Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
„Kaip ir kitų Žemaitės kūrinių, laiškų kalba ištisai žemaitiška [...] Laiš- kuose, kaip ir kitur, pastebima ta pati evoliucija, artėjimas į literatūrinę kal- bą, nors kai kurios formos išlieka per visus laiškus. Kadangi Zemaitės laiš- kai daugiau įdomūs …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
taip baisiai sunkūs turėtų būti tekstai su žemaitiška fonetika ir painesne nenuoseklia rašyba. Literatūros istorikui visada rūpi laiško kaip dokumento ne tik turinys, bet ir forma, taigi ir kalba. Antra vertus, patys laiškų autoriai ne tik nesikratė savo …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
11 Viena iš svarbiųjų laiškų publikavimo sąlygų — teisingas teks- to išskaitymas. Prie senesnių apdūlėjusių, nušiurusių, ap- sitrynusių, nučiupinėtų laiškų kartkarčiais tenka ilgokai sustoti ir įpratusiam kitų tekstus skaityti: reikia atskiras vietas …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Kartais aiškioje vietoje atsiranda tariamųjų neaiškumų, tary- tum duobių ant lygaus kelio. J. Tumo laiške A. Dambrauskui toks yra kreipinys: „Brangus kun. Aleksandr“, panaši viršuje pus- lapio nuoroda: „Įduokite kun. Aleksandr“ 58. Sakytum, tik J. Tu- mas …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
kurios redaktoriai vis teisindavosi techniniais spaudos sunku- mais. Labai pagarbiai po karo padarė V. Bagdonavičius ir J. Dau- nienė, mokslinėje publikacijoje ,,„Vydūno laiškai Monikai Lapins- kaitei-Bitlieruvienei“ *? kiek galint išlaikę Vydūno rašybą. …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
susiduriama nebe su techniniu klausimu, koks paprastai yra punk- tuacijos tikrinimas ir tikslinimas normaliame tekste, o su kalbiš- kai nesudrausminto teksto tvarkymu! Pirmų pirmiausia reikia čia dar gerai išsiaiškinti tekstą ir suvokti jo prasmę; kai …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
13 Skaitytojai laiškuose neretai kliūva prie įvairių teksto trumpinimų, kurie vartojami minties įslaptinimui arba dėl laiko ir vietos ekonomijos, o kitąsyk iš paprasto skubėjimo ar neatidumo. a. Atskiri žodžiai ar posakiai kur reikia rengiamuose tekstuo- …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
pintinė forma, bet cituotais atvejais nebejauną rašytoją, pami- lusią daug jaunesnį už save jaunikaitį, galimas daiktas, varžė ne visai patogios padėties suvokimas ar liaudiškas santūrumas. Čia žodžių trumpinimas gal yra ir savotiškas „rezervuotumas“, …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Įstatymų leidžiamoji valdžia, Montesguieu nuomone, turėtų priklausyti tautai arba, dar geriau, tautos atstovams (parlamentui), nes įstatymai paro- do visuotinę piliečių bendruomenės valią. Įstatymų vykdomoji valdžia, pasak Montesguieu, priešingai - turi …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Taigi, Montesguieu nuomone, teisinėje valstybėje, kurioje sudarytos sąly- gos asmenybei laisvai vystytis, galioja konstitucija, kurioje skelbiamas: 1) trijų teisių — tarptautinės, politinės ir pilietinės - atskyrimas; 2) politinėje teisė- je - trijų …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Marksistinės socialinės teorijos kūrėjai buvo Karlas Marxas (1818-1883) ir Friedrichas Engelsas (1820-1895). Savo teoriją jie formulavo ir plėtojo vei- kaluose „1844 metų ekonomi i filosofini i rankrašči i“, „Komunistų parti- jos manifestas“, „Šventoji …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
efektyvesnė. Atsiradus darbo pasidalijimui, būti i tampa mainai - norėda- mas patenkinti įvairius poreikius, žmogus priverstas savo darbo produktus mainytis su kitais gamintojais. Žinoma, ne visi mainų būdai yra priimti Pavyzdžiui, vagystė, apgavystė ar …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Taip galėtume trumpai apibūdinti išankstinę marksistinę poziciją. Kaip matome, pagrindi is tyrimo objektas Marxui yra gamybos procesas. Analizuodamas tą procesą, Marxas išskiria tam tikrą jo struktūrą - gamybi- nes jėgas ir gamybinius santykius. Gamybines …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
visuomeninės gamybos sistemoje, santykiu (dažniausiai įstatymu įtvirtintu ir įformintu) su gamybos priemonėmis, vaidmeniu visuomeninėje darbo or- ganizacijoje, turimos visuomenės turto dalies įgijimo būdais ir dydžiu. Klasės yra tokios žmonių grupės, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
vergai ir t. t. Šių grupių darbas bendruomeninę nuosavybę paverčia privači gamybos įrankiai ir darbo produktas tampa asmens nuosavybe. Atsiradusi nuosavybės teisė atskiria gamintoją ir vartotoją: nesvarbu, kas pagamino, svarbu, kas turi teisę vartoti ir, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kapitalistini is gamybiniais santykiais. Kaip sakėme, kapitalistinė gamyba, kurioje plačiai įdiegta konvejerinė sistema, nereikalauja labai kvalifikuotos darbo jėgos. Aišku, būti i reikia keleto labai kvalifikuotų inžinierių ir kūry- binių specialistų, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
pasaulį. Tačiau svarbiausia ypatybė, anot Marxo, būdinga perėjimui iš kapita- lizmo į komunizmą, yra ta, kad visos socialinės revoliucijos baigdavosi naujos klasinės visuomenės sukūrimu, o komunistinė revoliucija sukuria neklasinę visuomenę. Marxas ne …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
džia, kokia visuomenė bus geresnė, teisingesnė, kitaip tariant, kuria visuo- menės idealą, kuriuo vadovaujasi kaip socialinės veiklos principu. Tos ver- tinamojo ir normatyvinio pobūdži idėjos, kurios yra visuomenės teorinis Modelis (idealas), socialinės …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ne visiems visuomenės nariams. Ideologijos uždavinys ir yra įrodyti, kad tos normos - teisingos ir geros. Taip padaryti būtina. Jeigu žmonės manys, kad esami įstatymai yra neteisingi, tai jokia bausmė neprivers jų tų įstatymų lai- kytis. Veikiau bus …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ti kaip savarankiškos vertybės, kurios iš tikrųjų, Marxo teigimu, yra ne kas kita, kaip iliuzinės formos, kuriomis vyksta tikroji įvairių klasių tarpusavi kova. Galima sakyti, jog ideologija atsiranda dėl to, kad visuomeni is darbo pa- sidalijimas ir …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
santykius iš materialių gamybos sąlygų, elgiamasi priešingai — iš santykių kil- dinamos materialiosios sąlygos). Taigi, Marxas mano, kad visos socialinės vertybės yra istoriškai kintanči išvestinės iš gamybos proceso. Jos atsiranda dėl gamybos raidos …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
sukeli | imyninio gyvenimo pokyčius. Formuojantis privačiai gamybos pri monių nuosavybei, susidaro sąlygos moterims ir vaikams tapti konkretaus vyro nuosavybe. Perėjimas nuo laisvų lytinių santykių į monogaminę šeimą, anot Engelso, įvyko atsiradus vergovi …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
šventomis, viršprigimtinėmis paprastai laikomos tos sociali io bendravimo normos, kurios reguliuoja subjektyvų, asmenišką socialinės veiklos aspek- tą, - tai, kas visuomenės gyvenime priklauso nuo laisvos žmonių valios, už ką atsakingas pats individas. …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
klėti tikinčiuosius. Tai sudaro prielaidas panaudoti religiją kurios nors klasės ideologijai skleisti. Komunistinėje visuomenėje, išnykus žmonių tarpusavi santykių susvetimėjimui, išnyksta prielaidos tų santykių ribotumui, todėl iš- nyksta ir religija bei …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
Deja, visi trys didieji Marxo atradimai yra klaidingi. Pirmiausia klaidingas teiginys, kad visuomenės raida yra dėsningas procesas, kuriam vykstant vi- suomenė pereina objektyviai būtinas ekonomines formacijas: bendruome- inę, vergovinę, feodalinę, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
tinai išsivysčiusioms (gamybinių jėgų atžvilgiu) visuomenėms, pavyzdži JAV iki pat XIX a. vidurio. Tirdamas istorinę medžiagą, Marxas susidūrė su socialine senovinių kul- tūrų įvairove ir netgi manė į ekonominių formacijų eilę įterpti „azijinį“ gamy- bos …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
dėja. Tačiau tokia schema nėra teisinga. Iš tiesų, XIX a. darbininkų išnaudoji- mas buvo didžiulis ir jų socialinė padėtis labai bloga. Tačiau darbininkų kova, ypač jų organizavimasis į profesines sąjungas, padėtį pagerino. Be to, nerei- kia pamiršti, kad …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ralizmas. Vėlgi jos negalima laikyti grynai analitinės filosofijos kryptimi, juo labiau kad liberalizmo koncepcija laikui bėgant kito ir sudaro ne vieną tiksli apibrėžtą teoriją, bet išplinta į daugybę artimų požiūrių. Liberaliąją politinę doktriną …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
ir panaši i. Be šių pilietinių laisvių, liberalai numato, kad laisvė turi apimti ir ekonomines laisves. Antrasis liberalizmo principas ir antroji socialinė vertybė - tai supratimas, kad buvimas laisvu žmogumi yra susijęs su savo paties, kaip nuosavybės, …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View
Excerpt
kumo jokia sistema, liberalų požiūriu, nebus efektyvesnė už laisvojo verslo sistemą. Liberalai mano, kad pati tinkamiausia yra demokratinė valdymo forma. Demokratinė yra tokia valdymo forma, kurioje atskirtos trys teisės: tarptau- tinė, politinė ir …
In:
Analitinės krypties filosofija : monografija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3386
  • Page 3387
  • Page 3388
  • Page 3389
  • Current page 3390
  • Page 3391
  • Page 3392
  • Page 3393
  • Page 3394
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »