Excerpt
Čia priklauso ir baltarusių kalbos > (balsioe alofonas pozicijoje po 4). Ву ОГ Iš baltarusių агБа [епКи: Бе.2а5 < Бг. бэз, 1е. Бег; 66.515 < Бг. чэсць, [е. с2е5с. Taip pat baltarusių kalbos a ( (balsio e alofonas pozicijoje po p). Pvz. (15): bariė.tas < …
Excerpt
2') Baltarusių > , lenkų (rusų) e > slavizmų kirčiuotas pusilgis ė. 22) Lenkų ie, baltarusių (rusų) e— slavizmų kirčiuotas pusilgis ė. 2.1) Slavų e — slavizmų kirčiuotas pusilgis iė. Nekirčiuota pozicija: 2.2) Slavų e — slavizmų nekirčiuotas trumpasis e …
Excerpt
br. pa3yMHBI, le. rozumny; spakainas < br. спакбйны, [е. spokojny; ta- vd'ras < br. TaB4p, le. fowar. Nekirčiuotas trumpasis slavizmų e . Pvz. (18): Iš baltarusių: belari.sas < br. Genapyc (r. белорус). Iš lenkų: desencind < le. dziesiecina“., Iš …
Excerpt
diniais slavų balsių 0, e integracijos dėsniais kirčiuotoje pozicijoje vis dėlto reikėtų laikyti dėsnius slavų 0 > slavizmų kirčiuotas pusilgis ū., slavų e > slavizmų kirčiuotas pusilgis ė.. Kirčiuotas pusilgis d., pvz. (19): Iš baltarusių: drd.tas < br. …
Excerpt
$ 69. Kad diachroniniu atžvilgiu pusilgiai balsiai d., ė. yra trumpieji, tik ilgainiui kirčiuoti pailgėję, nėra taip svarbu nagrinėjant integracijos dėsnių susidarymą. Iš šių integracijos dėsnių sunku pasakyti, ar anksty- vuoju skolinimosi metu šnektų a, …
Excerpt
Slavų 0, +— slavizmų kirčiuoti pusilgiai u0., iė. $ 71. Šalia aptarto dviejų kokybiškai skirtingų slavų balsių 0, e refleksų modelio kirčiuotoje pozicijoje yra susiformavęs ir trečiasis atliepinių ti- pas, kai slavizmuose slavų balsius 0, e atliepia …
Excerpt
$ 72. Balsių u2., iė. distribucija šnektose yra aiškiai ribota — jie būna tiktai neindigeniuose žodžiuose. Skolintos leksemos su balsiais u3., iė. dalijasi į dvi grupes: a) slavizmus; b) iš bendrinės kalbos atėjusius žo- džius, pvz.: raju?.nas, idu3.mu, …
Excerpt
$ 75. Balsio o kilmė ir raida. Glaustai slavų balsio 0 raidą galima apibūdinti taip. Šis balsis yra kilęs iš slavų prokalbės о (ide. *0, *a; *e). Šalia etimologinio o baltarusiai ir rusai turi ir antrinį 0, kilusį iš redukuo- tojo slavų » (plg. $ 56). …
Excerpt
skolinius su d., a, ef “*. Svarbiausia, kad tokie dubletai turi tikrai tą patį slavišką šaltinį *, o jo fonetinė substitucija, skolinant pirmąją ir antrąją slavizmo formą, nesikeitė. Kaip šalutinį argumentą galima pasitelkti ir slavizmų semantiką. Ati- …
Excerpt
uo, ie, plg.: juodas, kužras, siena, šienas ir ku3das, svičtas, bet ir sudaro su jais fonologinę opoziciją. Šį ilgųjų ir pusilgių w0., ie. kontrastą galima iliustruoti kad ir tokiomis poromis, pvz.: pasuoli.s „vieta po suolu“ ir pa- su2.li.s „pupėlė“, …
Excerpt
Pusilgių fonemų u2., ie. atsiradimas sistemoje suprantamas dar dėl vie- no vokalizmo sistemos ypatumo. Sinchroninėje sistemoje pusilgių balsių distribucija yra plačiausia, jie yra labiausiai nežymėti trišalės opozicijos ilgas : pusilgis : trumpas nariai. …
Excerpt
Neetimologinių slavų balsių 0, e integracijos dėsniai $ 82. Negausioje slavizmų grupėje slavų 0 kirčiuotoje pozicijoje atliepia slavizmų pusilgis 4., o slavų e kirčiuotoje pozicijoje — slavizmų pusil- gis i., nekirčiuotoje pozicijoje — trumpasis i. Pvz. …
Excerpt
slaviškuose žodžiuose, kur slavų 0, e — šnektų i. i., rytų slavų ir lenkų balsiai 0, e yra kilę iš slavų „jero“ — *» ir „jerio“ — *B. № (25): 4.5Иа5 < осьль; ЫгКауа5 < бьрковь, бьрковьскъ; 2711.5 < грькъ; К4.й- [а5 < котьлъ; kri.kšti t < kppcTuTA; …
Excerpt
kalbose 6 > 0, 5 > e. Lenkų kalboje 6, 6 > e, tačiau prieše …
Excerpt
Įprasta manyti, kad „jerų“ kitimo tendencija prasidėjo pirmiausiai pietų slavuose, vėliau apėmė vakarų ir dar vėliau — rytų slavus (plg. Biel- feldt, 1961, 57-58). Lenkų kalboje „jerų“ nykimas ir „vokalizacijos“ pabaiga keliama maždaug į XI a. (plg. …
Excerpt
tus dėsnius, skolinimo metu dabartinės rusų ir baltarusių kalbos dar nebuvo atsiskyrusios. Todėl kalbant apie šio paties seniausio slavizmų sluoksnio sko- linimosi šaltinį bene tiksliausia būtų sakyti, kad jis yra paskolintas iš senųjų rytų slavų (S. r. …
Excerpt
(r. anTėKaps), le. aptekarz; gričkas < br. rpax, le. grzech; griėšit < br. Trpamublub, le. grzeszyč; ka.ličči.t < br. калёчыць, le. kaleczyč; lička.fus < br. 1ėkap, le. /ekarz. Slavų balsio ė integracijos dėsnis: 3) Slavų ė — slavizmų kirčiuotas ilgasis …
Excerpt
slavų e = slavizmų kirčiuotas pusilgis ė. integruoti skoliniai, suprantama, chronologiškai yra vėlesni, atėję į šnektas jau po slavų „jačio“ pakitimų. $91. Lieka išsiaiškinti, kaip susiformavo pirmasis integracijos dėsnis — slavųė —> slavizmų kirčiuotas …
Excerpt
заимствованы в то время, когда западно-русские говоры еще сохра- няли в 6 дифтонгическое произношение“? (Вара, 1958, 345). Tačiau taip siejant slavų rekonstrukciją su jo refleksais slavizmuose patenkama į aklavietę, nes jokio argumentuoto paaiškinimo čia …
Excerpt
pakilimo balsis diachroninėje šnektų sistemoje skolinimosi metu egzista- vo, rodo sinchroninio aukštaičių e: raidą, kuri buvo tokia: *ei > *ė — ie. Tas tinkamiausias slavų ė koreliatas ir buvo šnektų *ė. $ 93. Laikantis visiško nuoseklumo negalima apeiti …
Excerpt
br. cBaT, le. swat; zgr3-bnas < br. 3rpaGHsI, le. zgrabny; zn5-kas < br. 3Hak, le. znak. Čia reikia priskirti ir slavizmų grupę, kurie vardininko linksnyje yra kirčiuojami galūnėje, tačiau turi kirčiuotų šakninių alomorfų“'. Pvz. (31): Iš baltarusių arba …
Excerpt
ilgis slavizmų a. atrodo kiek neįprastai. Antrasis dėsnis yra suprantamas, nes čia slavų balsį atliepia visai panašus šnektų balsis. Tačiau ilgasis šnek- tų 2: slavų balsiui a akustinių-artikuliacinių požymių atžvilgiu nėra toks artimas (žr. 18 lentelę): …
Excerpt
seniai žinomas dalykas, kad rytinėse tarmėse kirčiuotoje pozicijoje 2“ yra atsiradęs palyginti neseniai". Aišku, kad pradedant formuotis dabartiniam sinchroniniam integracijos dėsniui diachroninė šnektų vokalizmo sistemos padėtis buvo kiek kitokia nei …
Excerpt
pozicijos buvo išstumtas ir jo vietą užėmė slavų a. Susiformavo naujas integracijos dėsnis slavų a —> slavizmų kirčiuotas pusilgis d.. Dėsniai persiformavo greičiausiai ne todėl, kad slavų balsiui reikėjo naujo atitik- mens. Visiškai suprantamas būtų ir …
Excerpt
$ 98. Visą slavų balsiųo, e, a integracijos mechanizmą, laikantis nuo- seklumo, galima pavaizduoti tokia schema (žr. 18 schemą): 18 schema. Balsių 0, e, a integracijos mechanizmas I integracijos etapas: sl.0, e - > d. ė. /KP/a e/NP/ S sl. a } > *a- /KP/ …
Excerpt
integracijos dėsnis, kaip jau sakyta, nesunkiai pasidavė persiformavimui — slavų 0 iš savo pozicijos buvo išstumtas ir jo vietą užėmė slavų a. Su- siformavo naujas dėsnis —slavų a > slavizmų kirčiuotas pusilgis d. Nau- jas slavų balsio o integracijos …
Excerpt
$ 101. Dar galima pridurti, kad slavų balsių 0, e, a integracijos dės- nių persiformavimas tarpusavyje yra susijęs; visais atvejais integracijos dėsnių persiformavimo motyvai yra nulemti šnektų vokalizmo sistemos raidos ir rodo vokalizmo sistemos narių …
Excerpt
Slavų balsio ja integracijos raida Slavų ja — slavizmų kirčiuotas ilgasis e: $ 103. Sinchroninis slavų balsio a alofonas po minkštojo priebalsio — ja (a) šnektų slavizmuose turi du kokybiškai skirtingus atliepimus: slavų ja kirčiuotoje pozicijoje atliepia …
Excerpt
po kietojo priebalsio buvo vartojamas balsis *a:, t. y. Ca“, po minkštojo priebalsio — balsis *e:, t. y. *C'e-. Kitaip tariant, sinchroniniam ilgajam e: slavizmuose atsirasti turėjo būti dvi sąlygos: a) šnektų sistemoje turėjo būti ilgas nesusiaurintas …
Excerpt
logija??. Tačiau šnektose yra leksemų ir su priesagomis -ef(i), -e:kas, pvz., važinė't, plastė:t, šunė-kas, arklė:kas. Todėl būtų nelabai suprantama, kam slavizmus reikėtų taikyti prie kitos priesagos modelio. Be to, yra net ir dubletų, kur vienose …