Excerpt
m я 24 с ры. < Г 4 ` у 1 V > Labai diferencijuoti želdynai turi būti sodinami palei vietinės reikš- mės kelius, jungiančius ūkio centrą su atskiromis jo gyvenvietėmis, taip pat įvairius vidaus kelius. Želdynų pobūdis priklauso nuo kelio paskirties ir …
Excerpt
žmonių ir gamtos santykių forma. Pagal dialektinį žmonių visuomenės іг gamtos santykių pobūdį reikia ne tik gamtą keisti, bet ir leisti pasireikš- ti jos įtakai žmonių veiklai. Todėl vienintelė mums priimtina daugiafak- torinė arba determinuota …
Excerpt
к ciniame landšafte vaizdingos ir įdomios tų sluoksnių atodangos jau di- dina krašto įspūdingumą, o urbanizuotame landšafte jų naudingosios iš- kasenos naudojamos pramonei. Nevienodą vertę turi ir žemės paviršius — reljefas. Agrariniam landšaftui …
Excerpt
atauga gyvoji paklotė. Tačiau dėl spartaus krašto ekonominio vystymo- si šis gamtos sugebėjimas pasiekia kritišką ribą, ir užteršti vandens tel- kiniai nespėja apsivalyti, medžiai miršta, apsinuodiję užteršta atmosfera, požeminių vandenų horizontai jau …
Excerpt
Ф: 4 augalijos (miško, stepės, savanos, prerijos) žemdirbiai sudarė laukus, pie- vas, ganyklas, daržus, sodus. Šios naudmenos su sodybomis irgi buvo su- jungtos keliais ir takais. Tokioje krašto agrarinėje mozaikoje atsispindi atskiram laikotarpiui …
Excerpt
menės poreikius nustatoma ta pati ūkinė funkcija, bet dėl gamtinių landšaftų įvairumo dažnai tenka ją modifikuoti, imtis tokių ūkinių spe- 'cializacijų, kurios yra ekonomiškiausios tų landšaftų sąlygomis. Dėl to pertvarkomos naudmenos, ūkiniai pastatai, …
Excerpt
и socialinė ir net ekonominė landšaftų įvairumo vertė, ims vyrauti esteti- nis ir mokslinis motyvas. Tada architektai vėl galės projektuoti statinius, pritaikytus kiekvienam gamtiniam landšaftui. Atrodo, kad prisitaikymo prie gamtos ypatybių principo …
Excerpt
Kaip papildomas verslas, įgyjantis didėjančią reikšmę, yra poilsio ir tu- Iizmo aptarnavimas — rekreacija. Lietuvos TSR plotas 65 300 km?. 71,79; jo tenka tarybiniams ūkiams, kolūkiams bei pagalbiniams ūkiams, 24,49; — miškų fondui ir 5,995 yra „ miestų, …
Excerpt
čiusiose šalyse vis didesni plotai skiriami poilsiui ir turizmui. Lietuva Бахла vaizdingais landšaftais su geromis rekreacinėmis savybėmis. emės ūkiui netinkamuose smėlingųjų lygumų, kalvotojo moreninio eže- ringo žemėvaizdžio plotuose, beveik visoje …
Excerpt
м7 šafto dalimi. Tikrame urbanistiniame landšafte socialinių ir ekonominių objektų (statinių, įrenginių, komunikacijų) koncentracija tokia didelė, kad gamtinių kraštovaizdžio elementų dažnai visai nematyti. Todėl gali- ma sakyti, kad dideliame mieste …
Excerpt
GAMTINIS LANDŠAFTAS MOLINGOS /LY GUMOS 2] KALVOTOS XM ORENINĖS AUKŠT UMOS:x 57 pav. Kraštotvarkos tipų lentelė. Indeksų reikšmės — tekste ŪKIS МАМУ УХУ] М M AGRARINIS/“ M |Ą м М NA INN NL A A AAS ASTA NA AMIšKUA A AAA A о И 02 ИУ А АНИ m NN A Ar A AN г …
Excerpt
III C — kalvotasis moreninis rekreacinis landšaftas, Ш D — kalvotasis moreninis urbanistinis landšaftas, Ii E — kalvotasis moreninis rezervatinis landšaftas; > IV A— pajūrio agrarinis landšaftas, IV B-— pajūrio miškingasis landšaftas, IV C — pajūrio …
Excerpt
л 7: m: toje, kalvotosiose moreninėse aukštumose, smėlingosiose bei molingo- siose lygumose. Dėl istorinių visuomeninių faktorių mūsų respublikoje atsirado daug mažų įvairios ūkinės paskirties plotų. Būtina atlikti šios funkcinės mo- zaikos …
Excerpt
58 pav. Kraštotvar- ipai kos t т" , * зате теі > 62E2> P 470 — — м. V 5 о KEN £ 5. 9*3| = саа 250 .- Воб спот Еа ат ое ana 9-92 о бояре = э Везе пат a 822534 == 584 D = очен E 5 2 ЕЕ Сбобозя = „82У засво 5 тан[ …
Excerpt
Dėl gamtinių kliūčių (miškų, upelių) dažniausiai negalima sudaryti di- desnių kaip 40—60 ha laukų; į jų ribas patenka nukeliamų vienkiemių sodybiniai sklypai, nebereikalingi lauko keliukai, tarpdirvių krūmuoti gojeliai, seni sausinamieji grioviai. …
Excerpt
pa (| SI] А 59 pav. Lėkštašlaičių sausinamųjų griovių tinklas Vakarų Žemaičių plynaukštėje: A — senas tinklas (pagal V. Šileiką, 1961), B — naujas tinklas (pagal R. Tumą) Sudarant lysves, vidurinės sumestinės vagos vietoje paviršius pa- aukštėja ir žemėja …
Excerpt
Е 7 1 i dėl gamtinio kraštovaizdžio skirtumų ši problema irgi sprendžiama kiek diferencijuotai. Moreninėse ir limnoglacialinėse lygumose sudaromos iš- tisinės, praretintos arba atrankinės uždaro drenažo sistemos. Mažiausio skersmens (40 mm) drenos yra …
Excerpt
Norint gauti pastovų derlių, nepakanka vien tik dirvas nusausinti. Kartais per sausras net ir molingosiose lygumose trūksta drėgmės. Todėl ateityje numatoma plėsti ir žemių drėkinimą. Lengviausia sudrėkinti dir- vą dirbtiniu lietumi. Lietuvoje lietinimas …
Excerpt
Ве minėtų agrolandšafto tvarkymo priemonių, svarbios yra ir agrono- minės, kai dirvožemis kultūrinamas agrofiziniais, agrocheminiais ir agro- biologiniais būdais. Lietuvos molingųjų lygumų žemės ūkiui suteikta pieno gyvulininkys- tės kryptis, todėl …
Excerpt
Tačiau miško sklypai molingosiose lygumose neturėtų būti dideli. Rei- kia nustatyti jose laukų ir miškų santykį bei miškų tankumą. Miškas stabdo vėją ne didesniu kaip 40 medžių aukščio atstumu už miško ir 10—20 medžių aukščio atstumu prieš jį. Kadangi …
Excerpt
н smėlingosiose lygumose (1970 m. Biržų ūkyje — 42,1 rb, o Varėnos ūky- je — 15,1 rb; E. Juzeliūnas, 1975). Aktualiausia molingųjų lygumų kraštotvarkos problema — gyvenvie- čių „tinklo sukūrimas. Molingosiose lygumose nuo seno yra tankus gyvenviečių …
Excerpt
60 pav. Nauja kaimo gyvenvietė molingojoje lygumoje (Vilkaviškio raj. Gutkaimio vais- medžių medelyno centrinė gyvenvietė, pagal J. Judelevičių, 1973): 1 — ūkio raštinė; 2 — visuomeninio ir buitinio bei kultūrinio aptarnavimo pastatai; 3 — gyvenamieji …
Excerpt
užtat buvo suprojektuoti dviejų aukštų gyvenamieji namai su blokuo- “ tais butais per du aukštus. ; Greta gyvenamojo sektoriaus sukurtas kompaktiškas gamybinis cent- ras. Gyvenvietės vidury — tradicinė nedidelė aikštė, gerai izoliuota nuo išorės ir vidaus …
Excerpt
61 pav. Smėlingosios lygumos rekreakcinis landšaftas į tris funkcines grupes. Pirmai grupei reiktų priskirti plotus, skirtus tik miškų ūkio reikalams. Antrai grupei priskirtini plotai, tinkami sociali- nėms (rekreacinėms ir apsauginėms) funkcijoms. Trečia …
Excerpt
Miško ūkis — labai specifinė liaudies ūkio šaka. Medienos auginimo ciklas yra ilgiausias (keliasdešimt metų), žemės ūkio gamybinis ciklas trumpesnis (keletas mėnesių), 0 pramonės — trumpiausias. Nors medie- nos auginimo ciklas yra ilgiausias, bet jam …
Excerpt
10 lentelė Vėjo kryptys Palangoje (95) Vėjo kryptys Metų laikai ŽD Š | ŠR | Е | РК | P | PV | У | Šv | Suma Ruduo (IX—XI) 7,8 5,8 105 214 132 166 142 106 100. Žiema (ХИП) 7,4 8,0 14,6 25,8 13,6 13,6 10,2 7,8 100 Pavasaris (Ш—У) 11,6 9,3 12,1 13,8 10,1 …
Excerpt
39 pav. Bangų goža Dinaminės pusiausvyros atkarpose vyrauja vidutiniškai išsirūšiavę (apie 0,25—0,5 mm) smėliai. Pasitaiko žvirgždo grūdelių. Pakrantę čia su- daro platus akumuliacinis paplūdimys. Vyraujančios akumuliacijos atkarpose paplūdimys dar …
Excerpt
10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Х АА 20 А12 40 60 80 100 120 140 160 BC EZZA1 40 pav. Jūrinės lygumos medžiaginio pamato mechaninė sudėtis (p): A — Nemirsetos miškas, 108 kvartalas; В — Juodkrantė, senos parabolinės kopos viršūnė. 1 — stambus ir vidutinis …
Excerpt
galima laikyti naudingaisiais šių mineralų koncentratais. Paplūdimyje tokie koncentratai slūgso apie 5—8 m pločio, 0,1 m storio ir 100— 200 m ilgio prosluoksniais ir dažnai dėl smarkių vėjų atsidengia pačiame paviršiuje. Kuršių nerijos paplūdimyje …
Excerpt
telės, nupūstos nuo paplūdimio. Čia formuojasi antras būdingas pajūrio paviršiaus ruožas — kauburiuotas pakrantės kopų reljefas. Šis apie 100—200 m pločio ruožas susideda iš daugybės 4—6 m aukš- čio kauburių, atskirtų defliacinių lomelių, raguvų, daubų, …