Excerpt
šlaituose: Praeityje čia būta pilies, pastojančios kelią kryžiuočiams į Kernavę. Paparčiuose galima stebėti stiprų liūčių ir nuotirpio vandens erozijos darbą. Slėnio šlaitai yra raižyte raižomi griovų, kurios po didesnės liūties bei kiek- vieną pavasarį …
In:
Excerpt
Nevėžio vaga visame upės ilgyje leidžiasi nevienodai. Aukštupyje, apie Traupius, jo nuolydis apie 50 cm/km, aukš- čiau Panevėžio pakyla iki 100 cm/km, o pasisukus upei pietus, smarkiai sumažėja iki 20 ir 15 cm/km. Pačiame t 5 MAUDOABYANIS | uPvTĖ 2vosTA …
In:
Excerpt
į šiaurę. Taip atsirado upeliai, kurie vėliau buvo priversti pa- sukti į Nevėžį ir pasidaryti jo intakais. Tokių upelių tarpe buvo ir Nevėžio aukštutinė atkarpa, o taip pat Juoda, Juos- ta, Upytė, Lankesa, Bėrupė ir kiti intakai, daug jaunesni už žemutinę …
In:
Excerpt
šo savo sausąsias deltas beveik per visą slėnio plotį. Silpna Nevėžio tėkmė negali išnešti intakų pristatomų nešmenų ir vra priversta aplenkti išplovų kūgius, kurie nustumia vagą tai į vieną, tai į kitą pusę. Vanduo, grįždamas baigiantis potvyniui arba …
In:
Excerpt
38 pav. Nevėžis žemupyje reikia sieti, tikriausiai, su melioracinio tinklo išplėtimu Nevėžio baseino aukštutinėje dalyje. Nevėžis per metus atplukdo į Nemuną apie 1,1 kmš van- dens. Nutekamo vandens kiekis pasiskirsto metų būvyje labai netolygiai. …
In:
Excerpt
potvynių metu. Be pavasario potvynio, Nevėžyje dažnai įvyksta vasaros ir rudens poplūdžiai, ypač kai apmiršta vešli vandeninė ir sausumos augalija, garinanti daug van- dens, ir kada visame baseine sumažėja garavimas. Potvy- nių bei poplūdžių metu vanduo …
In:
Excerpt
įkurtas dar XIV amžiuje, su sena pilimi. Upytės atstovas Sisinskis Varšuvos seime, pirmasis pasinaudojęs «liberum veto» teise, sunkiomis Lietuvos—Lenkijos valstybei dieno- mis buvo sutrukdęs seimo darbus ir dėl to paskelbtas iš- daviku. Liaudyje dar iki …
In:
Excerpt
džio, Ladykščių, Asavo, Uparsto, Duseto, Južinto ežerus. Tatai daugiausia siauri gilūs rininio tipo ežerai, atrodantieji kaip upės vagos prasiplėtimai. Šioje atkarpoje protakų nuo- lydis nedidelis, nes pratekamų ežerų lygis mažai tesiskiria. . E26f 39 …
In:
Excerpt
tėkmių. Šventoji, pratekėjusi pro pietinį Sartų ežero galą, tuojau patenka į ilgą siaurą Rašų ežerą, besijungiantį su Limino ežeru ties Bileišiais. Ir pagaliau pratekėjusi dar 4 km, Šventoji patenka į Pasčio ežerą, jau paskutinį upės pratekamą ežerą. …
In:
Excerpt
40 pav. Šventoji aukščiau Ukmergės išeina balti, stiklo gamybai imami smėliai, suklostyti čia dar prieš ledynų laikotarpį. Upės vagoje čia vėl gausu rė- vų. Upė smarkiai vingiuoja ir turi gana plačias apsemia- mąsias pievas. Upės krantuose ir dugne kyšo …
In:
Excerpt
sudarė vieną upę. Tą parodo ir vienalytis Jeros ir Šven- tosios žemutinės atkarpos nuolydis. Ledynams išnykus, ežeruotose Zarasų, Utenos ir Molėtų aukštumose liko dideli ežerynai, kurių vandenys ilgainiui ėmė nutekėti, sudaryda- mi kairiuosius Šventosios …
In:
Excerpt
ka ta linkme pro Turgelius, Jašiūnus iki pat Rūdninkų. Nuo čia Merkys pamažu krypsta į pietvakarius ir laikosi šios krypties iki pat žemupio. Tik nuo Skroblaus upeliuko žiočių trumpoje žemutinėje atkarpoje Merkys staiga pasuka į šiaurės vakarus. …
In:
Excerpt
tai pernelyg mažas nuolydis. Žemiau Turgelių nuolydis staiga padidėja iki 130 cm/km. Cia upė leidžiasi nuo Me- dininkų aukštumos. Mažiausią nuolydį upė turi Rūdninky— Valkininkų atkarpoje, kur ji teka senu, ledyno vandenų iš- plautu, ištisai sudurpėjusiu …
In:
Excerpt
ir susidarius savarankiškoms Vokės ir Merkio upėms, tekan- čioms į priešingas puses, senslėnio viduryje atsirado nau- ja vandenskyra, vėliau labai supelkėjusi. Tas supelkėjimas siejasi su gausiais šaltiniais, trykštančiais senslėnio dugne ir pašlaitėse. …
In:
Excerpt
49 pav. Merkio šoninės erozijos ardomi smėlėti krantai įsigraužus, senslėnio paviršius sausėja, nes smėliai ir Žvy- rai negali sulaikyti kritulių drėgmės. Atsiranda vėjo pusty- mo žymių, paviršiuje ima vyrauti sausi kerpšiliai, taip bū- dingi Merkio …
In:
Excerpt
43 pav. Merkys žemiau Perlojos skrodžia skurdžius Dzūkijos smėlynus Iki Varėnos Merkys graužiasi daugiausia tik per smė- lius, kur-ne-kur pragrauždamas kreidos luistus, tūnančius, ledynų sąnašose. Žemiau Varėnos upė pasiekia jau ir kietą morenos sluoksnį, …
In:
Excerpt
44 pav. Merkio slėnis žemupyje kritulių vandens procentas, negu kitose upėse. Kai kurios jo dalys, pavyzdžiui, Šalčios baseinas, šiuo atžvilgiu gali pri- lygti Jūrai arba Minijai. Šaltinių pristatomas vanduo Mer- kio nuotakyje vaidina žymiai didesnį …
In:
Excerpt
fabriko ir dar kelių smulkesnių įmonių. Paleidus Merkio aukštupio vandenį tekėti Voke, tikrosios Merkio versmės atsidūrė Rūdninkų girioje, upė labai sutrumpėjo, o jos de- bitas sumažėjo 15—20 95. Ledynams išnykus, Merkio ir jo intakų pakrantės buvo …
In:
Excerpt
45 pav. Dubysa aukštupyje, besivingiuojanti savo salpinėse pievose patenka į gilų, bet neplatų, apie 0,5 km pločio, slėnį, ku- riuo ji teka net iki pat žiočių. Slėnio šlaitai aukšti, statūs ir labai vaizdingi. Nuo Bubių net iki Seredžiaus Dubysos slėnis …
In:
Excerpt
Nuo Reizgių ežerėlio iki žiočių Dubysa, turėdama 140,5 km ilgio, nukrinta 98 m. Taigi jos vidutinis nuolydis sudaro apie 70 cm/km. Dubysos nuolydis pasroviui kinta nedaug. Nuolydžio sumažėjimai stebimi aukščiau Lyduvėnų, žus z = AL s „V = š LZ < Jį UPĖS …
In:
Excerpt
bent 11 malūnų užtvankų bei dvi hidroelektrinės (Deinų ir Kušeliškių), kurios išnaudoja apie ketvirtąją dalį bendro upės kritimo. | Dubysa, turinti labai siaurą baseiną, yra mažai vande- ninga upė. Aukštupyje ji yra visai mažas upelis. Ji staiga padidėja …
In:
Excerpt
noma, kad ir vadinamoji Salyno amžinoji taika 1398 m. buvo pasirašyta vienoje iš salų, buvusių Nemune prie Du- bysos žiočių. Išilgai Dubysos, kaip ir Nemuno pakrantėse, išliko daug senovinių piliakalnių, pradedant Bubiais, Be- tygala ir baigiant Palemono …
In:
Excerpt
MINIJA Kodėl gi tai Minijos bangos nuliūdo? Kodėl tai jos bėga laukais pamažu? Ar gaila, kad saulė už girių užplūdo Ir apdengė žemę nakties tamsumu? Maironis Minija — svarbiausia Vakarų Žemaitijos ir ypač Pajū- rio lygumos upė. Ji išteka iš Didovo ežero, …
In:
Excerpt
kilpomis, o jos šoninė erozija smarkiai plauna gilaus slėnio šlaitus tai vienoje, tai kitoje pusėje. Nuo tų šlaitų atsive- ria spalvingi reginiai į gilų ir platų Minijos slėnį, kurio dugne tarp pievų ir laukų vinguriuoja upės kaspinas. Ši sAUZDRAVAS …
In:
Excerpt
velka dugnu daugiau smėlio ir žvyro, o dėl to jos dugnas šiurkštesnis ir nuolydis didesnis. Šių abiejų upių slėniai irgi atsirado panašiose sąlygose. Tiek Nevėžio, tiek ir Minijos užuomazgą sudarė ledynų tirpsmo vandenų srovė, kuri plūdo į pietus nuo …
In:
Excerpt
atžvilgiu. Greta Aukštumalio durpyno telkšo ir Krokų lan- ka — vienintelis Lietuvoje jūrinės kilmės ežeras, turįs ry- šį tiek su Minija, tiek ir su Atmata. Ties Krokų lanka Minija šakojasi. Kairioji, didesnė atšaka — Takgrabė — įteka į Atmatą ties …
In:
Excerpt
SEšŠUPĖ Kur bėga Sešupė, kur Nemunas teka, Ten mūsų tėvynė, graži Lietuva. Maironis Sešupė — antrasis po Neries pagal ilgį Nemuno intakas Lietuvoje — didžiausia Sūduvos upė. Ji prasideda Lenki- joje, 18 km į šiaurę nuo Suvalkų miesto, ties Šešupėlės kai- …
In:
Excerpt
metusi lataką, Šešupė toliau teka savo išplautu slėniu net iki pat žiočių. Praplaukusi Kalvarijos miestą, Šešupė už- kliudo Buktos girią, kuri auga ant smėlynų, likusių buvu- sio čia ledynmečio pabaigoje didelio ežero vietoje. Tas 49 pav. Šešupės …
In:
Excerpt
50 pav. Šešupė netoli žiočių vandenys Aistmarių link, nes tiesus kelias į jūrą dar buvo užtvertas Vilkiškių kalvagūbrio bei ledynų. Tuo senoviniu slėniu toliau pietuose naudojasi Įsra, Priegliaus intakas. Senslėnio dugno liekanos dabar aptinkamos apie 20 …
In:
Excerpt
galinių morenų kalvagūbrį, sudarydami jame gana plačią spragą. Ištekantieji ežero vandenys sudarė Šešupės slėnio užuomazgą Kapsuko atkarpoje. Upė, pratęsdama savo va- gą, ištekančio ežero dugne sudarė Buktos posūkius. Ledy- nas, stovėdamas Vidurio …
In: