Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 126 124 pav. Geltonkaklės pelės pragraužti slyvų kau- liukai Nėštumo trukmė — 23—26 dienos. Jaunikliai gimsta pliki ir akli. Praregi po 12— 14 dienų. Užaugę iki 8—10 g masės (maždaug 20 dienų amžiaus), lizdą palie- ka. Kai būna …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae 127 gyvenančių miškinių pelių kailiukas būna šviesiai rudas, ochros spalvos. Kūno masė ir matmenys (1 — 11): Q 20,7 (15,6—31,8) g, L 88,0 (75,5— 105,5) mm, C 71,7 (57,2—82,5) mm, P 19,9 (16,3—22,0) mm, A 14,8 (9,2— 17,0) mm. …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 128 sąlygomis miškinė pelė gali atvesti 3—4 jauniklių vadas. Nėštumo trukmė — 21—23 dienos. Jaunikliai gimsta akli ir pliki. Praregi 12—14 dieną. Pirmųjų vadų jaunikliai lytiškai subręsta ir pradeda veistis tais pačiais metais …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae Lizdelį suka 40—80 cm aukštyje ant tankių augalų stiebų (128 pav.). Labai vaizdingai šios pelytės lizdą aprašo J. Eli- sonas [26]: „Jei bevaikščiodamas nend- rėmis apaugusiu pabaliu arba bešienau- damas viksvų pievoje pamatysi …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 130 Minta įvairių žolių, daugiausia varpi- nių, javų ir medžių sėklomis, retkar- čiais — vabzdžiais. Pavasarį jų skran- džiuose daugiausia būna žalių augalų ma- sės, vasarą — vabzdžių, o rudenį — tik augalų sėklų [60]. …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae Kaukolės matmenys: patinų (12 — 23) KBi 46,9 (44—49) mm, V.Di 24,2 (23— 25) mm, Sp 25,4 (23—27) mm, TOp 7 (6,8—7,5) mm, DKa 13,3 (13—15) mm, Di 13,7 (12—15) mm, V.DEi 7 (6,7— 7,5) mm; patelių (2 — 11) KBi 45,5 (42—49) шт, ИД: …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 132 mn - —® eA Nn, a =. о N, Ainiai о “. ® о KLAIPEDA „e о Ss, PANEVĖZYS о Фо 1 e 4 о e tv 2 Qe Je a = ia ae 2 С 0 o `` 00.4 B o a a 132 pav. Žiurkių radimvietės 1948—1955 m: 1 — pilkosios, 2 — juodosios, 3 — abiejų rūšių “6 m …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae 133 Juodoji žiurkė Rattus rattus L., 1758 Черная крыса (гиз.) Black, house rat (angl.) Liet. sin. naminė žiurkė Mažesnė už pilkąją. Snukutis siauras. Au- sys apvalios, palenktos į priekį siekia ar net uždengia akis. Uodega visada …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 134 136 pav. Juodoji žiurkė vietovėse buvo vien tik juodoji [60]. Po 20 metų kai kuriose buvusiose gyvena- mosiose vietose juodųjų žiurkių nerasta. Respublikinės sanitarijos ir epidemiolo- gijos stoties duomenimis, aštuntajame …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae zituojančios 4 utėlių rūšys (dažniausia Haplopleura acanthopus), 15 rūšių blusų (Leptopsylla bidentata, Ceratophyllus turbidus, Ctenophthalmus uncinatus, Ct. agyrtes, Pulex irritans ir kt.) ir 23 — erkiu (gausiausios ir …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 136 138 pav. Rudasis pelénas formos įduba. Dantų formulė: IL C2 Pė M:—16. Jaunu pelény (iki 6 mėnesių) krūminiai dantys be šaknų. Vėliau šaknys pradeda formuotis ir suaugusių bei senų žvėrelių jos sudaro 3/4 danties ilgio. …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkénai — Cricetidae 137 populiacija labai gausi (piko metais), vei- simasis baigiasi maždaug mėnesiu anksčiau [218]. Patelės atveda 1—4 jauniklių vadas po 3—11 (dažniausiai 4—6) jauniklių. Pa- vasarinės vados paprastai būna didesnės (vidurkis …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 138 lankai, ryškios šoninės keteros (nuo ausies angos iki tarpviršugalvio kaulo ir pakauš- kaulio siūlės). Kandžių angos trumpos ir siauros. Dantų formulė kaip rudojo pelė- no. Krūminiai dantys be šaknų. Kaukolės matmenys (1 — …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae lizdą įsirengia ant kupsto ar kelme. Vasa- ros pabaigoje ir rudenj migruoja j pievas, laukus, krūmus, daržus ir sodus. Tada jie ' gali nukeliauti 2—3 km nuo veisimosi vietų. Aktyvus ištisus metus. Aktyviausias nak- tį, bet …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 140 7,4 (6,8—8,1) mm, VDEi 6,1 7) mm. Lietuvoje paplitęs paprastasis pelėnas priklauso Microtus arvalis duplicatus porūšiui [60]. Paplitimas. Gyvena mišų, mškastepių ir stepių zonose nuo Atlanto į rytus iki Užbaikalės ir nuo …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae tuose, iš kurių plinta į dirbamus laukus. Kartais šių pelėnų aptinkama miško pie- vose, kirtimuose, jaunuolynuose. Gyvena kolonijomis. Rausia 2,5—5 cm skersmens urvelius, kurių gilumas ir sudė- tingumas priklauso nuo …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 142 5 lentelė. Kai kurie paprastojo pelėno patelių veisimosi rodikliai Mėnuo Ištirta Iš jų % Embrionų skai- patelių čius vadoje Zindeniy т vaikingy im x su placentos démémis Balandis 405 6,7 84,9 3—9 5,4 Gegužė 38 13,2 81,6 3—9 …
In:
Excerpt
Šeima. Žiurkėniniai — Cricetidae 143 Pelkinis pelėnas Microtus oeconomus Pallas, 1778 Полевка-экономка, крысоголовая полевка (гиз.) Root vole (angl.) Liet. sin. vandeninis pelénas Tai antras pagal didumą pelėnas. Snukutis bukokas, ausys trumpos, …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 144 15,5) mm, TOp 3,7 (3,4—3,8) mm, DKa 9,8 (9,4—10) mm, Di 8,1 (7,8—9) mm, V DEi 6,5 (6—7,1) mm. Lietuvos pelkinis pelėnas priklauso Microtus oeconomus ratticeps porūšiui [60]. Paplitimas. Gyvena Europoje ir Azijoje nuo …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae 145 Kūno masė ir matmenys (n — 80): O 32,3 (21,6—51,1) g, L 105,7 (88,2— 122,9) mm, C 31,7 (26—40) mm, P 17,1 (15,5—18,7) mm, A 13,4 (10— 16,5) mm. Patinai ir patelės didumu beveik nesis- kiria. Kaukolė dydžiu ir forma …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia kéjusiose arba pavasarj uZliejamose pie- vose, ežerų ir upių pakrantėse, kur tanki ir aukšta žolė, raistuose.su gailiais, vaivo- rais ir tankia žole. Aptinkamas miško pie- velėse ir aikštelėse, drėgnuose mišriuose miškuose. …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 47 27 pav. Šikšnosparnio pieniniai dantys: i — kandžiai, c— iltys, p — prieškrūminiai 28 pav. Šikšnosparnio (vandeninio pelėausio) apati- niai (a) ir viršutiniai (b) dantys: 1 — kandžiai, C — iltys, Pm — mažieji …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 48 4 29 pav. Šikšnosparnio (kūdrinio pelėausio) baculum iš apačios (a), iš šono (b), iš viršaus (c) ir jo mata- vimo schema: 1 — viršūnė, 2 — kūnas, 3 — šaknis, 4 — šaknies kojytės, 5 — šakninė išpjova, 6 — va- gelė, 7 — …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 32 pav. Europinio plačiaausio (a) ir rudojo ausylio (b) kakta iš viršaus: 1 — ausis jungiančioji kaktinė raukšlė kinės galūnės V piršto galo iki blauzdos (33 pav., b). Dantų Pm? ir Pm; karūnėlės ne aukštesnės kaip pusė …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 50 35 pav. Nakvišų (a) ir kitų Lietuvos šikšnosparnių (b) skraidomosios plėvės apatinio paviršiaus plau- kuotumas SRI i 1 | tHe 36 pav. Natuzijaus šikšniuko (a) ir šikšniuko nyks- tuko (b) priekinės galūnės I pirštas …
In:
Excerpt
Seima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 38 pav. Natererio (a) ir Branto (b) peléausiy uode- ginės plėvės laisvasis kraštas: 1 — šereliais apaugęs sustorėjimas, 2 — šereliais apaugusio sustorėjimo fragmentas 39 pav. Branto (a) ir usuotojo (b) peléausiy …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 52 XIX a. Pabaltijo kraštuose minimas didysis pelėausis (Myotis myotis). Šiame šimtmetyje jis aptiktas netoli Lietuvos (Belovežo girioje ir Gardino apylinkėse), taigi gali būti ir Lietuvoje, nors apskritai jis visur …
In:
Excerpt
Šeima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 53 40 pav. Šikšnosparnių uodeginės kūno dalys iš pil- vinės pusės: 1 — kūdrinio, 2 — vandeninio, 3 — Branto ir 4 — Natererio pelėausių, 5 — rudojo au- sylio, 6 — europinio plačiaausio, 7 — rudojo ir ir negili. …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 54 41 pav. Šikšnosparnių ausys: 1 — kūdrinio, 2 — vandeninio, 3 — Brantoir 4 — Natererio pelėausių, 5 — rudojo ausylio, 6 — vėlyvojo ir 7 — šiaurinio už Pmo ir lyg suspaustas gretimų dantų, su kuriais liečiasi apvadėliu. …
In:
Excerpt
Seima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 55 42 pav. Šikšnosparnių ausų kramsliai: 1 — šiau- rinio ir 2 — vėlyvojo šikšnių, 3 — kūdrinio, 4 — vandeninio, 5 — Branto ir 6 — Natererio pelėausių, 7 — rudojo ausylio, 8 — europinio plačiaausio, 9 — 43 pav. …
In: