Excerpt
Teriofaunos formavimasis ir sudėtis da už neteisėtą tarpanų medžioklę. T. Čac- kis [11] rašo: „Biufonas... teigia, kad Europoje laukinio arklio jau nebėra. Ta- čiau visuose trijuose Lietuvos statutuose nustatyta laukinio arklio kaina yra jo egzistavimo …
In:
Excerpt
Teriofaunos formavimasis ir sudėtis ieško siauros vietos tarp medžių ir sten- giasi pro ją pralįsti, kad suėstą maistą jėga išstumtų. Išsituštinęs vėl bėga prie lavono ir vėl ėda, po to pakartoja tą pačią išsituš- tinimo procedūrą. Taip daro tol, kol …
In:
Excerpt
Teriofaunos formavimasis ir sudétis 18 sės [207] ir iki XX a. tapo dominuojančia rūšimi. Taigi tie patys landšafto pokyčiai šias dvi kiškių rūšis veikė priešingai. Prie imigrantų, kurie paplito sukultūrinus land- Safta, priklauso ir paprastasis pelėnas …
In:
Excerpt
Klasė. Žinduoliai — Mammalia 19 Klasė Žinduoliai Mammalia Žinduoliai — progresyviausia stuburinių gyvūnų klasė. Svarbiausi progresyvumo bruožai — gerai išsivysčiusi centrinė ner- vų sistema, gyvagimdystė, termoreguliaci- ja. Žinduoliams būdinga tobula …
In:
Excerpt
Klasé. Zinduoliai — Mammalia 20 niai (jų priekinis ir užpakalinis paviršius plokščias). Tarp slankstelių įsiterpęs siau- ras kremzlinis meniskas. Tokios sandaros stuburas yra tvirtas ir lankstus. Svarbiau- sias peties lanko kaulas yra mentė. Kora- koidas …
In:
Excerpt
Klasé. Zinduoliai — Mammalia tiniais. Tokia dantų sistema vadinama heterodontine. Be to, žinduoliams būdin- gos dvi dantų (išskyrus krūminius) gene- racijos — pieniniai ir pastovieji (dantų sistema difiodontiné). Išimtis — sterbli- niai. Jų keičiasi tik …
In:
Excerpt
Klasé. Zinduoliai — Mammalia gimdoje neprisitvirtinusios prie jos siene- liu. Tada bendras néstumo laikas gerokai pailgéja. Žinduolių jaunikliai gimsta nevienodi: vienų — pliki, akli, uždaromis ausimis, bejėgiai, kitų — plaukuoti, regintys ir ga- na …
In:
Excerpt
Klasė. Žinduoliai — Mammalia 24 vystė gyvulininkystė. Dauguma dabartinių naminių gyvulių — žinduoliai. Kaip gyvu- lininkystės genofondas, laukiniai žinduo- liai svarbūs ir dabar. Jų pagrindu vystoma svarbi gyvulininkystės šaka — žvėrinin- kystė. Nors …
In:
Excerpt
Klasé. Zinduoliai — Mammalia 25 2 pav. Žinduolių kūno matavimo schema: a — grau- žiko užpakalinė pėda, b — graužikas, c — šikšnos- parnio dilbio matavimas, d — graužiko ausis, e — šikšnosparnio ausis, f — šikšnosparnio ausies krams- ausies kaušelio …
In:
Excerpt
Klasé. Zinduoliai — Mammalia 26 (Cr) — atstumas tarp labiausiai atsikišu- sių kelio ir čiurnos dalių; matuojama su- lenkus koją per kelio sąnarį ir kulną; 9 — šikšnosparnio sparno tarpugalio plotis (L/A) — atstumas tarp išskleistų sparnų galų; matuojama …
In:
Excerpt
Klasé. Zinduoliai — Mammalia 27 A G 7 3 pav. Žinduolių kaukolės matavimo schema: a,g — 1 — КВЬ 2 — VDi, 3 — SDi, 4— Ni, 5 — KGi, kirstuko kaukolė iš viršaus ir iš šono, b— šikšnos= 6 — Ri, 7 — Rp, 8— Sp, 9—POp, 10 —TOp, parnio kaukolė is viršaus, c — …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora 28 Zinduoliai matuojami, kol lavonas dar nesustingęs arba sustingimui praėjus. Smulkūs žinduoliai (graužikai, šikšnospar- niai ir kt.) matuojami paguldyti ant nuga- ros slankmačiu ar liniuote. Stambesni guldomi ant šono …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora Kaukolė plokščia, veidinė dalis ištįsusi. Kai kurių rūšių skruostų lankai gerai išsi- vystę, kitų — ploni arba visiškai nėra. Bugnikauliai primityvūs, žiedo formos, nesudaro būgninės kameros. Daugumos rūšių kandžiai I! …
In:
Excerpt
Būrys. Vabzdžiaėdžiai — Insectivora 30 6 pav. Kirstukų kopuliacijos organas (penis): 1 — paprastojo, 2 — nykštuko (pagal B. Kuznecovą, 1975) 6(5). Nugara ruda. Uodega apaugusi trumpais vienodo ilgio plaukais (4 pav., b). Abiejose pusėse yra po 5 …
In:
Excerpt
Seima. Eziniai — Erinaceidae 31 yra Sviesiai gelsva juosta, po jos — tamsiai ruda, o spyglio galas šviesus. Jaunų ežių spyglių ruda spalva šviesesnė, be to, jie dar turi visai šviesių (nepigmentuotų) spyglių. Plaukai, juosiantys akis („aki- niai“), …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora 32 a b 9 pav. Baltakrūčio (a) ir paprastojo (b) ežių apatinio žandikaulio užpakalinės dalys iš vidinės pusės. 1 — Mikelio anga 10 pav. Paprastojo (a) ir baltakrūčio (b) ežių kūno apačia Kaukolės matmenys (1 — 11): KBi …
In:
Excerpt
Seima. Eziniai — Erinaceidae Biologija. Intensyvi zemdirbysté pakei- tė natūralias ežių gyvenamąsias vietas. Dabar jie dažnai įsikuria žmogaus kaimy- nystėje: prie fermų ir įvairių trobesių, daržinėse, soduose, daržuose, gyvenvie- tėse, kur daug krūmų, …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora 34 13 pav. Ežiukai dalijasi grobį automobilių ratais žūva šimtai tūkstančių ežių. Vakarais lėtai vėstantis asfaltas privi- lioja gausybę vabzdžių, kuriuos medžio- dami prie kelių traukia ir ežiai. Nors ežiai turi gerą …
In:
Excerpt
Seima. Kurminiai — Talpidae 35 dangi visi paleistieji žvėreliai buvo zieduo- ti, todėl manoma, kad kai kurie iš pradžių veisėsi. Vėliau kurmėnų Žuvinto ežere nepastebėta, jų išnykimo priežastys neiš- aiškintos. Matyt, Žuvinto gamtinės sąly- gos neatitiko …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora 36 15 pav. Kurmio kaukolé (padidinta 2 kartus) (9,7—11) mm, VDEi 14,5 (14—15,2) mm. Paplitimas. Kurmis paplites Europoje ir Vakarų Sibiro miškų ir miškastepių zonoje. Šiaurinė arealo riba tęsiasi per Škotiją, Pietų …
In:
Excerpt
Seima. Kurminiai — Talpidae 37 16 pav. Kurmis Kurmio aktyvumas priklauso nuo mais- to gausumo dirvoje. Jo medžiagų apykai- ta labai intensyvi, todėl net sočiai prisi- ėdęs po 4—5 val. vėl ieško maisto. Alka- nas kurmis po 6—13 val. žūsta iš bado [159]. …
In:
Excerpt
Būrys. Vabzdžiačdžiai — Insectivora Seima Kirstukiniai Soricidae Tai smulkūs, panašūs į peles žinduoliai. Snukutis ilgas ir laibas. Akys mažos, bet normaliai išsivysčiusios. Ausys įvairaus di- 'dumo. Galūnės penkiapirštės. Kai kurių pirštai sujungti …
In:
Excerpt
Seima. Kirstukiniai — Soricidae dantys penki (žr. 5 pav., c). Apatiniai I; taip pat dideli, beveik horizontaliai atsikišę į priekį. Dantų viršūnės tamsiai rudos. Kirstukui senstant ruda spalva beveik nusi- trina. Dantų formulė: Iš C= RS MŽ —32. Kaukolės …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora Pradeda veistis balandžio pradžioje ar vėliau, priklausomai nuo aplinkos są- lygų. Nėštumo trukmė — 3 savaitės. Mūsų sąlygomis patelės per veisimosi sezoną atveda 1—2 (kartais 3) vadas po 4— 13 (dažniausiai 6—8) …
In:
Excerpt
Seima. Kirstukiniai — Soricidae 41 Lietuvoje aptinkamas visur, bet retes- nis už paprastąjį kirstuką. Biologija. Kaip ir paprastasis kirstukas, gyvena paupiuose, paežerėse, aukštapel- kėse, mišrių miškų pakraščiuose, aikšte- lėse, kirtimuose. Bėgioja …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora 20 pav. Vandeninio kirstuko priekiné (a) ir uzpaka- liné (b) letenos 21 pav. Vandeninio kirstuko kaukolé (padidinta 2,5 karto) cia, kampuota, jos ilgis beveik lygus plo- čiui. Skruostų lankų nėra. Dantų formu- lė: E CL …
In:
Excerpt
Seima. Kirstukiniai — Soricidae 43 22 pav. Vandeninis kirstukas mis nustatyta, kad patelės nėštumo truk- mé — 19—21 diena (kaip ir kitų kirs- tukų). Veda po 3—8 jauniklius, kuriuos žindo 38—40 dienų. Maitinančios pate- lės būna labai agresyvios, …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera Nig i я i 23 pav. Lietuvos šikšnosparnių (1:2) didumo skalė: a — maži, b— vidutinio didumo, c — dideli šikš- nosparniai. Kūno dalys: I-—V — pirmas-penktas pirštai, M> 2— M; — antras- -penktas delnakauliai, F\—F3 — …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 45 24 pav. Šikšnosparnio (dvispalvio plikšnio) uodeginė plėvė ir pėda: I—V — pirmas-penktas pirštai, 1 — sparninės plėvės prisijungimo prie pėdos vieta, 2 — padas, 3 — epiblema, 4 — pentinas, 5 — užpentini- nis žvynelis, …
In: