Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
tikslus. Žinoma, hipotezė p yra informatyviausia, tačiau hipotezių ą ir r falsi- fikabilumo laipsniai yra nepalyginami (teiginys apie dangaus kūną, kuris nėra planeta ir juda ne elipse, nėra hipotezės ą falsifikatorius). Išvadą, kuri kyla iš Popperio …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tvirtina (arba falsifikuoja) teiginį T ir T logiškai ekvivalentus T, tai S patvir- tina T' Teiginys „visos varnos yra juodos“ (T) logiškai ekvivalentus teigini „Visi nejuodi objektai yra ne varnos“ (T'). Balto bato stebėjimas patvirtina teiginį T“, lygiai …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nepateikia aiškios loginės tikimybės eksplikacijos, matyti, kad jis, analizuoda- mas universaliųjų teiginių tikimybines vertes, turi galvoje Carnapo loginės ti- kimybės interpretaciją. Tada universaliojo teiginio tikimybė iš tikrųjų yra lygi nuliui. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kaip matome, Popperis ir Carnapas prieina prie priešingų išvadų dėl logi- nių mokslo reguliacinių standartų. Tačiau loginė mokslo teorijų analizė ne- gali privesti prie prieštaraujančių išvadų, kitaip kažkur turi glūdėti klaida. Kaip žinome, galiausiai …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
mais. Štai, pavyzdži i, Rutherfordo planeti is atomo modelis buvo nesude- rinamas su tuo metu gerai pagrįsta ir pripažinta Maxwello elektrodinamika. Iš tikrųjų, aplink atomo branduolį tam tikromis orbitomis skriejantys elek- tronai, pasak Maxwello …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ginių koncepcijų raidai didžiausią įtaką padarė Alfredo Tarskio semantinės tiesos samprata. Iki pažinties su Tarskio darbais Popperis iš viso vengė kal- bėti apie tiesą ir laikė, kad jo filosofinei koncepcijai ta sąvoka nereikalinga. O dabar jis teigia, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Pateikdamas trečiojo pasaulio, kaip objektyvių žinių sistemos, įvaizdį, Popperis patikslina ir „žinių“ sąvoką. Pasak Popperio, ši sąvoka turi dvi pras- mes. Žinios subjektyvia prasme suprantamos kaip sąmonės būsena arba kaip polinkis atitinkamai elgtis. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
eteris ir kt? Kitaip tariant, ar Popperio trečiajame pasaulyje galioja Ockhamo skustuvo principas? Jei tas principas negalioja, tai trečiajame pasaulyje objek- tų skaičius yra niekaip neapibrėžtas, be to, neaišku, priklauso jie teisingumo turiniui ar ne, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kitaip tariant, iš pradžių mes susiduriame su tam tikra problema P., nuo jos pereiname prie tam tikro numanomo bandomojo sprendimo arba ban- domosios teorijos TT (angl. tentative theory), kuri gali būti iš dalies arba vi- siškai klaidinga, iš jos vienaip …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
faktais atvejus, kitaip tariant, du falsifikacijos tipus. Pirmojo tipo falsifikaciją turėsime tada, kai hipotezė bus suderinama su tam tikra, jau susiformavusia pasaulio sandaros koncepcija, tiksliau, aiškiai ja besiremianti. Šiuo atveju hi- potezės …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Čia A, yra visų klaidingų teiginio a išvadų klasė. Toliau Popperis apibrėžia teisingumo turi io matą ct (A)=1- p(A,, ir klaidingumo turi io matą ct(A) = 1- p(A;). Dabar jau galima apibrėžti artumo tiesai matą. „Objektyviosi se“ pateikiami du artumo ti i …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kitais žodžiais, T, yra arčiau tiesos, negu T, jei ir tik jei iš T, kyla daugiau teisingų ir ne daugiau klaidingų teiginių arba tiek pat teisingų, bet mažiau klai- dingų teiginių. Simboliškai ši ikalavimus galima užrašyti taip: teorija B yra artimes- nė …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
hipotezes B ir A; tegu B yra klaidinga, o A teisingumo reikšmė nežinoma. Tarkime, kad A, < B,. Pasirinkime kokį nors teiginį f iš B, ir kokį nors teiginį b iš klasės B,- A,. Tada (f- b) priklauso turiniui B, Kita vertus, (f- b) nepriklau- so turiniui A,. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
gauti pozityvūs rezultatai. Jie dar kartą parodė plačias formalių loginių kal- bų galimybes. Turint pakankamai ištobulintą loginę kalbą, įmanoma tos kal- bos priemonėmis išreikšti kiekvieną metodologo pasiūlytą kriterijų. Tačiau pati loginė kalba, aišku, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tinis (empirinis) jų turiningumas, tai mokslo raida tėra nuolatinis, kumu- liatyvus teiginių apie faktus gausėjimas. Mokslo raida tampa problemiška Popperio filosofijoje, nes, suprasta kaip nuolati is spėjimų ir paneigimų pro- cesas, susiduria su …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
lo faktą, dėsnį ar teoriją. Antra vertus, jis turi aprašyti ir paaiškinti gausybę klaidų, mitų bei prietarų, trukdžiusių greičiausiai plėtoti šiuolaiki io mokslo sudedamąsias dalis. Tači is laikais vis daugiau pritarimo susilaukia požiūris, ginčijantis …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
įvertinimo kriterijai. Būtinybė juos grįsti vėlgi kyla iš prielaidos, kad skirti gos mokslinės mokyklos remiasi nepalyginamais pasaulėvaizdžiais ir skirtin- ga mokslinio tyrimo praktika. Mokslo pažangos rodikliu Lakatosas laiko mokslo turiningumo didėji- …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
anomalijas ir moko, kaip jas paversti teoriją patvirtinančiais pavyzdži Negatyvi euristika apibrėžia programos tvirtąjį branduolį, kuris yra nenunei- giamas, o pozityvi nurodo, kaip plėtoti tyrimų nuneigiamąją dalį - modif- kuoti, perdirbti apsauginę …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
svarbus kaip progresyvusis teorinis poslinkis. Iš tikrųjų, net jeigu dalies naujo empirinio turinio eksperimentai ir nepatvirtintų, tai programos apsauginių hipotezių juosta laikui bėgant sugebėtų suderinti eksperimento rezultatus ir teorijos numatymus. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
jog jis nurodo tokį kriterijų (mokslą finansuojančios organizacijos nustos šel- pusios regresuojančios programos šali inkus), pakliūva į Feyerabendo spe- cialiai paspęstus spąstus. Juk šis kriterijus aiški i ne loginis, o socialinis ar psichologinis. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
savybes turinčio eterio. Tačiau tokioje aplinkoje dėl pasipriešinimo judėjimui neįmanomos stacionarios aplink Saulę skriejančių planetų orbitos. Šį argu- mentą prieš banginę šviesos teoriją savo „Optikoje“ pateikia Newtonas, po- liarizacijos reiškinį …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Iki XIX a. (kol nebuvo pasirodę Fresnelio darbų) korpuskulinė šviesos te- orija buvo pažangesnė, remiantis Lakatoso kriterijumi, už banginę. Kai kurių optikos hipotezių, pavyzdžiui, šviesos greičio priklausomybės nuo aplinkos savybių, nebuvo galima …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Istorinė mokslo filosofijos mokykla, kurios normatyviąją interpretaciją gina Lakatosas, nurodo ne normas, kuriomis remdamasis mokslininkas ga- lėtų atmesti hipotezes ar pasirinkti pačią geriausią iš daugelio alternatyvų, bet suformuluoja racionalumo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
absoliutūs „artumo tiesai“ įvertinimo būdai. Tačiau tokių būdų nėra. Štai iš pirmiau pateikto pavyzdžio apie banginės ir korpuskulinės šviesos teorijos konkuravimą matyti, kad tam tikru metu artimesne tiesai galėjo būti pripa- žinta korpuskulinė teorija, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
metametodologija, įvertindama save pačią pagal tuos racionalumo kriteri- jus, kuriuos ji formuluoja. Tokią moksli io tyrimo programų metametodo- logiją Lakatosas vadina istoriografinio tyrimo programų metodologija. Joje Lakatosas suformuluoja tam tikrą …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nuomone, racionali i rekonstruoja didžiausią mokslo istorijos dalį. Todėl jos vidinė istorija yra turtingiausia, o išorinė - skurdžiausia. Lakatoso idėja normą, kuria vertinama mokslinio tyrimo programa, pri- taikyti metodologijoms vertinti, yra nauja ir …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
gamtotyrai, o jei netaikytina, tai kodėl? Mat, naujų faktų numatymo prasme įmanoma vertinti gamtotyros raidą nebent nuo Renesanso laikų. Pavyzdži Aristotelio gamtos samprata remiasi idėja, kad „ži ios, taip pat ir moksli paži imas atsiranda atliekant …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
liks pažintiniu požiūriu vertinga, jei tik pasiūlys paprastesnių negu pa- žangesnė konkurentė būdų spręsti problemas. Nekonkurencinga programa gali būti naudojama ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdži i, mokant specialistus, pedagoginiais sumetimais gali būti …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kytinas aktyvus tyrimas dalykų, kuriuos siekiama pažinti, veikimas, reika- laujantis ypatingo įgudimo. Kiekviename pažinimo akte svarbus yra pats pažįstantysis su savo įgūdži iomis, gabumais, ir jo reikšmingumas nėra paži imo yda, o būtinas paži imo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Fokusuotasis ir periferinis suvokimas, viena vertus, papildo vienas kitą, kita vertus, vienas kitą slopina. Jei, pavyzdžiui, pianistas dėmesį nukreiptų į savo pirštų judesius, jis sutriktų ir nebegalėtų groti. Taip atsitinka visuo- met, kai susitelkiame į …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3721
  • Page 3722
  • Page 3723
  • Page 3724
  • Current page 3725
  • Page 3726
  • Page 3727
  • Page 3728
  • Page 3729
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »