Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
būtinai yra laikini ir pašalinami. Racionaliai mąstantys žmonės dėl faktų gali nesutarti tik tada, kai liudijimai apie šiuos faktus tam tikroje tyrimų srityje būna nepakankami ir nepatikimi. Todėl mokslo filosofai, Laudano nuomone, manė, kad mokslas yra …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
o tas algoritmas, kurį įsivaizdavo mokslo filosofijos atstovai, kaip tik nelei- do tokiems nesutarimas kilti. Kuhnas tvirtina, kad tik tada, kai mokslini kai remiasi skirtingomis vertybėmis ir teikia pirmenybę skirtingiems stan- dartams, galimi skirtingi …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Spręsdamas konsensuso susiformavimo problemą, Laudanas iš pradžių bando atsakyti į klausimą, kaip, palyginti daug mokslininkų, iš pradžių turė- ję skirtingą (ir dažnai nepalyginamą) požiūrį į tam tikrus dalykus, galiausi sutinka su bendra nuomone. Šitaip …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Hierarchi is pagrindimo modelis, be aiškių pranašumų, Laudano nuomo- ne, turi ir kai kurių trūkumų. Pirmiausia, ne visi nesutarimai dėl faktų gali būti išspręsti, nes dvi ar daugiau konkuruojančių teorijų gali būti vienodai gerai patvirtintos, remiantis …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
susidaro konkrečios metodologinės taisyklės. O ir iš metodologinių taisyklių nesiranda empiri io tyrimo taisyklės. Taip ir turi būti. Jei būtų kitaip, tai tek- tų tarti, kad tam tikrus pažintinius tikslus leidžia įgyvendinti tik vi intelis taisyklių …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nė sandara yra vienoda, vienoda turinti būti ir aksiologija. Tokią klaidą savo mokslo filosofijoje, Laudano nuomone, daro Kuhnas. Kadangi kognityvinių vertybių metodologinės taisyklės visiškai nelemia, o ir tos taisyklės ne visa- da leidžia atrinkti …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
mokslinėse diskusijose nugalėtosios šalies atstovai galiausi i entuziastingai priima nugalėtojų požiūrį, o kartais ir tikslus. Moksli inkai neabejoja savo sugebėjimais daugelį diskusijų išspręsti logišku ir protingu būdu net tada, kai diskutuojama dėl …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
onaliai. Visi su tuo sutiktų, todėl, sako Laudanas, įmanoma racionali paži tinių tikslų kritika. Aiškindamas tikslų utopiškumą, Laudanas skiria tris utopizmo strategijas: 1) demonstracinį utopizmą - kai pažinti io tikslo iš viso neįmanoma pasiek- ti …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
sia, įmanoma susitarti ir dėl tikslų. Šis ir kiti panašūs pavyzdži i rodo, kad hierarchinis modelis nėra tinkamas. Moksle nėra vienakrypčių pagrindimo laiptų, vedančių nuo tikslų per metodus žemyn iki faktiškumo. Hierarchinį modelį Laudanas siūlo pakeisti …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Būdingas Laudano, kaip ir, beje, visų nominalistinės pakraipos mokslo f- losofų, koncepcijos bruožas — vertybes traktuoti kaip santykines, kognityvi- nes, ir neanalizuoti absoliučių, pavyzdžiui, etinių vertybių reikšmės pažinti- niams tikslams. Tiek …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ANALITINĖ ETIKA Moralinė filosofija arba etika pirmiausia suprantama kaip normatyvinė eti- ka, siekianti apmąstyti pagrindi ius principus, normas bei taisykles, kuri galėtų būti asmens morali io gyvenimo gairės. Analitinė etika, kuri papras- tai yra …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Gėrio sąvoka, jei mes ja laikome kokybę, būdingą dalykams, apie kuri kalbėdami sakome, kad jie yra geri, iekaip neapibrėžiama, teigia Moore'as. Mat, svarbiausia apibrėžimo reikšmė yra ta, kuri nurodo, iš kokių dalių, in- variantiškų apibrėžiamai visumai, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
vu jis, - iškia, kad „aš“ tai ir yra malonumas. Lygiai taip pat nesunku supras- ti, jog teiginyje „malonumas yra gėris“ malonumas nėra tas pat kaip gėris, kad malonumas nereiškia gėrio ir gėris nereiškia malonumo. Jeigu manyčiau, kad sakydamas „aš patiriu …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
su unikaliu dalyku, apie kurio ryšį su kitais dalykais galima klausti ypatingu būdu. Juk kiekvienas, aišku, supranta klausimą: „Ar tai yra gėris?“ Taigi, Moore'o nuomone, gėrio sąvoka yra pirminė, neapibrėžiama ir i tuityviai suvokiama. Tokia gėrio …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
terminais, pavyzdži i, redukuoti į faktus aprašančius teiginius. Natūralisti yra, tarkime, kiekviena nuosekli hedonistinė pozicija, nes ji „gėrį“ apibrėži kaip „malonumą“ ir nurodo empirinį, kartais net kiekybiškai matuojamą jo turinį. Galima sakyti, kad …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Wittgensteino etinės pažiūros turbūt plačiausiai pateiktos jo „Paskaitoje apie etiką“??. Šioje paskaitoje Wittgensteinas, polemizuodamas su Moore'u, sako, kad etika nėra tyrimas to, kas gera, veikiau tai tyrinėjimas to, kas yra vertinga, arba to, kas iš …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
nedorai pasielgsiu, į priekaištą, jog elgiuosi blogai, nebegalėsiu atsakyti, kad ir nenoriu geriau elgtis. Susilauksiu priekaištų: „Tu privalai norėti elgtis ge- riau“. Pastarasis vertybi is sprendinys yra absoliutus, o pirmasis - santyki- is. Santyki iai …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kūnų koordinates ir impulsus, visų, esančių, buvusių ir būsimų, kūnų judėji- mą, taip pat visų kada nors gyvenusių žmogiškųjų būtybių proto būsenas ir tarkime, kad toks visažinis parašytų knygą apie visa tai, ką žino, toje knygoje būtų pateiktas visas …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
pasaulis egzistuoja“. Čia klaidingai vartojami žodži i „egzistuoja“ ir „stebėtis“. Žinoma, aš galiu stebėtis pasauliu tokiu, kokį jį matau. Tarkime, jei matau neįprastai žydrą dangų, galiu stebėtis tokio žydrumo dangumi. Tačiau stebė- tis dangumi, kaip ir …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
neįmanoma. Visos pastangos tų, kurie kažkada bandė rašyti ar kalbėti apie etiką, buvo pastangos išsiveržti už kalbos sienų. Tos pastangos įveikti mūsų narvo sienas yra visiškai beviltiškos. Tačiau iš to nedarytina išvada, jog etinių dalykų nėra ar kad jie …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
jį sujungė, rodo, jog abu šie dalykai iuose susiję.“'“? Taigi etika ir egzis- tencija, Wittgensteino nuomone, yra susijusios, tačiau kalbos priemonėmis neišreiškiamos. Daug radikalesnio požiūrio į etiką laikosi Vienos būrelio nari i ir logi- nio …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
žodžiai jokių savybių nežymi. Kitaip tariant, moralinės išraiškos atlieka ne aprašomąją ir informacinę, o emocinę ir sugestyviąją funkcijas. Moralini saki iai iš esmės naudojami kažkam daryti įtaką. Jie veikiau rekomenduoja tam tikrą nuostatą objekto …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Nedeskriptyvistai yra arba emotyvizmo šali inkai (jie, panaši i kaip Car- napas, Stevensonas arba Ayeris, mano, kad morali i žodži i neturi jokios reikšmės, o yra tik emoci iškos ir priklauso iracionalumo sričiai), arba laikosi preskriptyvizmo pozicijos, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Hare'o nuomone, preskriptyvus dėmuo yra sąlygojantis deskriptyvųjį ir štai dėl ko. Pirma, vertinanti reikšmė „geras“ yra pastovi visiems objektams, kuriems pritaikomas šis žodis. Objektą, kuris yra geras, mes rekomenduoja- me. Kadangi skirtingus objektus …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
„geras darbas“ ar panašias frazes, netiesiogiai jas siejame su asmenimis.“ Todėl, kalbėdamas apie moralinį gėrį, Hare'as kalba tik apie „gerą žmogų“ ir panašius dalykus. Taigi, vartodami žodį „geras“ moraline prasme, atsižvel- giame į žmones kaip žmones …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Hare'as skiria loginį ir moralinį būtinumą. Jo nuomone, universalumo rei- kalavimas yra loginis ir tai savaime suprantama, nes predikatų universalu- mas yra loginė prielaida. Taigi, sakydamas: „aš privalau šitaip elgtis, tačiau iekas kitas panašioje …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ANALITINĖ KALBOS FILOSOFIJA Savo ankstyvajame darbe „Tractatus Logico-Philosophicus“ Wittgenstei tarė, kad „dauguma filosofinių klausimų ir teiginių kyla dėl to, kad mes ne- suprantame mūsų kalbos logikos (Jie yra tokio pat pobūdžio, kaip ir klau- simas, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Duoti ataskaitą apie įvykių tėkmę - Išdėstyti spėliojimus apie įvykių tėkmę - Iškelti hipotezę ir ją patikrinti — Pateikti eksperimento rezultatus lentelėmis ir diagramomis — Išgalvoti istoriją; ją skaityti Vaidinti kaip teatre — Šokti ir dainuoti …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
neįvykdymo kriterijus. Pažadėjus „aš tai padarysiu“, ikia laukti klausimo: „Ar tikrai tai padarysi.“ Kaip tik tokie teigini i, Austino nuomone, kalboje yra svarbiausi. Pavyzdži i, nuotakos teiginiu „aš imu tave į vyrus“ ir panašiu jaunikio teiginiu …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
pagaliau ta pati išraiška gali būti prelokucinis (įgyvendinantis tikslą) aktas. Pavyzdži i, „jis privertė mane išeiti iš kambario, liepdamas uždaryti duris iš kitos pusės“. Tiksliai kalbant, nėra trijų grynų kalbinių aktų tipų. Kiekvienoje kalbi je …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3716
  • Page 3717
  • Page 3718
  • Page 3719
  • Current page 3720
  • Page 3721
  • Page 3722
  • Page 3723
  • Page 3724
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »