Excerpt
paukščių elgseną. L. Morganas pirmasis zoopsichologijoje pritaikė „Mąstymo ekonomijos“ principą: jis tvirtino, jog aukštesnėmis psi- chinėmis funkcijomis nereikia aiškinti tų elgsenos aktų, kuriuos galima paaiškinti paprastesnėmis funkcijomis. D. …
Excerpt
mų prasmę ir tikrąją jų paskirtį. Tačiau vis dėlto elgsenos mecha- nizmų, jos motyvacijų tyrimas neįmanomas be tikslių laboratorinių metodų. Todėl pastarųjų dešimtmečių etologai (HR. Harlou, 1971; R. Haindas, 1975; E. Hesas, 1959 ir kt.) sugrįžo į …
Excerpt
sumažinti Žmogaus ir gyvūnų skirtumus, jie nukrypo į kitą kraš- tutinumą. L. Biuchneris (1824—1899) ir C. Darvino draugas Dž. Romensas (1848—1894) surinko ir išleido visokiausias istorijas apie gyvūnus. Siuose pasakojimuose daugiau fantazijos negu tik- …
Excerpt
kerzis ir dabar sėkmingai dirba zoologijos srityje, skirdami nemaža dėmesio ir gyvūnų ekologijai bei elgsenai. Pažymėtinas Vilniaus universiteto auklėtinis zoopsichologas J. Dembovskis (1889—1963; 1944 m. išvyko į LLR). Jis tyrė tropizmus ir gyvūnų …
Excerpt
Neurohumoralinės reguliacijos laboratorijoje (G. Cachajevas, R. Kuosaitė, J. Petrikas, E. Rimkutė, J. Sivickienė, A. Šveistytė) tiriami paukščių agresijos neurohumoraliniai mechanizmai, hormo- nų sąveika ir įtaka elgsenai. Nustatyta, kad lytiniai, …
Excerpt
rinkta faktinė medžiaga vertinga ir dabar. Tropizmais vadinami augalų ir gyvūnų orientuojamieji judesiai dirginimo šaltinio atžvil- giu. Pastaraisiais metais zoopsichologijoje terminą !ropizmas iš- stūmė terminas /aksis (gr. taxis — išdėstymas, …
Excerpt
taciniai judesiai vadinami mnemotaksiais (gr. mnėme — atmintis + taksis). Yra kūno orientavimo atvejų, kuriuos lemia dviejų ar daugiau modalumų dirginimai. Pavyzdžiui, vertikali žuvies kūno orientacija priklauso nuo fototaksio ir geotaksio. Jeigu šviesa į …
Excerpt
vadinamas posūkių dažnumo pasikeitimas judant. Paprastai dirgik- lis sukelia ir judėjimo greičio, ir posūkių dažnumo pasikeitimą. To- dėl žodžių dalys orto ir klino praleidžiamos, o vietoj jų nurodomas kinezę sukėlęs šaltinis (iotokinezė, chemokinezė). …
Excerpt
Nesąlyginiai refleksai — rūšies istorinis prisitaikymas. Organiz- mas paveldi nervinį aparatą, kuris įgalina greitai ir atrenkamai reaguoti į aplinkos poveikius. Organizmų, neturinčių nervų siste- mos, reakcijos generalizuotos: vieną ir tą pačią reakciją …
Excerpt
jų kitimo. Nesunku pastebėti, kad ir Č. Darvino, ir G. Ciglerio pa- teiktus instinkto požymius galima išvesti iš paveldimumo požymio. Pateikti požymiai neatskiria instinkto nuo taksių ir reileksų. V. Vuntas (1895) mėgino atgaivinti Ž. Lamarko idėją apie …
Excerpt
tas). Mechanicistai pirmenybę teikė išorės veiksniams, kurie ir esą instinktyvių veiksnių varomoji jėga. Kiekvienas organizmas — homeostatinė sistema, kuriai būtinas jos organų funkcionavimo ir vidaus terpės pastovumas. Nukrypimas nuo normalios …
Excerpt
Specifinių dirgiklių efektyvumas tiriamas įvairiais modeliais. Keičiant dirgiklio modelio parametrus (spalvą, kvapą, keliamą gar- są, formą), galima nustatyti, kuris iš šių parametrų yra veiksmin- giausias. Pavyzdžiui, N. Tinbergenas (1953), pasigaminęs …
Excerpt
taip pat teikia pirmenybę lizdui, kuriame yra daugiau kiaušinių (nors pati peri tik 3—4 kiaušinius). Dirgiklius, kurie sukelia stip- resnę reakciją negu normalūs, N. Tinbergenas (1978) pavadino supernormaliais (kartais vadinami superoptimaliais). Kol …
Excerpt
nas. Aplinkos temperatūra, šviesos ir tamsos trukmė bei dominuo- janti spalva (pavyzdžiui, žiemą balta, vasarą žalia) veikia smegenų tonusą, nervinių centrų aktyvumą ir endokrininę sistemą. Dėl šio periodiško aplinkos veikimo gyvūnų aktyvumas ilgainiui …
Excerpt
Besivystanti vapsvos lerva maitinasi paralyžiuotu vabzdžiu: pra- džioje ji sunaikina nesvarbius organus, o galiausiai širdį bei cent- rinę nervų sistemą. Sunaikinusi gyvybiškai svarbius organus, vaps- va pasmerktų auką gedimui, o save — pražūčiai. Ž. …
Excerpt
(anostiniai neuronai, ansambliai, tinklai ), inva- riantiškai reaguojanti į objektą. Neuroninės struk- tūros reakcija nepriklauso nuo objekto padėties erdvėje, suvokimo sąlygų ir t.t. "Sios struktūros jaudinimas ir atitikš regimojo vaizdo atsiradimą" …
Excerpt
jam suteikiama tam tikra prasmė. Pirmoji trans- formacija sąlygiškai gali būti pavadinta kodavi- mu, antroji - dekodavimu, Be abejo, čia pateik- ti samprotavimai labai supaprastinti, Čia nieko nekalbėta apie akių judesių svarbą vizualiniam suvokimui, apie …
Excerpt
CITUOTA LITERATŪRA (I ir I dalims) 1, Adrian E.D. "Me basis of sensation. Lon- don, Christophers, 1928, 2. Aleksejenka S., Purtuiytė A., Stabinytė D, Regėjimo analizatoriaus neuronų savybės, - "Ak-- lųjų socialinės ir darbo problemos Lietuvoje“,Vil- nius, …
Excerpt
13. Hake H.W., Garner W.R., The effect of presenting various numbers of a discrete steps on scale reading accuracy. - "J. Exp. PsychoL", 1951,v. 42, 14, Head HR. Studies in neurology. 2 vols, London, Hodder and Staughton, 1920, 15, Hebb D.O. The …
Excerpt
jų socialinės ir darbo problemos Lietuvoje“, Vil- nius, "Mintis", 1976, 165-171. 25. Kuffler S.W. Neurons in the retina:i orga- nization, inhibition and excitation problems. - "Cold Spring Harbor Sympos. guant BioL“, v. 17, 281-292, 26. Lapicgue L. L. …
Excerpt
single units in the cat dorsai geniculate nucieus.- "Vision Res.", 1969, v. 9, 1297-1303, 37. Savage S.W. "he measurement of sensa- tion, Barkely - London, University of California Press, 1970, 38. Sokolov -.N., Polyansky V.B., Bagdonas A. Dynamics of the …
Excerpt
51. Acraueuko A. A. Mojenuposaune O6HapyxMeHHa CH- THANAa B COBpeMeHWHBIx NCHxObu3KųeCKHX TeOpAAx, — "CeH- COpHbIe H CeHCOMOTOpHBIe MpouecCchi“, M., “Menaroraka", 1972. 52. Barnouac A. Auuamaka peaknuėi KežipoKOB sannero AByXONMES KPONIHKA NpH …
Excerpt
68. BynBoprc P., IUlnoc6epr T. MNomcobuauka 11, Me- TOJK! MKaMupoBam4a, M., an. MTY, 1974, 69. Byncou Y., KonoBep P. CnpamosnaK no HDKeuspHof NCHXONOPHH ANS MHKeHePOB HR XYAOXHHKOB-KOHCTPYKTOPOB. M., "Mup", 1968. 70. Tneaep E. A. MexaunaMsI -onosuaBanKa …
Excerpt
86. Hnpuuckni O. B. Ousuonorus MeXaKHOopeKenTOpoB (duanonorua CeHCOpHBIx cuCTeM. YUacT6 III). Jl., “Hayka", 1975. 87. Kešnen» B. I. tuanonorna oprauos vyBcTB. M., "Menimuua", 1975. . 88. Kernepuc H., MypTrynuTe A., AnekceeHko C., CTa- GunKTe JĮ. Auanus …
Excerpt
100. JlwTrBak A. T. Ouepku ncaxonorHM4 cnembix H CNaGO0- BHISIJMX, JI, mn. JIUTTIH ww. A. H. Tepuena, 1972. 101. NoMos B. O. ''enoBek H rexuukKa, M., "ComeTCKo0e panuo“, 1966. 102. /lypus A, P. Bricume kopkoBble byKknųu ųen0Bexa. M., MIY, 1969, 103. …
Excerpt
117. Mas1os H, M. Jlekuwn Oo paGoTe Gonkiunx Nonyua»s pu ronosHoro MOoara. M.-/l., FocusnaT, 1927. 118. [ažap X. [Mpumenenre duamonorHųecKHX NMOKASATE- nei B NCHXONOVKMMH, = “3KCNePHMEHTA/IBHAS NMNCHXONOTHUA“, non pen. Apecca M. u NMuaxe X., Brin. 11, …
Excerpt
133. CruBenc C. C, O nouxoduauueckoM SAKOHe — *Mpo6GneM1 A MeTOAb: neHxobusukKu", M., man, MTY, 1974, 56-102. 134. Teopus cpa3x B CeHcapHEx CHCTeMAX (C6, cTarTeh), M., “Mwp", 1974, 135. Yona Nx. Tnaa u boTOaMmnapaT, > "BocrpuaTue", M., "Mmp", 1974, …
Excerpt
I 2, TURINYS skyrius. BENDRI SENSORINIŲ SISTE- | MŲ ORGANIZACIJOS IR VEIKLOS BRUOŽAI (tęsinys ) Transtormacijos ir kodavimo procesai Specifinių energijų dėsnis -........uo- asas sa oras seoė Sensorinės sistemos morfofunkcinė orga-= nizacija „0 LL TIT Pe …
Excerpt
5. Regėjimo procesų inertiškumas Kai kurie fotometriniai vienetai Spalvos kodavimas „.useeeneasasenneassaėne saaa sene na Subjektyvi ir fizikinė spalvos charakte- TT ristikos Seno: 5A4060006460066060646646VHVYs HL 4:64PL 64:44:44 PF6P5460P < 6, 7. Spalvų …
