Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
į tuos lietuvius laiškus ir prašo juos pirma laikraštyje atsispausdinti, paskui skyrium taip, kad lengvai būtų galima, į kopertą įdėjus, siuntinėti nuo var- do rėdystės...“ 33 Ir pats sumanymas, ir turinys, ypač kreipimosi ir įrodinėjimo būdas bei tonas …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Nesunku suabejoti dėl vienos laiško ypatybės — „nėra skirtas. publikuoti“. Iš tikrųjų autoriaus čia tenorėta pabrėžti dažniau- siai neviešą laiško charakterį, ir tik jo rašymo metu, taip pat gal ne visada matomas ar pakankamas pastangas rūpintis raiška …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
ir t. t.). Rašysenos tapatybės čia neįgudusi akis gali ir neįžiūrėti, ir ją tenustatys specialistai pagal būdingus jiems matomus, bet *wu- 6 Laiškų adresatai lengvai įvardijami iš vokų (ar atviru- kų) adresų. Tačiau kartais laiškas siųstas be voko, prie …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
nebuvo pagrindo kriticizmui, ir jis, nebeieškojęs kitų versijų, hipotetinį komentarą priėmė kaip aiškią tiesą. Kliūvamas frazes pačiame tekste aiškinosi greituoju, paviršutinai, nedėdamas į jas griežtos prasmės. Taigi: „„Dėkui [...] už nugabenimą į tokias …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
adresatų laiškai? Imta skaityti gretimų fondų, to paties meto veikėjų (,„„Varpo“ ir „Ūkininko“ redaktorių, administratorių ir bendradarbių — J. Bagdono, J. Šaulio, J. Vileišio, M. Zauniūtės, D. Zauniaus ir kt.), laiškai ir prieita prie išvados, kad tame …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
«o tekstologiniame komentare žymima: „„Adresatas nustatomas (spė- jamas) iš turinio“. Kaip ir kitur panašiais atvejais, tai nepatogus ir ne visada rimtas komentaras. Tik retkarčiais pakanka ir to pliko komentaro: „„Adresatas nu- statomas pagal laiško …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
vė į galą savo korespondencijos pasidarė formalesni: Žemaitę galbūt vertė reikalas, prieš grįžtant iš JAV, tiksliau saviesiems pranešinėti savo buvimo vietą ir laiką, o V. Krėvę, matyt, sa- vaip bus padrausminę naujai kuriamų įstaigų kanceliari ' | …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Paprastai šį ryšį galima išsiaiškinti iš rašysenos, bet ne vi- sada ir tai lengva. Adresą žmogus rašo labiau susikaupęs, atsi- dėjęs, stengiasi aiškiai ir išskaitomai rašyti, nors patį laišką kar- tais rašo ir greituoju, ir nelabai aiškiai. Arba adresuoti …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
galima buvo laišką patikimai datuoti: „Vilnius, 1914 m. gegu- žės 31 d.“. Bedatis Žemaitės laiškas B. Dvarionaitei ir E. Veikšaitei (Nr. 146) rengėjų datuotas: „Vilnius, 1914 m. liepos 19 d.“, tekstologiniame komentare datavimas taip pagrindžiamas: „Da- …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
komentuoja: „Laiško datavimas kiek supainiotas — spalio 11 d. buvo dar tik šeštadienis, tai Čiurlionis bus arba apsirikęs, arba pažymėjo ir savo atvykimą, ir laiško pasiuntimą kita diena. Ant voko tėra neaiškus Peterburgo pašto antspaudas [12?]—10—08 ir …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Laiškų rinkinius rengiant, per mažai remiamasi laiško po- pieriaus, vandens ženklų, rašysenos, kalbos ir rašybos *7 analize. Jei ne visur laiško rengėjui tokia analizė prieinama, tai visai galimi dar kitų specialistų pagalbiniai tyrimai. Specialesni be-- …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Lietuvių rašytojų raštuose ar jų serijose dar nepakankamai kreipiama dėmesio laiškams. Kartais kiek reikiant neišžvalgomi rankraštynų-archyvų fondai, juoba asmeniniai rinkiniai, o esamai medžiagai taikomi per griežti vertinimo kriterijai. Vienatomiuose …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
sių naują žodį čiurlionistikoje, o vieną (V. Landsbergį) gerai išbandžiusį ranką M. K. Čiurlionio tekstuose ir gerai mokantį abi kalbas — būtų nedovanotinas neapdairumas nepasiremti daug ža- dančiais duomenimis. Visuose mūsų laiškų leidimuose iki šiol …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
kontrolę nepraeina nesmagios teksto įskaitymo klaidos; moks- linė spauda taip pat pakylėja komentarų lygį, nes bet kaip — pigiomis bendrybėmis ar nepakankamais komentarais — čia ne- galima atsipirkti. Tai, deja, praeina už gera populiariojoje pe- …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
atsiliepė buvusi mokytoja ir Mokyklų mokslinio tyrimo instituto bendradarbė dailininkė M. Lapinskaitė-Bitlieruvienė. Ji pranešė turinti per 20 Vydūno jai rašytų laiškų. Muziejaus bendradarbė, būdama Vydūno gerbėja, sutikus adresatei, turėjo moralinę ir …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
dangi Čiurlionis buvo tautinis lietuvių veikėjas ir visas jo kūry- bos palikimas yra tiriamas kaip lietuvių nacionalinės kultūros turtas, tai būtų buvusi tikra kontradikcija laiškus, pirmiausia ir labiausiai žinotinus lietuvių liaudžiai ir lietuvių dailės …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
„Kaip ir kitų Žemaitės kūrinių, laiškų kalba ištisai žemaitiška [...] Laiš- kuose, kaip ir kitur, pastebima ta pati evoliucija, artėjimas į literatūrinę kal- bą, nors kai kurios formos išlieka per visus laiškus. Kadangi Zemaitės laiš- kai daugiau įdomūs …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
taip baisiai sunkūs turėtų būti tekstai su žemaitiška fonetika ir painesne nenuoseklia rašyba. Literatūros istorikui visada rūpi laiško kaip dokumento ne tik turinys, bet ir forma, taigi ir kalba. Antra vertus, patys laiškų autoriai ne tik nesikratė savo …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
11 Viena iš svarbiųjų laiškų publikavimo sąlygų — teisingas teks- to išskaitymas. Prie senesnių apdūlėjusių, nušiurusių, ap- sitrynusių, nučiupinėtų laiškų kartkarčiais tenka ilgokai sustoti ir įpratusiam kitų tekstus skaityti: reikia atskiras vietas …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Kartais aiškioje vietoje atsiranda tariamųjų neaiškumų, tary- tum duobių ant lygaus kelio. J. Tumo laiške A. Dambrauskui toks yra kreipinys: „Brangus kun. Aleksandr“, panaši viršuje pus- lapio nuoroda: „Įduokite kun. Aleksandr“ 58. Sakytum, tik J. Tu- mas …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
kurios redaktoriai vis teisindavosi techniniais spaudos sunku- mais. Labai pagarbiai po karo padarė V. Bagdonavičius ir J. Dau- nienė, mokslinėje publikacijoje ,,„Vydūno laiškai Monikai Lapins- kaitei-Bitlieruvienei“ *? kiek galint išlaikę Vydūno rašybą. …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
susiduriama nebe su techniniu klausimu, koks paprastai yra punk- tuacijos tikrinimas ir tikslinimas normaliame tekste, o su kalbiš- kai nesudrausminto teksto tvarkymu! Pirmų pirmiausia reikia čia dar gerai išsiaiškinti tekstą ir suvokti jo prasmę; kai …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
13 Skaitytojai laiškuose neretai kliūva prie įvairių teksto trumpinimų, kurie vartojami minties įslaptinimui arba dėl laiko ir vietos ekonomijos, o kitąsyk iš paprasto skubėjimo ar neatidumo. a. Atskiri žodžiai ar posakiai kur reikia rengiamuose tekstuo- …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
pintinė forma, bet cituotais atvejais nebejauną rašytoją, pami- lusią daug jaunesnį už save jaunikaitį, galimas daiktas, varžė ne visai patogios padėties suvokimas ar liaudiškas santūrumas. Čia žodžių trumpinimas gal yra ir savotiškas „rezervuotumas“, …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Įstatymų leidžiamoji valdžia, Montesguieu nuomone, turėtų priklausyti tautai arba, dar geriau, tautos atstovams (parlamentui), nes įstatymai paro- do visuotinę piliečių bendruomenės valią. Įstatymų vykdomoji valdžia, pasak Montesguieu, priešingai - turi …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Taigi, Montesguieu nuomone, teisinėje valstybėje, kurioje sudarytos sąly- gos asmenybei laisvai vystytis, galioja konstitucija, kurioje skelbiamas: 1) trijų teisių — tarptautinės, politinės ir pilietinės - atskyrimas; 2) politinėje teisė- je - trijų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Marksistinės socialinės teorijos kūrėjai buvo Karlas Marxas (1818-1883) ir Friedrichas Engelsas (1820-1895). Savo teoriją jie formulavo ir plėtojo vei- kaluose „1844 metų ekonomi i filosofini i rankrašči i“, „Komunistų parti- jos manifestas“, „Šventoji …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
efektyvesnė. Atsiradus darbo pasidalijimui, būti i tampa mainai - norėda- mas patenkinti įvairius poreikius, žmogus priverstas savo darbo produktus mainytis su kitais gamintojais. Žinoma, ne visi mainų būdai yra priimti Pavyzdžiui, vagystė, apgavystė ar …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Taip galėtume trumpai apibūdinti išankstinę marksistinę poziciją. Kaip matome, pagrindi is tyrimo objektas Marxui yra gamybos procesas. Analizuodamas tą procesą, Marxas išskiria tam tikrą jo struktūrą - gamybi- nes jėgas ir gamybinius santykius. Gamybines …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
visuomeninės gamybos sistemoje, santykiu (dažniausiai įstatymu įtvirtintu ir įformintu) su gamybos priemonėmis, vaidmeniu visuomeninėje darbo or- ganizacijoje, turimos visuomenės turto dalies įgijimo būdais ir dydžiu. Klasės yra tokios žmonių grupės, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3394
  • Page 3395
  • Page 3396
  • Page 3397
  • Current page 3398
  • Page 3399
  • Page 3400
  • Page 3401
  • Page 3402
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »