Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
vu jis, - iškia, kad „aš“ tai ir yra malonumas. Lygiai taip pat nesunku supras- ti, jog teiginyje „malonumas yra gėris“ malonumas nėra tas pat kaip gėris, kad malonumas nereiškia gėrio ir gėris nereiškia malonumo. Jeigu manyčiau, kad sakydamas „aš patiriu …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
su unikaliu dalyku, apie kurio ryšį su kitais dalykais galima klausti ypatingu būdu. Juk kiekvienas, aišku, supranta klausimą: „Ar tai yra gėris?“ Taigi, Moore'o nuomone, gėrio sąvoka yra pirminė, neapibrėžiama ir i tuityviai suvokiama. Tokia gėrio …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
terminais, pavyzdži i, redukuoti į faktus aprašančius teiginius. Natūralisti yra, tarkime, kiekviena nuosekli hedonistinė pozicija, nes ji „gėrį“ apibrėži kaip „malonumą“ ir nurodo empirinį, kartais net kiekybiškai matuojamą jo turinį. Galima sakyti, kad …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Wittgensteino etinės pažiūros turbūt plačiausiai pateiktos jo „Paskaitoje apie etiką“??. Šioje paskaitoje Wittgensteinas, polemizuodamas su Moore'u, sako, kad etika nėra tyrimas to, kas gera, veikiau tai tyrinėjimas to, kas yra vertinga, arba to, kas iš …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nedorai pasielgsiu, į priekaištą, jog elgiuosi blogai, nebegalėsiu atsakyti, kad ir nenoriu geriau elgtis. Susilauksiu priekaištų: „Tu privalai norėti elgtis ge- riau“. Pastarasis vertybi is sprendinys yra absoliutus, o pirmasis - santyki- is. Santyki iai …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kūnų koordinates ir impulsus, visų, esančių, buvusių ir būsimų, kūnų judėji- mą, taip pat visų kada nors gyvenusių žmogiškųjų būtybių proto būsenas ir tarkime, kad toks visažinis parašytų knygą apie visa tai, ką žino, toje knygoje būtų pateiktas visas …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
pasaulis egzistuoja“. Čia klaidingai vartojami žodži i „egzistuoja“ ir „stebėtis“. Žinoma, aš galiu stebėtis pasauliu tokiu, kokį jį matau. Tarkime, jei matau neįprastai žydrą dangų, galiu stebėtis tokio žydrumo dangumi. Tačiau stebė- tis dangumi, kaip ir …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
neįmanoma. Visos pastangos tų, kurie kažkada bandė rašyti ar kalbėti apie etiką, buvo pastangos išsiveržti už kalbos sienų. Tos pastangos įveikti mūsų narvo sienas yra visiškai beviltiškos. Tačiau iš to nedarytina išvada, jog etinių dalykų nėra ar kad jie …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
jį sujungė, rodo, jog abu šie dalykai iuose susiję.“'“? Taigi etika ir egzis- tencija, Wittgensteino nuomone, yra susijusios, tačiau kalbos priemonėmis neišreiškiamos. Daug radikalesnio požiūrio į etiką laikosi Vienos būrelio nari i ir logi- nio …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
žodžiai jokių savybių nežymi. Kitaip tariant, moralinės išraiškos atlieka ne aprašomąją ir informacinę, o emocinę ir sugestyviąją funkcijas. Moralini saki iai iš esmės naudojami kažkam daryti įtaką. Jie veikiau rekomenduoja tam tikrą nuostatą objekto …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Nedeskriptyvistai yra arba emotyvizmo šali inkai (jie, panaši i kaip Car- napas, Stevensonas arba Ayeris, mano, kad morali i žodži i neturi jokios reikšmės, o yra tik emoci iškos ir priklauso iracionalumo sričiai), arba laikosi preskriptyvizmo pozicijos, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Hare'o nuomone, preskriptyvus dėmuo yra sąlygojantis deskriptyvųjį ir štai dėl ko. Pirma, vertinanti reikšmė „geras“ yra pastovi visiems objektams, kuriems pritaikomas šis žodis. Objektą, kuris yra geras, mes rekomenduoja- me. Kadangi skirtingus objektus …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
„geras darbas“ ar panašias frazes, netiesiogiai jas siejame su asmenimis.“ Todėl, kalbėdamas apie moralinį gėrį, Hare'as kalba tik apie „gerą žmogų“ ir panašius dalykus. Taigi, vartodami žodį „geras“ moraline prasme, atsižvel- giame į žmones kaip žmones …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Hare'as skiria loginį ir moralinį būtinumą. Jo nuomone, universalumo rei- kalavimas yra loginis ir tai savaime suprantama, nes predikatų universalu- mas yra loginė prielaida. Taigi, sakydamas: „aš privalau šitaip elgtis, tačiau iekas kitas panašioje …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ANALITINĖ KALBOS FILOSOFIJA Savo ankstyvajame darbe „Tractatus Logico-Philosophicus“ Wittgenstei tarė, kad „dauguma filosofinių klausimų ir teiginių kyla dėl to, kad mes ne- suprantame mūsų kalbos logikos (Jie yra tokio pat pobūdžio, kaip ir klau- simas, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Duoti ataskaitą apie įvykių tėkmę - Išdėstyti spėliojimus apie įvykių tėkmę - Iškelti hipotezę ir ją patikrinti — Pateikti eksperimento rezultatus lentelėmis ir diagramomis — Išgalvoti istoriją; ją skaityti Vaidinti kaip teatre — Šokti ir dainuoti …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
neįvykdymo kriterijus. Pažadėjus „aš tai padarysiu“, ikia laukti klausimo: „Ar tikrai tai padarysi.“ Kaip tik tokie teigini i, Austino nuomone, kalboje yra svarbiausi. Pavyzdži i, nuotakos teiginiu „aš imu tave į vyrus“ ir panašiu jaunikio teiginiu …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
pagaliau ta pati išraiška gali būti prelokucinis (įgyvendinantis tikslą) aktas. Pavyzdži i, „jis privertė mane išeiti iš kambario, liepdamas uždaryti duris iš kitos pusės“. Tiksliai kalbant, nėra trijų grynų kalbinių aktų tipų. Kiekvienoje kalbi je …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Svarbiausia Searle'o mintis yra ta, kad tiek psichinės intencionalios bū- senos, tiek kalbini i aktai apibūdi išorinį pasaulį, atvaizduodami tai, kas jame atsitinka, kai yra įgyvendinamos kalbi io akto sąlygos. Dėl šio ypatumo tiek kalbi iai aktai, tiek …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
filosofo, vardą net nežinodamas, kad jis buvo būsimojo karvedžio moky- tojas. Anot Neweno ir von Savigny, atsižvelgdamas į šį faktą Searle'as iškė- lė idėją, kad tikri io vado reikšmę apibrėžia tam tikras būdingų deskripcijų pluoštas. Searle'o pluošto …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
trąjį „Frankliną“ numanoma deskripcija iš pluošto „būtina, kad Frankli yra vyriausiasis pašto viršininkas“. Aišku, kad šis teiginys yra klaidingas, nes, kaip anksčiau parodėme, Franklinas būtų Franklinas net ir netapęs tuo virši- inku. Šią operaciją …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kokybės maksima - tiesa. Nesakyk to, ką manai esant klaidingą. Nesakyk to, ko negali pakankamai pagrįsti. Kiekybės maksima - informatyvumas. Pateik tiek informacijos, kiek to rei- kalauja pokalbio tikslas. Nepateik daugiau informacijos, negu reikalaujama. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nagrinėsime, remdamiesi Neweno ir von Savigny"“ „Įvadu į analitinę filoso- fiją“. Paprasčiau bus pradėti nuo šnekamosios implikatūros. Įsivaizduokime, kad vaikas sako savo mamai: „Mamyte, šiandien per televizorių vakare rodys labai gerą filmą.“ Šiuo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
mo ir parašymo kontrastas. Gal ta poema buvo visai netikusi? Pirmajame sakinyje tokio kontrasto nėra. Taigi konvencinė implikatūra remiasi lingvis- tinėmis konvencijomis, šiuo atveju žodelių „ir“ bei „tačiau“ vartosenos skir- tumais. Norint išsiaiškinti …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ANALITINĖ ONTOLOGIJOS PROBLEMA Tradiciškai ontologija (0v - būtis; AdyoG — dėsnis, mokslas) suprantama kaip filosofijos dalis, svarstanti, kas yra būtis, būtimi laikant tai, kas vienokiu ar kitokiu būdu yra. Ontologija gilinasi į bendriausias būties …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Pavyzdžiui, Aristotelio nuomone, pagrindiniai logikos dėsniai yra logikos pa- grindas dėl to, kad jie yra ir būties dėsniai. Dar anksčiau Parmenidas, tarda- mas, kad būtis yra, o nebūties nėra, sako, kad būtis yra amžina, nes negali būti iš nieko …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Aristotelio, negali būti analizuojama kaip savarankiškai egzistuojantis realus esinys. Bendrybė yra objektyvi i reali tik pagal turinį, bendrumo formą jai suteikia mūsų protas. „Kad antrinės esmės neglūdi subjekte, paaiškėja štai iš ko: apie paskirą Žmogų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
individų. Šis neapibrėžtas daikto pažinimas ir yra universalija. Nėra jokios es- mės, kuri būtų vienaprasmė ir taip realizuota daugelyje individų, kad ją būtų galima atskirti individualių požymių. Todėl universalija nėra objektyvi reali, jos turinys nėra …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ne dėl to - esu aš ar manęs nėra. Tokia problema nekamuotų jo net ir visai išprotėjusio. Joks nominalistas neabejojo ir nesiginčijo dėl atskirų daiktų bei individų egzistavimo. Kitaip atsitiko su moderniąja filosofija, kurios grindė- jas buvo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
pažinti tik taip, kaip jie mums (mūsų jutimams) gali reikštis, o ne tokius, ko- kie jie gali būti patys savaime“"?. Sukritikavęs tradicinį metafizikos uždavinių sprendimą, Kantas suformu- luoja naują metafizikos, kaip vienintelio įmanomo paži imo grynuoju …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3728
  • Page 3729
  • Page 3730
  • Page 3731
  • Current page 3732
  • Page 3733
  • Page 3734
  • Page 3735
  • Page 3736
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »