Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 26 pav. Šikšnosparnio (kūdrinio pelėausio) kaukolė: a — iš viršaus, b— iš apačios, c — iš šono; 1 — nosinė išpjova, 2 — kandžio dubelinis gumburas, 3 — nosinė įduba, 4 — poorbitinė (poakinė) anga, 5 — viršutinė …
In:
Excerpt
Seima. Voveriniai — Sciuridae 97 Seima Voveriniai Sciuridae Sios šeimos žvėrelių nevienoda išvaizda ir skirtingas gyvenimo būdas. Vieni pana- šūs į mūsų miškų voverę (voverės ir bu- - rundukai), kiti — į susliką (suslikai ir švilpikai). Voverių tipo …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 98 87 pav. Paprastosios voverés kaukolé (naturalaus didumo) a b 88 pav. Paprastosios voverės viršutiniai (a) ir apati- niai (b) skruostiniai dantys. 1 — pirmasis prieškrū- minis dantis [191]. Masė 200— 300 g. Patinai ir pate- …
In:
Excerpt
Seima. Voveriniai — Sciuridae 99 a ЗАВ: 9 pav. Voverė teleutka Atskiruose respublikos rajonuose vove- rių gausumas taip pat skiriasi. Gauses- nės ten, kur vyrauja mišrūs miškai, eglynai ir mažiau grynuose, ypač žemo boniteto, pušynuose (91 pav.). …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 100 Ti Nr < „in Mt A | 93 pav. Voverės jauniklis susipazjsta su aplinka ištirta, kad žiemą kiaunės voverę sugauna nedažnai. S. Maldžiūnaitės [69] duome- nimis, jų maiste šie žvėreliai sudarė tik 3,59. Pavasarį ir vasarą kiaunės …
In:
Excerpt
Seima. Bebriniai — Castoridae 101 kloaka). Į ją atsiveria tiesioji žarna, šlapi- mo bei lytinės angos, porinės riebalinės liaukos, kurių produktais sutepamas kailis, ir porinės muskusinės liaukos. Šios gamina specifinio kvapo ir konsistencijos išskyras, …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 95 pav. Bebro viršutiniai (a) ir apatiniai (b) skruos- tiniai dantys bet iki XX a. pradžios daug kur išnyko. TSRS europinėje dalyje bebrų buvo išlikę tik nedaugelyje vietų Baltarusijoje, Ukrai- nos Polesėje ir Voronežo …
In:
Excerpt
Šeima. Bebriniai — Castoridae dai 96 pav. Bebras Plungės rajone paleisti 26 rudi ir 4 juodi bebrai, Pasvalio rajone — 10 juodų ir 1 rudas, kitur — rudi. Pokario laikotarpiu bebrai imigravo Nemunu iš Baltarusijos ir pradėjo plisti pietinėje respublikos …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 99 pav. Bebrų trobelė 100 pav. Bebrų užtvanka augalija. Mėgsta mišku ir krūmais apau- gusias ežerų pakrantes bei užpelkėjusius vandens telkinius, kur daug krūmų ir vandens augalų. Gyvena šeimomis. Šeimos teritoriją ne- vienodo …
In:
Excerpt
Seima. Bebriniai — Castoridae 105 101 pav. Bebrų apgraužta drebulė tuvę palieka sutemus ir iki 1—2 valandos nakties maitinasi, tvarko kailiuką, nardo, žaidžia. Po to kurį laiką ilsisi, o paryčiais dar prieš aušrą vėl pradeda aktyvią veiklą. Toks dvifazis …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia medžių ir krūmų šakos, kurios sumerkia- mos į vandenį ties pagrindine buveine. Tokios šakų krūvos kartais būna iki 10 m“ ir didesnės. Kai yra pakankamai уап- dens augalų, bebrai žiemai atsargų nekau- pia. Poruojasi sausio—kovo …
In:
Excerpt
Šeima. Miegapeliniai — Gliridae 107 nės penkiapirštės. Pirštai ilgi ir judrūs, kraštiniai gali plačiai išsiskėsti į šonus. Nagai nedideli, bet aštrūs. Ant padų ryš- kios 5—6 trynės. Uodega apžėlusi tankiais trumpais arba ilgais papurusiais plaukais. …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 108 8 35r 30} 251 20} 15 No TTT T NM m R 102 pav. Lazdyninių miegapelių kūno masės sez0- ninis kitimas: 1 — patinų, 2 — patelių Ye 103 pav. Lazdyninės miegapelės kaukolė padidinta 2,3 karto). 1 — kampinės ataugos skylutė …
In:
Excerpt
109 Seima Miegapeliniai — Gliridae 104 pav. Miegapeliy virsutiniai (a) ir apatiniai (b) skruostiniai dantys: 1 — didžiosios, 2 — ąžuo- linės, 3 —-miškinės, 4 — lazdyninės spygliuočių miškuose negyvena. Vengia ir mažų miškelių bei šlapių miškų. |, Lizdą …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 110 107 pav. Lazdyninės miegapelės pragraužti riešutai tai, kad vakare tokia miegapelė prabunda, nors oras, aišku, nepasidaro šiltesnis. Tu- rinčios jauniklius patelės dieną niekada giliai neįminga, kartais net trumpam išeina …
In:
Excerpt
Seima. Miegapeliniai — Gliridae 50) artimas 1:1. Vidutiné gyvenimo truk- mé gamtoje — apie 2 metus, nors kai kurios išgyvena iki 4 metų. Natūralių priešų lazdyninė miegapelė turi mažai ir plėšrūnų grobiu tampa retai. Net ir medžiojančių naktį pelėdų …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 112 109 pav. Azuoliné miegapelé [205]. Suaugusių kūno masė vasaros vi- dury — apie 70—80 g [120]. Paplitimas. Ąžuolinė miegapelė papli- tusi Europoje, išskyrus Angliją, Olandiją, Daniją, šiaurines Belgijos, VFR ir VDR sritis, …
In:
Excerpt
Seima. Miegapeliniai — Gliridae 113 Paplitimas. Miskinés miegapelés area- las didžiausias, apima nemažą Eurazijos dalį. Europoje šiaurinė arealo riba eina per Pabaltijį, Baltarusiją, Smolensko ir Gorkio sritis iki Volgos. Azijinė arealo dalis didesnė. Čia …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 111 pav. Miškinė miegapelė ta pumpurais, jaunomis šakelėmis, perny- kštėmis sėklomis, vabzdžiais ir kitais bestu- buriais. Taip pat kiaušiniais, jaunikliais ir net suaugusiais paukščiais. Vasarą daug ėda vaisių ir uogų, 0 …
In:
Excerpt
Seima. Miegapeliniai — Gliridae 115 Biologija. Labiausiai mégsta senus ir vidutinio amžiaus plačialapius miškus, ku- riuose vyrauja ąžuolai, skroblai, bukai, taip pat daug laukinių obelų ir kriaušių. > 112 pav. Didžiosios miegapelės kaukolė (padidinta 1,5 …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 116 A f 113 pav. Didžioji miegapelė su jaunikliais Senovės romėnai labai mėgo ir net gar- dumynu laikė didžiosios miegapelės mėsą. Rudenį jie gaudydavo nutukusias miega- peles ir laikydavo specialiuose soduose, aptvertuose …
In:
Excerpt
Seima. Sokliniai — Dipodidae 117 nį, padengta žvynais ir trumpais retais plaukais. Sicista gerai laipioja krūmų ša- komis ir žolių stiebais, nes jos uodega ki- bi. Gerai plaukia. Kailiukas švelnus. Nugara ir šonai pil- kšvai rudi, o pasmakrė, krūtinė ir …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 118 “Sf Fs: 116 pav. Beržinė sicista Mažai ištirta ne tik Lietuvoje, bet ir ki- tose arealo srityse. Literatūroje nurodo- ma, kad gūžtą įsirengia sutrūnijusiuose kelmuose, pelinių graužikų urveliuose, kiaurymėse po medžių …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae 119 Naminé pelé Mus musculus L., 1758 Домовая мышь (ги$.). House mouse (angl.) Vikrus žvėrelis. Snukutis smailus, akys ir ausys didelės. Uodega paprastai trumpesnė už kūną, apaugusi trumpais retais plaukais ir padengta žiedais …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 120 117 pav. Naminės pelės kaukolė (padidinta 2,5 kar- to): 1 — viršugalvio kaulo priekinis kampas, 2— . kandžio anga 118 pav. Naminė pelė javų lauką, o dideliuose (50—150 ha) — aptinkama daugiausia pasėlių pakraš- čiuose, …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae 121 gali atvesti iki 10 vadu, kuriose buna 5— 13 (vidurkis 7,2) jauniklių [60]. Natūra- liuose biotopuose veisiasi, matyt, iki spalio mėn., nes tuo laiku dar pasitaiko pavie- nių lytiškai aktyvių patinėlių ir nėščių patelių. …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 122 (padidinta 2,2 119 pav. Dirvinės pelės kaukolė karto) į 2 120 pav. Dirvinė pelė nius dantis. Dantų formulė — Kaip nami- nės pelės. Skirtingai nuo kitų Apodemus genties pėlių, dirvinės pelės M“ danties kramtojo paviršiaus …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae laukinių augalų sėklos, 0 pavasarį ir va- sarą taip pat žaliosios augalo dalys. Dar ėda vabzdžius, jų lervas, sliekus. Vėlai rudenį ir žiemą minta beveik tiktai grū- dais ir augalų sėklomis. Anksti pavasarį kartais graužia …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 124 P 24 (21,0—26,8) mm, A 18 (14,1— 23,2) mm. Patinai ir patelės didumu be- veik nesiskiria. Kaukolė gana stambi, kampuota (121 pav.). Kaktikaulių kraštais nuo tarpor- bitinės sąsmaukos iki žvynakaulio tęsiasi keteros pavidalo …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae Vasarą dalis geltonkaklių pelių iš miško keliasi į laukus. Mozaikiškame landšafte, kur grūdinių kultūrų plotai nedideli ir ri- bojasi su mišku, jos paplinta po visą lauką, o dideliuose monokultūrų plotuose daž- niau aptinkamos …
In: