Excerpt
„ žvyrams ir smėliams, žymi kritulių vandens dalis įsisunkia į podirvį. Tas vanduo giliau įsigraužusių Merkio, Šalčios, Ūlos, Lūknos ir kitų upių krantuose sudaro daugybę šalti- nių, maitinančių upes požeminiu keliu. Palyginti, retas pastovių upių tinklas …
In:
Excerpt
upės baseiną. Nemaža Lietuvos teritorijos dalis priklauso Ventos baseinui, kuris savo pietiniu galu giliai įsiskverbęs į Žemaitijos gilumą. Be to, visiškai nežymi respublikos te- ritorijos dalis šiaurės rytuose priklauso Dauguvos basei- nui. Lietuvos TSR …
In:
Excerpt
baseinu yra 223 km ilgio, su Vyslos baseinu 290 Am, su Dniepro baseinu 635 km, su Dauguvos baseinu 298 km, su Mūšos baseinu 263 km, su Ventos baseinu 188 km ir su smulkiais pajūrio baseinais apie 200 km ilgio. Nemuno baseiną atribojanti vandenskyra ne …
In:
Excerpt
ežerų turintis Žeimenos baseinas (2 771 km?) (4 pav.), Vilnios baseinas (631 km?), Vokės baseinas (580 km?), Musės baseinas (346 km?) ir kiti smulkesni baseinai. Sven- tosios baseino sudėtyje dar savo ruožtu išsiskiria gana i 2 *- R 1 — " ' + R . “ „rr = …
In:
Excerpt
(1 196 km?), Obelio (656 km?), Upytės (443 km?), Šuojos (409 km?) ir kitais mažesniais baseinais. Sekantis pagal dydį yra Jūros upės baseinas (3986 km?) su antriniais Sešuvio (1 880 km?), Saltuonos (551 km?), Akmenos (395 km?), Aitros (233 km?) baseinais. …
In:
Excerpt
ruožu, Tokių simetriškų baseinų pavyzdžiu gali būti Merkio baseinas, kurio vyriausioji upė teka Lietuvos Pietryšių smėlėtąja lyguma, jos nuolydžio kryptimi. Jo simetrišku- mas išnyksta tik aukštupyje, kur upė leidžiasi nuo Medi- ninkų aukštumos. Gana …
In:
Excerpt
tolstant versmėms ir dažniausiai būna maitinami požemi- niu keliu. Prie tokių nesimetriškų baseinų reikia pirmiau- sia priskirti Šventosios baseiną, kurio vyriausioji upė teka Aukštaitijos aukštumų vakarine papėde. Nuo aukštumų į ją įteka daug gana …
In:
Excerpt
Dar didesnę reikšmę upės gyvenimui turi bendra basei- no konfigūracija. Dažniausiai upės baseino pavidalas pri- mena kiaušinį su smailiu viršugaliu. Toks pavidalas ar- timas kai kuriems simetriškiems baseinams, tame tarpe Nevėžio baseinui. Nuo vandenskyrų …
In:
Excerpt
slėniuose. Visi šie atvejai gali būti išskirti ir Lietuvos TSR ribose. Su paviršiaus nuolydžiu derinasi Merkio, Žeimenos, Katros, Šešupės ir kitų smulkesnių upių tėkmės. Statme- nai arba įstrižai paviršiaus nuolydžiui teka Šventoji, Mi- nija, Jūra, tai …
In:
Excerpt
sios tėkme tam tikrą nedidelį smailų kampą. Toks vaizdas matomas, pavyzdžiui, Šešupės baseine, Lielupės baseine Latvijoje ir kitur. Truputį kitokią konfigūraciją upių tinklas turi simetriškame Nevėžio baseine, kurio vyriausioji upė ne- paiso paviršiaus …
In:
Excerpt
"Gauti skaitmeniniai duomenys gana ryškiai atvaiz- duoja upių tinklo skirtumus gausiai drėkinamame Žemai- čių aukštumos pietvakariniame šlaite ir Vidurio žemumo- je, turinčioje plokščią paviršių ir gaunančioje žymiai ma- žiau kritulių. Panagrinėjus tuos …
In:
Excerpt
keliu, neįsikišus pašaliniams veiksniams. Jeigu tie intakai pasinaudojo ledyninių nuosruvos vandenų išraustais takais, tai net lyguminių upių santakos gali sudaryti stačius kampus. KODĖL NEVIENODI MŪSŲ UPIŲ NUOLYDŽIAI Norint suprasti vienokias ar kitokias …
In:
Excerpt
į jos vagą patenka labai daug sąnašų, padidina savo nuo- lydžius. Su nešmenų kiekiu glaudžiai susijęs ir trečiasis nuolydžio veiksnys — dugno šiurkštumas. Atsiradus vagoje daug akmenų, kurių upės srovė išnešti nepajėgia, dugnas tampa šiurkštesnis ir upė, …
In:
Excerpt
silieka. Ir todėl šie pastarieji, žemupyje įtekėdami į vyres- niąją upę, priversti sudaryti didesnį nuolydį. Taip susidaro išgaubti (žemyn išsilenkę) išilginiai profiliai, kuriuos tu- rėdamos, upės yra ypač sraunios žemupiuose. Kartais pasitaiko, kad …
In:
Excerpt
Vadinasi, Rytų ir Pietryčių Lietuvos intakams yra būdingi išgaubti išilginiai profiliai su staigiu nuolydžio padidėjimu tam tikrame atstume nuo žiočių (8 pav.). 8 pav. Išgaubtieji išilginiai upių profiliai: 1— Jiesia; 2 — Strėva; 3 — Verknė; 4— Vilnia …
In:
Excerpt
vagos šiurkštumą ir verčia upę padidinti nuolydį. Dėl to Dubysos nuolydis irgi gana didelis ir išilginis profilis iš- gaubtas, primenantis Rytų Lietuvos upių profilius. 1 2 => 47 2 9 pav. Schema, vaizduojanti įgaubtų ir išgaubtų intakų išilginių profilių …
In:
Excerpt
“Žinant upių nuolydžius, dažnai galima suprasti ir inta- kų išsidėstymą vyresniosios upės atžvilgiu. Intakas įteka į vyresniąją upę juo didesniu kampu, juo santykis tarp jo nuolydžio žemupyje ir vyresniosios upės santakos at- karpoje yra didesnis. Jeigu …
In:
Excerpt
giuoti. Vingiuotumo pobūdis, panašiai kaip ir išilginio pro- filio pavidalas, yra svarbus požymis, kuriame atsispindi: upės gyvenimo sąlygos, jos atliekamas darbas ir jos vys- tymosi pasiektoji stadija. Upė, atsiradusi ant gerokai pasvirusio, bet lygaus …
In:
Excerpt
Ilgainiui, upei sudarius išlygintą išilginį profilį, nuo- lydžiai ir tėkmės greičiai sumažėja, gilinamoji erozija su- stoja, ir upė tik stumdosi į šonus. Tokiomis sąlygomis vin- giai įgauna taisyklingą lankų pavidalą, o ilgainiui gali iš- sivystyti beveik …
In:
Excerpt
kiasi simetriškai vagos viduryje. Toks vaizdas matomas Nevėžyje. Ir pagaliau kai kuriais atvejais, pasikeitus upės hidraulinėms savybėms, vingiai pasirodo per platūs. Tada didžiausi gyliai vagoje išsidėsto ne prie įgaubtų, bet prie išgaubtų krantų, …
In:
Excerpt
pradėjus jiems stumtis žemyn, salpos atsiranda abiejose upės pusėse. Tada plati žaliuojanti pievų juosta vingiuoja drauge su upe ir būna 10—15 kartų už ją platesnė. Lietuvos TSR teritorijoje | susiduriame su upėmis, esan- čiomis įvairių įvairiausiose savo …
In:
Excerpt
aukštupiuose, kur joms tenka prasilaužti pro aukštumas. Tokią tiesią besalpinę atkarpą turi Šventoji ties Antaliep- te, Nemunas, pratekėdamas pro Gardino aukštumą. Kitose atkarpose kai kurios Lietuvos upės drauge graužiasi gilyn 13 pav. Lygumos upė, gana …
In:
Excerpt
kitoms upių atkarpoms. Atkarpose, turinčiose šios rūšies vingiuotumą, upės vaga yra nuo 2 iki 3 kartų ilgesnė už paties slėnio ilgį. Nevienodas vingiuotumas charakterizuoja taip pat ir upes, kurios nebesirėžia gilyn ir šiuo metu yra tik šoninio r +? 14 …
In:
Excerpt
16 pav. Mažas upelis, iki galo praplėtęs savo kilpas (Vysinčia žemiau Šalčininkėlių) riose upė daro tik nedidelius (didelio spindulio) posūkius, o jų išgaubtuosiuose krantuose būna neplačios apsemiamo- sios pievos. Tokios upės pavyzdžiu gali būti Mūša …
In:
Excerpt
pertrūksta (17 pav.). Ilgainiui atsinanda senvagių tipo eže- rėliai, protakos, vadaksniai, užutekiai ir kitokios upės pa- vidalą komplikuojančios vagos formos (18 pav., 28 pav.). Upė čia jau nekliudo pagrindiniu krantų. ir dėl to slėnio kontūrai yra gana …
In:
Excerpt
verčiamos gausiai klostyti sąnašas, nes jos nori pakelti savo lygi ir tuo pačiu padidinti savo pernelyg sumažėjusį nuo- lydį. Ten, kur smėlio nešmenų yra labai daug, upė pasidaro 19 pav. Sąnašaujanti upė (Nemunas Seredžiaus ruože). Upės nuolydis 12 cm/km, …
In:
Excerpt
kuriuo paleidžiama tekėti upės vaga, o dirbtiniu būdu at- kirsti vingiai vandens netenka, nes jų dugnai atsiduria aukščiau kanalo lygio. Kanalizuota upės iatkarpa dažnai dvigubai arba trigubai sutrumpėja, dėl to padidėja jos 20 pav. Upės atkarpa, …
In:
Excerpt
vienokius ar kitokius bruožus. Bet upių savitumų negalima pilnai suprasti, kol nėra pažintas jų vandeningumas, pluk- domo vandens kiekio kitimai laiko būvyje, vandens lygio svyravimai ir kiti sezoniniai upių gyvenimo reiškiniai. VID. METIMI KRITULIŲ …
In:
Excerpt
Daug didesnę kritulių pateikiamo vandens dalį nuplukdo aukštumų upių baseinai. Pavyzdžiui, Strėva, Verknė, Var- duva nuplukdo po 4005 kritulių vandens. Bet didžiausią nu- tekėjimo procentą turi Minija, kuri nuplukdo daugiau kaip 30-35 35-40 2 ko -465 o. …
In:
Excerpt
kalendoriųs dėl Nara: į > Laukženiių Spaustuvėję-Lithuanian Prėss- rasitę“ gražų, didelį, 2ei nauja, Lietuviškų ir Amėrikoniškų kalend6rių pa- siridkimą,; ir pas juos kainos prieinamos. Nelaukite; prie pirmos progos užeikite Laukžėmių Spaustuvėjė ir …