Excerpt
234 ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ DIFERENCIACIJA Bet ir šiuo atveju kartojasi ta pati šiaurės rytų vilniškiams būdinga situacija. Tose pačiose pozicijose, kur būna trumpieji kirčiuoti aukštutinio pakilimo balsiai i, u, t. y. / / [KP ME], vartojami ir kirčiuoti …
Excerpt
ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 255) tik Mielagėnų- Vosiūnų arealui, bet ir visam plotui būdinga fakultatyvi [V] < [V] kaita. Dėl šios priežasties tokie atvejai, pavyzdžiui, visi., tik pra- plečia pusilgių balsių distribuciją kirčiuotame …
Excerpt
236 ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ DIFERENCIACIJA varianto pavyzdys yra liežuvėlinis ir liežuvio priešakinis priebalsis r Europos kalbose (plg. Trubetzkoy 1939, 31; 1960, 53; Girdenis 2003, 58 ir literatūrą; Ternes 1987, 83-86). Turėdamas galvoje funkciją, N. …
Excerpt
ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 237 priebalsių k, : = g, d „painiojimas“ (žr. Savičiūtė, Vitkauskas 1976; Dovydai- tis 1978; Leskauskaitė, Mikulėnienė 1998, 95-102; Girdenis 2000, 130-140; 2001, 401-402). Vokalizmo sistemos narių …
Excerpt
238 ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ DIFERENCIACIJA Antrojo tipo dinamiškumas su „norma“ tiesiogiai neturi nieko bendra, o variantų kaitą lemia pati sistema. Todėl šį tipą būtų tiksliau vadinti ne fa- kultatyvinių, bet konkuruojančių variantų tipu (plg. Ебпвау …
Excerpt
ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 239 47 lentelė. Konkuruojančių variantų ir a kontrasto pozicija gali būti 1, 2 ir 4 distribucijos lentelės pozicijoje. Visų balsių kontrasto pozicija yra absoliuti žodžio pradžia, arba 1 pozicija. Visi …
Excerpt
240 SIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ DIFERENCIACIJA opozicijoms išryškėti užtenka to kontrasto, kuris susikuria pagal požymius aukštutinis : kintamasis : neaukštutinis. Apie kokius nors neutralizacijos proce- sus šiuo atveju kalbėti nėra ko. Nėra tokių pozicijų, …
Excerpt
ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 241 Todėl galima konstatuoti, kad šiaurės rytų vilniškių plotas pasižymi greta visam plotui bendros vokalizmo makrosistemos®"* egzistuojanciomis kelio- mis mikrosistemomis. Pritaikius tokį skyrimą, galima …
Excerpt
242 ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ DIFERENCIACIJA mo balsių posistemis sudaro tik dvinares kiekybines opozicijas ir tik kirčiuo- toje pozicijoje. Jos reprezentuojamos taip: /ie/ : /ie./, /ux/: /uo./. Tai taip pat savarankiškos fonemos, nors sudaro tik dvinarę …
Excerpt
ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 243 S 346. Visame kitame šiaurės rytų vilniškių plote, išskyrus Svirkų area- lą?06, greta pagrindinės*?" makrosistemos egzistuoja kelios fakultatyvios mi- krosistemos. Svarbiausios iš jų, kur galima įžvelgti …
Excerpt
244 SIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ DIFERENCIACIJA 6. Mielagėnų- Vosiūnų arealo fakultatyvi kiekybinė kaita: a) / / [NP] [C+ Į] = [ / [NP] [C -4 ]ir b) Ki, u> / [NP][C-4 ]= [ / [NP] [C -ė |). S 347. Paskutinis analizės žingsnis — balsinių fonemų paradigminių …
Excerpt
ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 245 II. Nepriesakine: /u /, /u./, /u/, /D°/, /A./, a/s iuo AO) Ir priešakinių, ir nepriešakinių fonemų klasėse aiškiai išsiskiria fonemos /i /,/i./, /i/ ir /u:/, /u./, /u/. Jos nedalyvauja neutralizacijos …
Excerpt
246 ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ DIFERENCIACIJA I. Priešakinė: 1) aukštutinė; a) ilgoji: /i /, b) neilgoji: a) pusilge: /i./ B) trumpoji: /i/ 2) neaukštutinė: A) kintamoji: a) ilgoji: /ie / b) neilgoji: a) pusilge: /IE./ B) nekintamoji: a) ilgoji: / e / b) …
Excerpt
Bielfeldt, 1961, 12). Tas periodas vokiečių literatūroje buvo vadina- таз Огу(аусй, о газц — общеславянский агфа праславянский язык (plg. Xa6ypraes, 1974, 17). Bet pastaruoju metu, H. Birnbaumo (Birnbaum, 1971, 1-62) teikimu, bendrosios slavų kalbos raidą …
Excerpt
Reikia pasakyti, kad ir absoliučiosios chronologijos ribos slavistų dar- buose gerokai skiriasi“. Dėl terminologijos ir absoliučiosios chronologi- jos nevienodumo atsiranda ir gan neįprastų rezultatų. Štai kai kuriose sla- vų kalbų istorinėse gramatikose …
Excerpt
viena iš absoliučiosios chronologijos ribų. Tačiau šis geografinis ir istorinis faktorius ir juo grindžiama absoliučioji chronologija turėtų būti papildomas argumentas, pateikiamas jau išnagrinėjus kalbos sistemos kitimų santykinę chronologiją ir …
Excerpt
slovk. Arad, a. luž. hrod, ž. luž. grod, a. sorb. hrdd, ž. sorb. grod; b) pleo- fonija (nonnornacue): r., ukr. ropon, br. rėpag. Šie nevienodi refleksai rodo, kad minėtųjų kitimų metu praslavų kalba jau buvo pradėjusi dalytis į grupes. Be to, šiais …
Excerpt
Be abejo, toks terminologijos patvarkymas nepadeda visiškai tiksliai nustatyti skolinio šaltinio, nes kai kuriais atvejais, remiantis fonetinias kri- terijais, beveik neįmanoma pasakyti, iš kurios slavų kalbos žodis paskolin- tas, sakykim, jeigu slavizmas …
Excerpt
kalboje slavizmų su pleofonija yra daug daugiau. Gal tokie samprotavimai ir nėra pagrindas svaresniam teigimui, jog lietuviai pradėjo skolintis žo- džius iš slavų tik apie IX a., bet kartu neleidžia visiškai nuneigti aptartų kriterijų identifikuojant …
Excerpt
Tokia trichotominės klasifikacijos tradicija tęsiasi nuo slavistikos klasi- kų darbų, jinai priimta 1r daugumo šių dienų mokslininkų (plg. Arumaa, 1964, 16; Brauer, 1961, 44-62; XaGypraes, 1974, 13, 14; Pol- jakov, 1995). $ 53. Būta bandymų ir kitaip …
Excerpt
tik rytinių slavų, — ir tik rusų, baltarusių, — vokalizmo ir konsonantizmo istorija, taip pat lenkų kalbos fonologinės sistemos raida. Tad liekama prie tradicinės klasifikacijos — rytų slavai šiame darbe reikš rusų ir baltarusių kalbas, vakarų slavai — …
Excerpt
Fonetiškai ilgieji balsiai sudaro vieną posistemį, į kitą posistemį galima skirti nosinius balsius (žr. 10 schemą): 10 schema. Ilgųjų balsių posistemiai I II Svarbiausieji rytų slavų fonologinės sistemos kitimai $ 55. Rytų slavų kalbos raidos …
Excerpt
(plg. lie. žąsis). Nosinių balsių denazalizacija paprastai chronologizuoja- ma IX a. pabaiga-X a. pradžia (plg.: Issatschenko, 1980, 39; Ki- рагзКу, 1963, 81, 90)®. 2) Likvidų (sklandžiųjų) metatezės ir pleofonijos (Vo/laut, nonmorna- cue) susiformavimas: …
Excerpt
временного русского языка, 1970; Русская грамматика, 1982; Дми- TpeHko, 1985; Panzer, 1995). Schemiškai rusų kalbos balsines fone- mas galima pavaizduoti taip (žr. 11 schemą): 1! schema. Sinchroninė rusų kalbos vokalizmo schema Eilė Pakilimas priešakinė …
Excerpt
12 schema. Sinchroninė baltarusių kalbos vokalizmo schema Eilė Pakilimas priešakinė vidurinė užpakalinė nelabializuota labializuota aukštutinis i и vidutinis e 0 žemutinis a Svarbiausieji vakarų slavų (lenkų) fonologinės sistemos kitimai $ 59. Lenkų …
Excerpt
3) “Jerų“ raida. Stipriojoje pozicijoje 3 („jeras“) lenkų kalboje virto e, o b („jeris“) — 'e (=ie), pvz.: s. sl. *Iaba, le. teb; s. sl. *sena, le. sen; s. sl. *koncco, le. koniec; s. sl. *dene, le. dzien (plg. Kuraszkiewicz, 1981, 59—61; Manczak, 1983, …
Excerpt
13 schema. Sinchroninė lenkų kalbos vokalizmo schema Sis riešakinis| vidurinis |užpakalinis Aukštutinis P = P į у и S . nenosinis e 0 Vidutinis == nosinis е а Žemutinis a Slavizmų integracijos raida $ 61. Prieš pradedant tirti slavizmų balsių integracijos …
Excerpt
a) Paskolintus tikrai iš baltarusių kalbos. b) Paskolintus tikrai iš lenkų kalbos. c) Paskolintus tikrai iš rusų kalbos (naujausias sluoksnis). Šiais atvejais slavizmas arba 1) turi tik vieną atitikmenį kurioje nors kalboje, pvz.: b3-velna — tik le. …
Excerpt
pats. Tai irgi palengvina fonologinės integracijos tyrimą (nereikia atskirai nagrinėti iš rytų ir vakarų slavų atėjusių skolinių??). Be to, remiantis tokia sinchronine situacija galima kelti hipotezę, kad svarbiausią vaidmenį in- tegracijos procese …
Excerpt
Iš baltarusių arba rusų: budikus < br. Goūki, r. Gokui; pu3.lza < br. {апп. пбльза, г. польза; м.5Ке. < Бг. сбска, г. сбска. Iš baltarusių arba lenkų: ku3.rka < br. kopxa, le. korek; таКиЭ.гКа < br. maxopka, le. machorka; slud.ikas < br. cndik, le. sloik. …