Excerpt
Upių slėniai buvo patogiausia vieta žmonėms kurtis, todėl seniausios istorinės gyvenamosios vietovės yra kaip tik susispietusios prie upių. Beveik visi senesnieji Lietuvos TSR miestai įsikūrę prie Nemuno, Neries, Šventosios, Ne- vėžio, Dubysos, Šešupės ir …
In:
Excerpt
KAIP SUSIDARO UPIŲ TINKLAS Upių tinklas, vaizduojamas žemėlapiuose, primena su-' dėtingai išsišakojusią šaknų sistemą. Augalo ar medžio paskirtį čia iatlieka jūra, kuri upėmis, tarsi savo vandeni- nėmis šaknimis, giliai įsiskverbia į žemyną, surinkdama iš …
In:
Excerpt
tai yra maždaug prieš 60 milijonų imetų. Kai kur jūros at- sitraukė vėliau (paleogene arba net neogene), bet ir šiais atvejais upių tinklo formavimasis prasidėjo prieš milijo- nus arba bent šimtus tūkstančių metų. Atsitraukiant jūrai, iškylanti sausuma …
In:
Excerpt
ir sudaro naujus nuolydžius, besileidžiančius pirmosios eilės intakų link. Šių nuolydžių šlaitais vėl ima tekėti sro- vės, kurios išvysto antrosios eilės intakus ir t. t. Vadinasi, aprašytajam procesui tebevykstant, vienos palinkusios plokštumos vietoje …
In:
Excerpt
1 Tan r, S = 1 pav. Upynų susidarymo schema nuožulnioje, iš jūros dugno iškilusioje lygumoje: 1 — pirmykštės lygiagrečios upės; 2 — antrinių nuolydžių susidarymas pirmykščių upių link; 3 — intakų ir trečiosios eilės nuolydžių atsiradimas; 4 — žemesniosios …
In:
Excerpt
o žemutinė atkarpa virsta nedideliu savarankišku upeliuku, įsiterpusiu tarp kaimyninių didelių upynų. Įvairiose vietose susidarę upynai turi nevienodai tankų upių tinklą. Tai priklauso svarbiausia nuo trijų priežasčių: nuo klimato, nuo pirminės lygumos …
In:
Excerpt
kategorijai priskiriami smulkiausi upeliukai, visiškai netu- rintieji intakų. Tankiame upių tinkle jų paprastai yra labai daug, bet jų ilgis mažas — nesiekiantis nė vieno kilometro. Retesniame tinkle pirmosios kategorijos upelių mažiau, bet jie ilgesni. …
In:
Excerpt
ežerai ilgainiui imdavo nutekėti nuolydžio kryptimi. Van- dens perteklius, ištekėjęs iš vieno prieledyninio ežero, telk- davosi kitoje žemesnėje vietoje, sudarydamas naują ežerą, kuris po tam tikro laiko vėl pradėdavo nutekėti. Tokiu ke- liu atsirado …
In:
Excerpt
protakos, tolyn nuo ledyno pakraščio ir išilgai jo tekan- čios upės. Į visų trijų rūšių upes, be ledyninių van- denų upokšnių, įtekėdavo dar nemaža intakų, atitekančių nuo neapledėjusios pusės. Tai buvo kritulių maitina- mos upės, kurioms, traukiantis …
In:
Excerpt
2 pav. Upė, stumdamasi į šoną, vieną krantą ardo, o kitame plečia salpinių pievų ruožą (Jiesia žemupyje) užliejamųjų pievų pakrantėse. Trečiosios grupės upės jau yra baigusios įsigraužimą gilyn ir dabartiniu metu tik stu- miasi į šonus, ardydamos įgaubtus …
In:
Excerpt
APIE LIETUVOS TSR UPĖVARDŽIŲ REIKŠMĘ Upėvardžiai, kaip ir kiti geografinių objektų pavadini- mai, yra savotiški dokumentai, iš kurių galima išskaityti vienokią ar kitokią prasmę, o kartais net atskleisti tautos žilos senovės puslapius. Archeologiniai …
In:
Excerpt
šlaitai, užliejamosios lankos, akmenuotas upės dugnas, vadaksnių gausumas, upės vingiuotumo pobūdis. Upės, labai plačiai apdainuotos liaudies poezijoje, seno- vės lietuvių buvo laikomos ypatingoje pagarboje. Kai ku- rios iš jų, ypač pasižyminčios savo …
In:
Excerpt
Želvos upių esama Latvijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje. Keliose vietose aptinkami Jūros arba Jūrės upėvardžiai, o taip pat Anykšta, Žeimena ir daugelis kitų upėvardžių. Šie pasikartojantieji upėvardžiai byloja apie tolimoje senovėje vykusį lietuvių …
In:
Excerpt
būdingi Nemunui aukštupyje, kur, matyti, anksčiau gyvenu- sios lietuviškosios kiltys pavadino šią upę. Dabar nemunių vardu dar yra kai kur vadinami grybai — kelmučiai, o nem- "uogėmis — mėlynės uogos. Sudėtingą kilmę turi ir Neries pavadinimas. Toje …
In:
Excerpt
pavadinimas Žeimena kilęs iš žodžių «žemai eina», Nemen- čia iš «ne mano čia», o Nevėžis nuo «ne vėžė» arba «ne vė- žys». Taip pat ir Šešupės vardas tikriausiai neturi nieko bendro su «šešiomis upėmis». Šio upėvardžio šaknis dar matoma Šušvės, Šešuvio, o …
In:
Excerpt
čių aukštumos pietvakarinėje pusėje apie 80 cm, Vidurio žemumos šiaurėje 45—50 cm). Iš to kritulių kiekio per me- tus išgaruoja tik apie 40 cm, o likusioji dalis iškart nuteka paviršiumi arba įsisunkia į dirvožemį ir, atlikusi požeminę kelionę, taip pat …
In:
Excerpt
„ žvyrams ir smėliams, žymi kritulių vandens dalis įsisunkia į podirvį. Tas vanduo giliau įsigraužusių Merkio, Šalčios, Ūlos, Lūknos ir kitų upių krantuose sudaro daugybę šalti- nių, maitinančių upes požeminiu keliu. Palyginti, retas pastovių upių tinklas …
In:
Excerpt
upės baseiną. Nemaža Lietuvos teritorijos dalis priklauso Ventos baseinui, kuris savo pietiniu galu giliai įsiskverbęs į Žemaitijos gilumą. Be to, visiškai nežymi respublikos te- ritorijos dalis šiaurės rytuose priklauso Dauguvos basei- nui. Lietuvos TSR …
In:
Excerpt
baseinu yra 223 km ilgio, su Vyslos baseinu 290 Am, su Dniepro baseinu 635 km, su Dauguvos baseinu 298 km, su Mūšos baseinu 263 km, su Ventos baseinu 188 km ir su smulkiais pajūrio baseinais apie 200 km ilgio. Nemuno baseiną atribojanti vandenskyra ne …
In:
Excerpt
ežerų turintis Žeimenos baseinas (2 771 km?) (4 pav.), Vilnios baseinas (631 km?), Vokės baseinas (580 km?), Musės baseinas (346 km?) ir kiti smulkesni baseinai. Sven- tosios baseino sudėtyje dar savo ruožtu išsiskiria gana i 2 *- R 1 — " ' + R . “ „rr = …
In:
Excerpt
(1 196 km?), Obelio (656 km?), Upytės (443 km?), Šuojos (409 km?) ir kitais mažesniais baseinais. Sekantis pagal dydį yra Jūros upės baseinas (3986 km?) su antriniais Sešuvio (1 880 km?), Saltuonos (551 km?), Akmenos (395 km?), Aitros (233 km?) baseinais. …
In:
Excerpt
ruožu, Tokių simetriškų baseinų pavyzdžiu gali būti Merkio baseinas, kurio vyriausioji upė teka Lietuvos Pietryšių smėlėtąja lyguma, jos nuolydžio kryptimi. Jo simetrišku- mas išnyksta tik aukštupyje, kur upė leidžiasi nuo Medi- ninkų aukštumos. Gana …
In:
Excerpt
tolstant versmėms ir dažniausiai būna maitinami požemi- niu keliu. Prie tokių nesimetriškų baseinų reikia pirmiau- sia priskirti Šventosios baseiną, kurio vyriausioji upė teka Aukštaitijos aukštumų vakarine papėde. Nuo aukštumų į ją įteka daug gana …
In:
Excerpt
Dar didesnę reikšmę upės gyvenimui turi bendra basei- no konfigūracija. Dažniausiai upės baseino pavidalas pri- mena kiaušinį su smailiu viršugaliu. Toks pavidalas ar- timas kai kuriems simetriškiems baseinams, tame tarpe Nevėžio baseinui. Nuo vandenskyrų …
In:
Excerpt
slėniuose. Visi šie atvejai gali būti išskirti ir Lietuvos TSR ribose. Su paviršiaus nuolydžiu derinasi Merkio, Žeimenos, Katros, Šešupės ir kitų smulkesnių upių tėkmės. Statme- nai arba įstrižai paviršiaus nuolydžiui teka Šventoji, Mi- nija, Jūra, tai …
In:
Excerpt
sios tėkme tam tikrą nedidelį smailų kampą. Toks vaizdas matomas, pavyzdžiui, Šešupės baseine, Lielupės baseine Latvijoje ir kitur. Truputį kitokią konfigūraciją upių tinklas turi simetriškame Nevėžio baseine, kurio vyriausioji upė ne- paiso paviršiaus …
In:
Excerpt
"Gauti skaitmeniniai duomenys gana ryškiai atvaiz- duoja upių tinklo skirtumus gausiai drėkinamame Žemai- čių aukštumos pietvakariniame šlaite ir Vidurio žemumo- je, turinčioje plokščią paviršių ir gaunančioje žymiai ma- žiau kritulių. Panagrinėjus tuos …
In:
Excerpt
keliu, neįsikišus pašaliniams veiksniams. Jeigu tie intakai pasinaudojo ledyninių nuosruvos vandenų išraustais takais, tai net lyguminių upių santakos gali sudaryti stačius kampus. KODĖL NEVIENODI MŪSŲ UPIŲ NUOLYDŽIAI Norint suprasti vienokias ar kitokias …
In:
Excerpt
į jos vagą patenka labai daug sąnašų, padidina savo nuo- lydžius. Su nešmenų kiekiu glaudžiai susijęs ir trečiasis nuolydžio veiksnys — dugno šiurkštumas. Atsiradus vagoje daug akmenų, kurių upės srovė išnešti nepajėgia, dugnas tampa šiurkštesnis ir upė, …
In:
Excerpt
silieka. Ir todėl šie pastarieji, žemupyje įtekėdami į vyres- niąją upę, priversti sudaryti didesnį nuolydį. Taip susidaro išgaubti (žemyn išsilenkę) išilginiai profiliai, kuriuos tu- rėdamos, upės yra ypač sraunios žemupiuose. Kartais pasitaiko, kad …
In: