Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
prasmė pradings arba susilpnės ir praras savo esminį poveikį charakteri elgesi i. Dogma tampa tik formaliu išpažinimu, kuris nedaro poveikio gėri bet užima vietą ir neleidžia augti jokiam tikram ir išjaustam įsitiki imui, besi- remiančiam protu ar …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
buvo atskleidusi žmonių pažangos paslaptį ir turėjo nuolatos likti pasauli judėjimo priešakyje. Priešingai, ji sustingo ir liko tokia tūkstančius metų.“ Todėl pilietinė laisvė yra ir tautų pažangos garantas. Millis „Logikos sistemoje“ (1843) pataiso …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Pirmasis kanonas vadinamas vienintelio panašumo kanonu. Tarkime, kad iškiniai A, B, C sukelia reiški ius a, b, c; reiškini i A, B, D - reiškinius a, b, d ir, pagaliau, reiškiniai A, C, E - reiški ius a, c, e. Visais atvejais tik A pasirodo kartu su reiški …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
me numatyti jo elgesį lygiai tiek patikimai, kiek ir kiekvieną fizikinį įvykį. Kad taip numatyti būtų įmanoma, Millio teigimu, naujas mokslas, etologija, tu- rėtų tirti charakterio formavimosi dėsnius. Traktate „Utilitarizmas“ Millis gina Benthamo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ir Immanuelio Kanto darbus. Comte'o politinės pažiūros buvo artimos ži- nomo prancūzų socialisto reformatoriaus Henri de Saint-Simono, kuris vi nas iš pirmųjų įžvelgė teigiamą ekonominės organizacijos įtaką moderni jai visuomenei, pažiūroms. Kelerius …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Cotilde mirus, Comteas vėl pasineria į mokslinę veiklą. Po aštuonerių inten- syvaus darbo metų pasirodo jo keturių tomų veikalas „Pozityviosios politi- kos sistema" („Systeme de politigue positive“). Mirė Comte'as 1857-aisiais. Filosofinės pažiūros. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
chologines problemas Comte'as laiko abstrakčiomis, atitrūkusiomis nuo fak- tų, todėl nereikalingomis. Vi intelis filosofijai likęs uždavinys - tapti moks- lus apibendrinančia teorija, pirmiausia klasiikuojančia mokslus. Klasifikuojamus mokslus Comte'as …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tytų kitokią spektro dalį (ne optinį spektrą), tai ir astronomijos mokslas :ų kitoks. Žernelyg pasikliaudamas pažanga Comte'as manė, kad ji yra būtinas žmo- 1s Istorijos dėsnis. Pasak jo, pažanga susijusi ne su atskirais individais, ku- atlieka tik …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
teorijos bruožas ir svarbiausia jo socialinės dinamikos idėja. Pasak Comte'o, „tirdamas visą žmogaus proto vystymosi eigą įvairiose jo veiklos sferose nuo pirmojo paprasčiausio jo pasireiškimo iki mūsų dienų, aš, kaip man atrodo, atradau svarbiausią …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Pagaliau pozityviojoje būsenoje žmogaus dvasia suvokia absoliutaus ži jimo negalimumą, atsisako tirti esamo pasaulio kilmę ir paskirtį, pažinti reiš- kinių vidines priežastis ir, teisingai derindama samprotavimus bei stebėjimą, siekia pažinti tikruosius …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
SOCIALINIS POZITYVIZMAS IR NOMINALISTINĖS SOCIALINĖS TEORIJOS 1. Analitinės politinės filosofijos formavimosi prielaidos Pozityvizmo nuostatos, kad moksliniai metodai yra vi inteli i metodai, tei- kiantys paži imą, kad gamtos mokslų bendruosius dėsnius …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
sąmonė atspindi, kopijuoja. Todėl galima sakyti, kad marksistinė socialinė te- orija yra nominalistinė socialinė teorija, nors ir kitoki isu sociali iu pozity- vizmu susijusi dar viena nominalistinė socialinė teorija - liberalizmas. Nominalistinės …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Panašaus požiūrio į socialinę teoriją laikosi ir nominalistinių socialinių teo- rijų kūrėjai, pavyzdži i, liberaliosios politinės minties atstovai. Kitaip tariant, teorijas jie supranta taip, kaip ir analitinės filosofijos atstovai. Tai minčiai pa- grįsti …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Nominalistinių socialinių teorijų spektrui priklauso dvi gana skirtingos so- Cialinės teorijos — liberalioji socialinė doktrina ir komunistinė socialinė dok- trina. Pirmoji savąjį visuomenės tyrimą pradeda nuo prielaidos, kad visuo- menę sudaro …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
visų tautų buvo pripažįstamos teisingomis. Cherbury's krikščionių religiją priešina prigimtinei religijai, kuri vi intelė esanti tikra ir teisėta. Prigimtinės religijos pagrindu Anglijoje plėtojosi deizmas, požiūris, kad Dievas sukūrė ir sutvarkė visą …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tirti neteisingumą - bloga. Bet patirti neteisingumą yra didesnis blogis už tą gėrį, kurį patiria tasai, kuris neteisingai elgiasi. Todėl žmonės, paragavę ir vie- no, ir kito [...], nusprendė, kad jeigu jau negalimavi: | ištų dalykų išvengti ir laikytis …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tant, ir doros dėsnis turėjo būti autonomizuotas. Tiek deistinė proto religija pasiskelbė nepriklausanti nuo Bažnyčios autoriteto ir Šventojo Rašto, tiek moralinė filosofija švietimo laikotarpiu atsiskyrė nuo tikėjimo. Dorovės filo- sofijos autonomiškumo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Atribojus prigimtinę teisę nuo teologijos, ši teisė dar kurį laiką buvo laiko- ma esmine, t. y. susijusia su žmogaus esme, o jos turinį, kaip buvo manoma, galėjo atskleisti protas. Tačiau vėliau prigimties sąsajos su esme nyko, užleis- damos vietą dviem …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
logiškai dedukuoti iš apriorinių prielaidų; pozityvistai, priešingai, juos trakta- vo kaip intelektines konstrukcijas, kurios remiasi empirinėmis žiniomis apie jų padari ius žmogiškiesiems siekiams““?. Taigi prigimtinė teisė buvo pradė- ta suprasti ne …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
saulį valdo judėjimo dėsni i, taip moralinę visatą valdo interesas.“?? Maža to, buvo suvokta, kad naudos siekimas ir ekonomikos plėtra gerina žmonių tar- pusavio santykius. Pavyzdži i, prekybininkas, siekdamas savo naudos, privalo su klientais elgtis …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Hobbesas buvo pirmasis individualizmo šalininkas. Visuomenę, jo nuo- mone, sudaro atskiri, autonomiški asmenys. Pasak jo, svarbiausias gėris žmo- gui yra savęs palaikymas ir asmeninių poreikių tenkinimas. Žmogus iš pri- gimties esąs savanaudis. Visų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Nors galybę valstybės valdovui, kaip suverenui, duoda tauta, nuo tos aki- mirkos, kai ji tai padaro, nustoja buvusi tauta ir tampa minia. Ji yra beteisė, o valdovo galybė - neaprėžta. Visa, ką suverenas daro, pasak Hobbeso, yra gera ir teisėta. Dorą …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
su velniu obuoliauti, nes neteksi ne tik obuolių, bet ir maišo“, - sako liaudi išmintis. „Gali eiti, tik sudaryk gerą sutartį“, - aiškina liberalai. Kaip ten yra iš tikrųjų, mes čia nespręsime. Locke'as vienas pirmųjų suformulavo mintį, kad valstybėje, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
yra pirmasis tautos tarnas, o ne valdovas. Suverenas turi neribotą galią san- tykiams, kuriuos jis tvarko, ir konstitucija, pasak Montesguieu, kaip tik nu- rodo, kur nebesiekia suvereno galia. Suverenas tegali leisti tokius įstatymus, kurie neprieštarauja …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
5. Sutinka su A. Venclova, kad reikia baigti tomą keliais nau- jais eilėraščiais optimistinės nuotaikos, bet rašysiąs ne apie ta- rybinę tikrovę, o apie ryšį su savo žeme, savo kraštu. Turįs pra- dėjęs nedidelį ciklelį, kokių 3—4 eilėraščių, gal suspėsiąs …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
„Priešaušrio regėjimai“. Su autorium buvome susitarę, kad šį eilėraštį (kaip ir dar kelis) paliekame su dideliu klaustuku. Mes netgi siūlėme jį išimti, bet palikome, sutarę, kad lauksime, ką kiti pasakys. Dabar A. Venclova, visai nežinodamas apie tas abe- …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
būdinama visa knyga. Dabar lengviau būsią spausdinti ir „,„Pa- rairazes“ Leidykla jau galėsianti stovėti autoriaus pusėje. Putinas pagaliau ryžosi XIV perskyrimo 3 posmą perdirb- ti — įdėjo daugiau optimizmo: dabar viskas gerai, reikia tik sau- goti, kad …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
— Ne ką ten pataisė, esmės nepakeitė. O esmė ta: jeigu „Prometėją“ būtų rašęs 1920 m. ar vėliau, būtų visai supranta- ma, o tarybiniais metais nori nenori jis gali būti įvairiai aiški- namas. Kai autorius buvo užėjęs leidyklon, kalbėjom,— ir jis pats …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Žinoma, nereikia vienašališkai vertinti leidyklinės cenzūros. Leidyklai buvo gana sunkus uždavinys vairuoti tarp Scilės ir Charibdės — tarp visuomenės pagarbos ir valdžios įtarimų auto- riui. Iš oficialių sferų žiūrėjo, kaipgi leidykla įveiks tą uždavinį. …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
II tomas praėjo kur kas lengviau. Be vyriausiojo redaktoriaus, tikrintojų prieš redaguojant daugiau nebuvo. Iškrito vienas kū- rinys spaudoje — „Raudonosios gėlės“ (1916). Iš pradžių nieko „nukreipto prieš bolševizmą“ jame nerasta, nors vaizduojamas …
In:
Tekstologijos bruožai /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3399
  • Page 3400
  • Page 3401
  • Page 3402
  • Current page 3403
  • Page 3404
  • Page 3405
  • Page 3406
  • Page 3407
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »