Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
Svarbiausia Searle'o mintis yra ta, kad tiek psichinės intencionalios bū- senos, tiek kalbini i aktai apibūdi išorinį pasaulį, atvaizduodami tai, kas jame atsitinka, kai yra įgyvendinamos kalbi io akto sąlygos. Dėl šio ypatumo tiek kalbi iai aktai, tiek …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
filosofo, vardą net nežinodamas, kad jis buvo būsimojo karvedžio moky- tojas. Anot Neweno ir von Savigny, atsižvelgdamas į šį faktą Searle'as iškė- lė idėją, kad tikri io vado reikšmę apibrėžia tam tikras būdingų deskripcijų pluoštas. Searle'o pluošto …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
trąjį „Frankliną“ numanoma deskripcija iš pluošto „būtina, kad Frankli yra vyriausiasis pašto viršininkas“. Aišku, kad šis teiginys yra klaidingas, nes, kaip anksčiau parodėme, Franklinas būtų Franklinas net ir netapęs tuo virši- inku. Šią operaciją …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kokybės maksima - tiesa. Nesakyk to, ką manai esant klaidingą. Nesakyk to, ko negali pakankamai pagrįsti. Kiekybės maksima - informatyvumas. Pateik tiek informacijos, kiek to rei- kalauja pokalbio tikslas. Nepateik daugiau informacijos, negu reikalaujama. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nagrinėsime, remdamiesi Neweno ir von Savigny"“ „Įvadu į analitinę filoso- fiją“. Paprasčiau bus pradėti nuo šnekamosios implikatūros. Įsivaizduokime, kad vaikas sako savo mamai: „Mamyte, šiandien per televizorių vakare rodys labai gerą filmą.“ Šiuo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
mo ir parašymo kontrastas. Gal ta poema buvo visai netikusi? Pirmajame sakinyje tokio kontrasto nėra. Taigi konvencinė implikatūra remiasi lingvis- tinėmis konvencijomis, šiuo atveju žodelių „ir“ bei „tačiau“ vartosenos skir- tumais. Norint išsiaiškinti …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ANALITINĖ ONTOLOGIJOS PROBLEMA Tradiciškai ontologija (0v - būtis; AdyoG — dėsnis, mokslas) suprantama kaip filosofijos dalis, svarstanti, kas yra būtis, būtimi laikant tai, kas vienokiu ar kitokiu būdu yra. Ontologija gilinasi į bendriausias būties …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Pavyzdžiui, Aristotelio nuomone, pagrindiniai logikos dėsniai yra logikos pa- grindas dėl to, kad jie yra ir būties dėsniai. Dar anksčiau Parmenidas, tarda- mas, kad būtis yra, o nebūties nėra, sako, kad būtis yra amžina, nes negali būti iš nieko …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Aristotelio, negali būti analizuojama kaip savarankiškai egzistuojantis realus esinys. Bendrybė yra objektyvi i reali tik pagal turinį, bendrumo formą jai suteikia mūsų protas. „Kad antrinės esmės neglūdi subjekte, paaiškėja štai iš ko: apie paskirą Žmogų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
individų. Šis neapibrėžtas daikto pažinimas ir yra universalija. Nėra jokios es- mės, kuri būtų vienaprasmė ir taip realizuota daugelyje individų, kad ją būtų galima atskirti individualių požymių. Todėl universalija nėra objektyvi reali, jos turinys nėra …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ne dėl to - esu aš ar manęs nėra. Tokia problema nekamuotų jo net ir visai išprotėjusio. Joks nominalistas neabejojo ir nesiginčijo dėl atskirų daiktų bei individų egzistavimo. Kitaip atsitiko su moderniąja filosofija, kurios grindė- jas buvo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
pažinti tik taip, kaip jie mums (mūsų jutimams) gali reikštis, o ne tokius, ko- kie jie gali būti patys savaime“"?. Sukritikavęs tradicinį metafizikos uždavinių sprendimą, Kantas suformu- luoja naują metafizikos, kaip vienintelio įmanomo paži imo grynuoju …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Descartes'as linkęs manyti, kad egzistencinės prielaidos yra pagrindžiamos (re- miantis ontologiniu Dievo buvimo įrodymu), o Kanto nuomone, tokios pri laidos nėra pagrindžiamos. Kartu primename, kad senojoje filosofijoje susi- dūrėme nebent su klausimu, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
formą jis turi. Pavyzdži i, erdvinis vaizdas — visa, kas yra erdviška, spalvi vaizdas - visa, kas yra spalvota. Tačiau vaizdas negali atvaizduoti savo atvaiz- davimo formos; jis ją parodo (2.172). Tai, ką kiekvienas vaizdas privalo turėti bendra su …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
„Paskaitoje apie etiką"? Wittgensteinas aiškina: „Jeigu aš sakau: „Aš ste- biuosi tuo, kad pasaulis egzistuoja", tai piktnaudžiauju kalba. Leiskite man tai paaiškinti: visiškai gera ir aiškia prasme galiu sakyti, kad stebiuosi kažkuo, kas įvyko; mes visi …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
zistencinių prielaidų grindimas yra sąlygotas ontologinės sistemos, kuri laikomasi. Vėlyvajame veikale „Filosofiniai tyrinėjimai“ Wittgensteinas atsisako visų mūsų minėtų pamatinių ontologinių prielaidų — to, kad pasaulis yra faktų, bet ne daiktų visuma; …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
be dalykų. Tai yra jis mokosi veikti, remdamasis šiuo tikėjimu. Palaipsni siformuoja sistema to, kuo jis tiki. Šioje sistemoje kai kurie dalykai įsitvirti nepajudinamai, o kai kas lieka labiau ar mažiau tvaru. Tai, kas nepajudinama, tokiu yra ne dėl …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Atsakymas aiškus ir taip. Žinoma, kad ne. „Teiginys teisingas ar klaidingas“ reiškia tik tai, kad turi būti galimybė jį priimti ar atmesti. Tačiau tai nieko nesako apie tai, koks yra tokio sprendimo pagrindas“ (200). „Jei visa kalba už tam tikrą hipotezę …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
piuterio perduodami jūsų nervų galūnėms. Kompiuteris yra tiek protingas, kad mūsų veikėjui pabandžius pakelti ranką, kompiuterio reakcija bus „ju- timo“ ir „matymo“, kaip ranka kyla, priežastis. Maža to, keisdamas progra- mą, piktadarys mokslininkas gali …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ji teiginiai yra klaidingi“ sudaryta netaisyklingai ir nėra bendrasis teiginys. Įprastas bendrojo teiginio (besąlyginio savybinio) pavidalas būtų S yra P arba S nėra P. „Bendrieji teiginiai“ nėra subjektas (S), o „būti klaidingu“ nėra pre- dikacas (P). …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
atitikti tam tikrą dalykų padėtį gali tik teiginys, o išraiška „S yra“ nėra teigi- nys. Tarkime, kad išraiška „S yra“ bus klaidinga. Tada išraiška „S nėra“ turėtų būti teisinga. Tačiau nėra kam nebūti, nes to nėra. Tada „S nėra“ negali būti teisinga. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Toliau Putnamas samprotauja taip. Jeigu mes esame smegenys stati je, tai tada iš tikrųjų negalime nurodyti išorinių objektų, nes esame nesu- siję su realiais pasaulio daiktais, geriausiu atveju mes susiję su kompiuteri programa. Todėl smegenys statinėje …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Putnamo samprotavimais verčia abejoti kad tokia situacija. Įsivaizduokime, jog mes nesame smegenys statinėje ir pradedame klausti sa- vęs „ar aš turiu smegenis?“ Remiantis Putnamu, atsakymas į šį klausimą „aš turiu smegenis“ irgi bus klaidingas, nes …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kitaip tariant, yra tokių kalbinių žaidimų, kuriuose objektas iškrinta iš mūsų nagrinėjimo kaip nesusijęs su tuo, ką jis žymi. Panašus yra ir „smege- nų statinėje“ atvejis. Atsižvelgus į tai, kad prasmingai galima kalbėti ir tuo atveju, kai objektas …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
patys, nes, tarę, kad realistinė pozicija abejotina, gauname, kad realizmo ne- Įmanoma pagrįsti. Alternatyvus, Putnamo nuomone, yra antirealisti is požiūris. Ji būtų ga- lima interpretuoti kaip moderniąją mąstymo pirmumo koncepciją (mąs- tau, todėl esu, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Kitą antirealistinę poziciją Putnamas vadina reliatyvizmu. Jos šali inkais Putnamas laiko Kuhną, Feyerabendą, Michelį Foucault ir kt. Reliatyvisti pozicijos požiūriu, skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi racionalumo standartai arba paradigmos, vieną …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Su egzistencinių prielaidų pagrindimo problema susiduri ir Russellas savo loginio atomizmo koncepcijoje. Anot Russello, „mūsų vartojami žodži privalo turėti kokią nors reikšmę, jeigu norime kalbėti prasmingai, o ne vi skleisti garsus; reikšmė, kurią savo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tik tada turi reikšmę, kai žymi tam tikrą objektą, tai neigiamas egzistencinis teiginys „Nėra Dievo, kuris būtų sukūręs šį pasaulį“ bus teisingas tik tada, kai jis bus klaidingas, t. y., kai Dievas egzistuos. Taigi neigiamas egzistenci is tei- ginys yra …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ne visada lengva į tai atsakyti. Pavyzdži i, ar piramidė, kurios pagrindas yra kvadratas, tenkina trikampio kvadrato reikalavimą? Ar galima iš šešių vieno- do ilgio pagaliukų sudaryti keturis lygiakraščius vienodo dydžio trikampius taip, kad būtų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kurių reikšmė yra mūsų tiesioginio patyrimo dalykas. Toks tiesioginio paty- rimo dalykas, pasak Russello, yra tikri i vardai ir predikatai. Tačiau mūsų kalbos teiginiai paprastai turi ne iš tiesioginio patyrimo duomenų sudarytų atominių teiginių formą, o …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3717
  • Page 3718
  • Page 3719
  • Page 3720
  • Current page 3721
  • Page 3722
  • Page 3723
  • Page 3724
  • Page 3725
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »