėnius holocene sudarė ir senosios upės, anksčiau tekėjusios kitokių tipų slėniais. Nors šiuolaikiniai …
Excerpt
46 pav. Salpinis terasinis Nemuno slėnis minėtų tipų slėniuose (išskyrus atvejus, kai vandens lygis nuslūgdavo, gerokai pailgėjus upei). Pavyzdžiui, Nemuno baseino slėniuosė II virš- salpinė terasa (apie 8 m aukščio) susijusi su Baltijos ledyninio ežero …
Excerpt
tingas Nemuno slėnio atkarpas sudaro šitokie elementariųjų slėnių de- riniai: slėnis prie Švendubrės I--—-V—VI с; slėnis Druskininkų— Merkinės ruože I-—-V—VI a; slėnis Nemunaičio— Alytaus ruože I-—V-—VI a; slėnis Birštono—Kauno atkarpoje V— VI b (dabar …
Excerpt
dirvožemiais. Upei persistūmus į šoną, senas pavagio pylimas atsiduria atokiau nuo upės, per potvynį apnešamas smulkiomis nuosėdomis ir virsta rumbe, o prie vagos kyla kitas pylimas. Daugelis mūsų Upių yra stabilios, todėl daug kur rumbių nėra, o pavagio …
Excerpt
X pėjusios, pusiau smiltyninės, dykyninės, pelkinės, durpinės. Tikrąsias pievas Merkio salpoje sudaro dirsynai (Bromėta inermis), pašiaušėlynai ((Alopecureta pratensis), šunažolynai (Dactylideta glomeratae), smilgynai (Agrostideta stoloniferae) ir ypač …
Excerpt
bendrijos požeminė biomasė didesnė už antžeminę 1,7 karto, o Sesleria uliginosa bendrijos — net 4,5 karto. Kai kurių bendrijų antžeminė bio- masė sudaro tik 13—150; bendros biomasės. Šaknų masė (85—9595) būna susitelkusi viršutiniame dirvos sluoksnyje …
Excerpt
Ш. KRAŠTOVAIZDŽIO KULTŪRINIMAS IR KRAŠTOTVARKA Visi nagrinėti Lietuvos TSR gamtiniai landšaftai geologiniu atžvilgiu yra jauni. Vienų medžiaginis pamatas susidarė tik prieš 14 000—12 000 metų, o kitų tebesiformuoja. Dar jaunesni yra kiti kraštovaizdžio …
Excerpt
įmanomas. Vasaros (liepos mėn.) vidutinė temperatūra jau turėjo būti apie 6—8 “C, todėl galėjo augti tundros augalija. A. Seibutis mano, kad iš vėlyvojo ledynmečio yra geografiniai vardai „Papės“, „Galupiai" (žymintys didelių, į prieledynines marias …
Excerpt
Mezolito žmonės jau buvo sėslesni, ilgiau stovyklaudavo upių ir eže- rų pakrantėse, kur statydavosi kailių palapines — pusiau žemines. Jų sto- vyklaviečių pėdsakų daugiausia likę Merkio ir jo intakų pakrantėse, Dainavos smėlingoje lygumoje, kuri pagal …
Excerpt
Neolito pabaigoje žemę dirbo moterys. Jos taip pat rinko uogas, šak- nis, laukinius vaisius, saugojo maisto.atsargas, tvarkė namų ūkį. Tai bu- vo motininės gimininės santvarkos (matriarchato) laikai. Vyrai vertėsi žvejyba ir medžiokle. Tačiau laukinių …
Excerpt
Slesnos vietos vėl pažliugo, pagausėjo pelkių, pakilo ežerų vandens lygis. Miškuose pagerėjo ekologinės sąlygos eglynams augti, o pablo- gėjo — lapuočiams. Sumažėjo žolių plotų, buvo sunku verstis gyvulinin- kyste, reikėjo imtis žemdirbystės. is Tačiau …
Excerpt
Archeologai nustatė, kad iš sodybinių piliakalnių žmonės pradėjo ma- siškai keltis mūsų eros pirmaisiais šimtmečiais. Tuo laikotarpiu suiro gimininė bendruomeninė santvarka, ėmė formuotis klasinė visuomenė, atsirado turtinė nelygybė, prasidėjo …
Excerpt
maičių krašte. Kai kurios ilgainiui tapo svarbiais Lietuvos valstybės poli- tiniais ir administraciniais centrais. ? Vadinasi, Lietuvos gyvenviečių tinklą feodalizmo laikotarpiu, prieš susidarant centralizuotai valstybei, sudarė 4 gyvenviečių kategorijos: …
