Excerpt
kalba (4. 001). Wittgensteinui pagrindinis pasaulio konstrukci is elementas yra atomi is faktas, o pagrindinis kalbos konstrukcinis elementas yra teigi- nys. Žmogus sugeba konstruoti kalbas, kuriomis gali būti išreikšta kiekviena prasmė, neturėdamas …
Excerpt
ginyje dar nėra jo prasmės, o tik galimybė ją išreikšti. Teiginyje slypi prasmės forma, o ne j o prasmė (3. 13). Anot Wittgensteino, teiginys nėra paprastas žodžių mišinys, kaip muziki- nė tema nėra tonų mišinys (3. 141). Jam faktas yra teiginio ženklas. …
Excerpt
Wittgenstei i daiktas tik pavadinamas toliau neskaidomu vardu. Be to, Wittgensteinui teiginio prasmė yra nulemta ne jį sudarančių žodžių reikš- mių, o atvirkščiai - teiginio terminų sąryšis ir teiginio prasmė leidžia suvokti žodžių reikšmes. Kitaip negu …
Excerpt
mo ydų, anot Wittgensteino, yra formalių sąvokų ir objektų painiojimas. Čia jis samprotauja šiek tiek panaši i kaip Frege. Analizuodamas tą painiavą, Wittgensteinas skiria vidines faktų ir objektų savybes. Jo nuomone, savybė yra vidinė, jei neįmanoma …
Excerpt
specialių funkcijų kaip pamatinių sąvokų; arba skaičiaus sąvokos ir apibrėžtų skaičių (4. 12721). Iš elementariųjų teiginių yra sudaryti sudėtiniai teigini i. Analizuodamas sudėtinius teiginius Wittgensteinas pažymi, kad tokių teiginių teisingumo vertę …
Excerpt
Anot Wittgensteino, teiginys gali atvaizduoti visą tikrovę, tačiau negali atvaizduoti to, ką turi turėti bendra su tikrove, kad galėtų ją atvaizduoti — loginės formos. Mes negalime atvaizduoti loginės formos, persikelti su teigi- is už logikos, t . y. už …
Excerpt
lis. Šitaip galėsime aprašyti dėmę popieriuje. Galime pasirinkti tankesnį ar retesnį tinklą, jo akutės gali būti kvadratinės, rombo ar trikampio pavida- lo. Skirtingas tinklo akutes atitiks skirtingos aprašymo sistemos. Pats tin- klas nieko nesako apie …
Excerpt
to. Jokia mūsų patyrimo dalis nėra apriorinė. Viskas, ką matome, galėtų būti ir kitaip. Nėra jokios apriorinės daiktų tvarkos (5. 634). Taisyklingas filosofijos metodas būtų toks: nesakyti ieko, išskyrus tai, kas gali būti pasakyta, taigi gamtos mokslų …
Excerpt
kalboje - idėjos. Kartu su ši idėja jis atsisako ir pasaulio, kaip loginio faktų vaizdo, idėjos. Wittgensteino požiūrių transformacijai reikšmės, matyt, turėjo ir metai, praleisti mokant vaikus Austrijos kaimuose. Tuo metu vykusi mokyklų refor- ma, kuri i …
Excerpt
logikos. Kitaip nei daugelis mokytojų, Wittgensteinas manė, kad reikia eiti nuo neįprasto prie įprasto. Wittgensteinas pritarė reformatoriams, kuri manė, kad sugebėjimas veikti ir jo prasmė atsiskleidžia kartu su technikos įvaldymu. Be savaveiksmiškumo …
Excerpt
nio atomizmo kritikos idėja; 2) atomizmo pakeitimo kontekstualizmu idėja; 3) radikalaus lingvistinio konvencionalizmo idėja; 4) „bevaizdi io mąstymo“ koncepcija. Wittgensteinas, jo nuomone, neabejoti i skaitė geštaltpsicho- logų darbus. Tai rodo ir …
Excerpt
blemų. Žinoma, pastarosios nėra empirinio pobūdžio, bet jos išsprendži mos mums įsižiūrėjus į savo kalbos veiklą ir taip, kad mes ją atpažįstame: priešingai instinktui ją neteisingai suprasti. Problemos išsprendžiamos ne pateikiant naują patyrimą, bet …
Excerpt
visiškai išnykti. Nėra kokio nors filosofijos metodo, bet esama metodų, tar- si įvairių terapijų (133). Filosofijoje nedaroma išvadų. „Turi būti taip ir taip“ nėra joks filosofinis sakinys. Filosofija tik teigia tai, ką kiekvienas pripažįsta (599). Visas …
Excerpt
Taigi Wittgensteinui kalbi idimas apima įvairiausias kalbėjimo rū- šis kartu su visa žodžių vartojimo ir veiklos, vartojant žodžius, praktika. Kalbi iam žaidimui priklauso žodžių vartojimas ir visi veiksmai, kurie lydi tą vartojimą. Beje, kalbi iam …
Excerpt
„Filosofiniuose tyrinėjimuose“ Wittgensteinas pateikia keletą kalbinių žai- dimų pavyzdžių (žr. 2 ir 8 pavyzdžius). Tačiau jis perspėja, kad tie aiškūs ir paprasti kalbiniai žaidimai nėra paruošiamosios būsimo kalbos reglamenta- vimo studijos. Kalbini i …
Excerpt
jo vartojimas kalboje (žr. 42). Apriorizmas yra neįmanomas - prasmingai klausia pavadinimų tik tas, kuris žino, ką su jais daryti, t. y. tas, kuris jau Žai- džia kalbinį žaidimą. Žaisdami kalbinį žaidimą pamažu suvokiame, ką reiškia tam tikras žodis ar …
Excerpt
tojamas priešingai kalbos taisyklėms, jeigu juo žymimas šį žodį atitinkantis daiktas. Tai prilygsta vardo reikšmės painiojimui su vardo turėtoju. Kai mirš- ta ponas N. N. sakome, kad mirė vardo turėtojas, o ne vardo reikšmė, [-...], nes jei tik vardas …
Excerpt
nors ypatingos savybės, o tik nurodome jo vaidmenį kalbi iame žaidime. Eralonas yra įrankis kalbos, kuria sudarome teiginius apie juo išreiškiamas sa- vybes. Etalonas yra atvaizdavimo priemonė. Mūsų žaidime jis yra paradigma, tai, su kuo lyginama (žr. …
Excerpt
ir su teiginiu. Iš tikrųjų, tai, kas yra teiginys, viena prasme sąlygoja teigini sudarymo taisyklės, o kita - ženklo vartojimas kalbi iame žaidime. Žodžių „teisinga“ ir „klaidinga“ vartojimas taip pat gali būti šio kalbi io žaidimo da- lis, tuomet toks …
Excerpt
mati inkas gali pasirinkti kitokį ėjimą negu pradedantysis. Todėl taisyklės laikymasis yra tam tikras įprotis, patirtis ar praktika. Suprasti sakinį, sako Wittgensteinas, reiškia suprasti kalbą. Suprasti kalbą yra lygu įvaldyti tam tikrą techniką (žr. …
Excerpt
išgyvenimus. Bet ar galima įsivaizduoti kalbą, kuri iškiami mano vidini išgyvenimai, tokie, apie kuriuos tik aš vienas žinau, apie mano betarpiškus pojūčius? - klausia Wittgensteinas. Nes, atrodytų, yra esminis skirtumas, kai skauda man ir kitam. Klausimą …
Excerpt
palaiduoja mus nuo šio darbo: jis jau nurodo tam tikrą vartoseną. Šitaip jis mus apgauna (žr. VII). Jis mus apgauna jau tuo, kad mano susikurtas vaizdas arba „vidi das“ lyg ir nurodo „išorinį vaizdą“, nors šios sąvokos skirtingai vartojamos. Tarkime, …
Excerpt
ėmė įsitikinimą, kad visi prasmingi teiginiai yra gamtos mokslų teigini i, po- žiūrį, jog logikos teiginiai yra tautologijos, teiginių prasmės koncepcijos prin- cipus, loginės analizės taikymo ypatumus ir t. t. Loginės analizės metodų taikymas gamtos …
Excerpt
Kitą variantą pasiūlė Gotfriedas Wilhelmas Leibnizas. Jo nuomone, pa- saulis yra protingo ir gero Dievo kūrybos rezultatas, todėl turi būti sutvarky- tas gerai bei protingai. Be to, sukurtasis pasaulis yra geriausias iš visų galimų pasaulių, nes kitaip …
Excerpt
kuriomis vargu ar kas nors pasakoma, ypatybė, o gal išvis kažkoks atskiras pirmumas? Naują tiesos problemos sprendimą pasiūlė Alfredas Tarskis (1901-1983). Jo nuomone, tiesos sąvoka priklauso semantinių sąvokų grupei. Kaip žino- ma, semantika yra mokslas, …
Excerpt
Analizuodamas prielaidas, sąlygojančias antinomiją, Tarskis atkreipia dė- mes į tai, kad mes vartojame kalbą, kuriai priklauso tiek kalbinės išraiškos, tiek tų išraiškų vardai, tiek semanti i terminai, kaip antai tiesa. Kalbas, kurios pasižymi tokia …
Excerpt
žimą sieja su intuityviu tiesos supratimu, pateiktu dar Aristoteli : „Pasakyti, kad egzistuojantis neegzistuoja ar kad neegzistuojantis egzistuoja, reiški pasakyti netiesą, o pasakyti, kad egzistuojantis egzistuoja, o neegzistuojantis neegzistuoja, …
Excerpt
Dabar, Tarskio nuomone, jau galima nustatyti tiesos termino vartojimo adekvatumo sąlygas: tiesos apibūdinimą laikysime adekvačiu, jeigu iš jo plau- kia visi T rūšies ekvivalentumai. Tokia tiesos koncepcija yra semantinė tiesos koncepcija, nes būtent …
Excerpt
1926 metais prie Vienos grupelės narių prisidėjo Žymiausias jų atstovas Rudolfas Carnapas (1891-1970). Apie tą laiką Berlyne susibūrė panašias idė- jas skleidusių filosofų grupė, vadovaujama Hanso Reichenbacho. Nuo 1922 iki 1929 metų Vienos grupelės nari …
Excerpt
mi ivartojami kaip sinonimai, nors specialistai tą vartoseną skiria) terminas susieja šį judėjimą su tradiciniu empirizmu ir kritine nuostata dėl visos meta- fAzikos. Vi iš įprastų tradici io empirizmo nuostatų yra ta, kad visi teoriš- kai reikšmingi …