Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
Peirce'o atlikti ženklų sistemos tyrinėjimai padėjo pagrindus semiotikos rai- dai. Kita vertus, jo mokymas apie loginius paži imo pagrindus tiesiogiai sieja- si su Peirce'o pragmatine nuostata. Pagrindines pragmatizmo idėjas Peirce'as pateikė …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
mis veikimo taisyklėmis, tada jokie jų suvokimo būdų skirtumai negali pa- versti jų skirtingais tikėjimais. Mąstymo tikslas, anot Peirce'o, yra išsklaidyti abejones ir pasiekti tikėjimo būseną. Šį uždavinį ir sprendžia logika, siekdama padaryti mūsų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Straipsnyje „Kaip padaryti mūsų idėjas aiškias“, Peirce'as pritaiko savo principą realumo idėjai paaiškinti. Aptardamas skirtingus metodus švi greiči i tirti, Peirce'as pažymi, kad, nors, tyrėjai iš pradžių gali gauti skirti gus rezultatus, kiekvienam …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
laipsnį. Nuo 1872 metų Jamesas buvo lyginamosios anatomijos ir fiziolo- gijos instruktorius. 1880-aisiais tapo filosofijos profesoriumi, po devynerių metų perėjo į psichologijos katedrą, o nuo 1897 metų vėl grįžo į Alosofijos katedrą. Anot biografų, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Trečiuoju kūrybos laikotarpiu pasirodė bene populiariausia Jameso knyga „Pragmatizmas“ (1907 m.). Į kilusią diskusiją pragmatinės tiesos sampratos klausimu Jamesas atsakė po dvejų metų išėjusia knyga „Tiesos reikšmė" („The Meaning of Truth"). Šiam …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Jameso pragmatizmas yra instrumentinė ir empirinė filosofija. Metafizi konstrukcijos, aprioriniai argumentai, pradai ir absoliučią prasmę turintys konceptai Jameso nedomina. Pragmatizmas negina jokių specialių tyrinėji- mo rezultatų. Jis yra tik metodas …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
mūsų gyvenime? Kuo skirsis patyrimas, jie įsitikinimas bus klaidingas?“ Anot jo, vos pateikęs klausimą, pragmatikas žino atsakymą. Teisingos idėjos yra tos, kurias galime pasisavinti, pagrįsti, patvirtinti ir patikrinti. Idėją teisingą padaro įvykiai. Jos …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
pasaulyje, tvarkytis tolydaus neriboto sąmonės srauto sumaištyje. Toki esmės yra Jameso pragmatinė tiesos teorija, kuri ir sudaro jo pragmatizmo koncepcijos branduolį. Savo pragmatizmo metodą Jamesas pritaikė ir religijos problemoms spręs- ti. Anot jo, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
sąmonė nėra ir dvasinė substancija, jos vientisumas ne toks, kaip jie manė. Sąmonė yra vientisa, tačiau tai tekančio srauto vientisumas. Instrumentalistinį pragmatizmo variantą sukūrė Johnas Dewey (1859- 1952). Jis pasiūlė, užuot sprendus filosofines …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
idėjos, dėsniai ir teorijos —- instrumentai, įrankiai, situacijų sprendimo raktai ar veikimo planai, o tiesa yra tai, kas garantuoja sėkmę konkrečioje situacijo- je. Todėl paži imas, anot Dewey, yra sėkmingos veiklos įrankis. Dewey pateikė reikšmingų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ANALITINĖ FILOSOFIJA Analitinė filosofija yra viena iš įtakingiausių XX a. filosofinių mokyklų. Labiausiai ji buvo paplitusi angliškai kalbančiuose kraštuose, bet, netrukus po Antrojo pasauli io karo, pamažu įsitvirtina ir žemyninėje Europoje. Jei rem- …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
vosi vadinamoji idealiosios kalbos filosofija, kurią tiksliau būtų vadinti for- maliųjų loginių kalbų filosofija. Nuo jos vėliau atsišakojo ir gana savaran- kiškai plėtojosi mokslo filosofija. Nors kai kurios mokslo filosofijos kryptys peržengia …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kėtų laikyti savarankiškomis analitinės filosofijos kryptimis. Mes taip ir elgsi- mės - atsisakysime tradiciškai tebevartojamo analitinės filosofijos skirstymo į kasdieninės ir idealiosios kalbos filosofiją. Juk analitinė filosofija nėra vien kalbos …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Analitinės filosofijos šali inkui labi i rūpi sąvokų, teiginių, įvairiausių sakinių, aprašymų, kontekstų vartojimo ypatumai. Tarkime, tradicinė onto- logija domisi, kas yra būtis, o analitinė ontologijos teorija svarsto klausimą, kaip yra vartojama būties …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
LOGINĖ PAŽINIMO TURINIO ANALIZĖ IR FORMALIŲ LOGINIŲ KALBŲ PRIELAIDA I Aaa iau Aaaa aa au Analitinės filosofijos atsiradimą ir raidą paskatino sparti matematikos moks- lo plėtotė. Gausėjant matematinių teorijų, griežtėjant matematinio įrodymo standartams, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
skaičiaus sąvokos apibrėžti nepavyks ir teks kreiptis į patyrimą, aritmetiką būsime priversti laikyti sintetine teorija. Kaip tik tai Frege siekia išsiaiškinti „Aritmetikos pagrinduose“. Skaičių teorijos analizė, Frege's išdėstyta „Aritmetikos …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Trečioji Frege's idėja susijusi su objekto ir sąvokos skirtingumu bei pir- mojo ir antrojo lygmens sąvokų skirtumais. Šią Frege's idėją rekonstruosime, remdamiesi Alberto Neweno ir Eeike's von Savigny knyga „Įvadas į analiti- nę filosofiją'*'. Kadangi …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Ir sąvokos, ir objektai priklauso objektyvumo sričiai, tad juos galima lai- kyti sąvokinių žodžių ir tikrinių vardų reikšmėmis. Todėl, pavyzdžiui, žodis „Skaičius“ yra sąvoka, o skaitvardis „du“ Frege'ei yra tikrinis vardas. Frege siū- lo visada …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
mo. Frege prieina išvadą, kad įprasta kalba sudaro prielaidas mums apsigau- ti. Anot Frege's, kruopšti kalbos analizė ir tikslus loginis terminų vartojimas turi padėti išspręsti Alosofines problemas. Daugiausia pai iavos kelia jau minėto žodžio „būti“ …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Šitokia samprata padėjo Frege'ei pagrįsti nulio vartojimą aritmetikoje - nulis yra skaičius objektų, kuriuos apibūdina sąvoka „netapatus pats sau". Psichologinės teorijos visada susidurdavo su keblumu, mėgindamos nuro- dyti vaizdinį, su kuriuo būtų galima …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tik objektyvus dalykas gali turėti nekintamą tiesos vertę. O pasaulio daiktams, kitaip negu buvo manoma tradicinėje metafizikoje, taip pat vaizdiniams, Frege nelinkęs priskirti teisingumo vertės. Frege skiria tris egzistuojančių da- lykų rūšis: pasaulio …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kurį tas vardas nurodo. Šis objektas vadinamas denotatu. Tiesa, Frege objek- tus supranta gana plačiai, tai ne tik daiktai bei individai, bet ir tai, ką galima nurodyti kaip „šitą“ ar perteikti aprašymu. Anot Frege's, objektas yra tai, kas nėra funkcija, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
syklingų, tačiau pažeidžiančių loginę sintaksę išraiškų tyrimui. Tačiau kai ku- rias, netenkinančias prasmingumo sąlygų, išraiškas jis aptaria. Pavyzdžiui, išraiška „Julijus Cezaris egzistuoja“ yra beprasmė, nes sąvokinis antrojo ly- gmens žodis „( ) …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
įvaizdis yra teisingas, jeigu atitinka tikrovę. Tiesa yra pirminė ir paprasta.“ Taigi Frege nesutinka su įprastu tiesos, kaip teiginio apie tikrovę atitikimo dalykų padėties tikrovėje aprašymui. Esmi is Frege's kalbos filosofijos bruožas yra teiginio ir …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
malioji aibė, negalima pateikti neprieštaringo atsakymo. Populiariai Russello paradoksas formuluojamas taip: ar kaimo barzdaskutys, kuris skuta tik tuos vyrus, kurie patys nesiskuta, skutasi pats? Kaip pavyzdį paimkime normaliąją varnų aibę. Jos elementai …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
elementas, yra beprasmis. Tipų teorijoje skiriami skirtingo loginio lygmens (tipo) objektai — individai, klasės, klasių klasės ir kt., bei skirtingo lygmens predikatai — individų, klasių ir t. t. Kartu nustatomos operavimo logini simboli is taisyklės, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
dumas ir kt. Tiesiogiai pažinti galime ir santyki: daugiau, mažiau, myli ir kitus. Savybes ir santykius Russellas vadina universalijomis, jų pažinimą - su- vokimu, o pačias universalijas - sąvokomis. Todėl esiniams, kurie gali būti pa- tyrimo objektai, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
sis pažinimas yra vienas kitą papildantys pažinimo būdai, tačiau patyrimas Russellui yra pirmi is pažinimo šaltinis ir pasaulio paži imo pagrindas. Analizuodamas teiginių loginę sandarą, Russellas sprendžia kalbos ženklų ikšmės ir tos reikšmės nustatymo …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Teiginio sudedamosios dalys yra visos tos išraiškos, kurios pasirodo atomi- niuose teiginiuose. Atomini i teiginiai, savo ruožtu, suformuluojami, pasitel- kus loginę analizę pertvarkant sudėtinį teiginį. Loginė analizė leidžia ne tik tiksliau suformuluoti …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
matinės formos predikatas. Objektas, kurį nurodo deskripcija, negali būti mums duotas tiesiogiai, todėl negalima tarti, kad jo reikšmė yra jį atitinkan- tis objektas. Tokia prielaida būtų nesuderinama su principu, kad tiesiogini patyrimo santykis yra …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3397
  • Page 3398
  • Page 3399
  • Page 3400
  • Current page 3401
  • Page 3402
  • Page 3403
  • Page 3404
  • Page 3405
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »