Excerpt
apibendrintų vaizdinių forma. O Tinklpou (1928) atliko šimpanzių atminties tyrimus uždelstų reakcijų metodu. Beždžionės akivaizdoje paslepiamas bananas. Jai nematant, vaisius pakeičiamas ne tokiu mėgstamu maistu, pavyzdžiui, kopūstu. Po kurio laiko, …
Excerpt
objekto vaizdas. Vykdymo fazė prasideda tada, kai vaizdas sutam- pa su realiu objektu. Vidinių motyvų kryptingai organizuota elg- sena, matyt, ir yra žmogaus valingo dėmesio ištaka bei jo užuo- mazga. Žmogaus ir gyvūnų dėmesio skirtumus lemia žmogui …
Excerpt
4 lentelė. Mitybinių sąlyginių refleksų (SR) sudarymo greitis (L. Voroninas, 1977) tusi asociacinės atminties forma yra asociacijos tarp neutralaus stimulo ir jo paskatos susidarymas (at- Salygini Sąlyginio M , . E ir „R654- „SR mintis S-P). Kitos asocia- …
Excerpt
dualioji, kai sensorinės atpažinimo struktūros formuojasi, veikiant objektui (pavyzdžiui, įsidėmint objektus jautriųjų periodų metu arba įsimenant šiaip svarbius gyvenimo įvykius). Gyvūnai įsimena savo gentainius, maisto objektus, giesmių melodijas ir t. …
Excerpt
paties būrio gyvūnų atminties trukmė labai skiriasi. Antai primatai kapucinai ir lemūrai įsimena trumpesniam laikotarpiui negu mar- katos ir pavianai. 5 lentelė. Kai kurių gyvūnų vaizdinės (trumpalaikės ir ilgalaikės) ir emocinės atminties trukmė (lentelė …
Excerpt
Žmogaus ir gyvūnų organizme priskaičiuojama daugiau negu 50 ritmiškai vykstančių fiziologinių procesų. Ritmiškumas būdingas ir gyvūnų elgsenos formoms, kurios labai glaudžiai susijusios su tiziologinių procesų ritmika. Visus biologinius ritmus pirmiausia …
Excerpt
Tikslus 24 valandų periodo spalvos kitimo ritmas būdingas kra- bams: dieną pigmentas vienodai pasiskirsto visoje pigmentinėje 1ąs- telėje, į vakarą krabas šviesėja, nes pigmentas kaupiasi aplink ląstelės branduolį. Sumažinus vandens temperatūrą iki 0*C, …
Excerpt
ro sintezė ir sklidimas. Ž. Charker (1964) suaugino nugarėlėmis du tarakonus taip, kad jie turėtų bendrą kraujotakos sistemą. Apa- tinis tarakonas prieš suauginimą gyveno neritmiškai, o viršuti is — ritmiškai. Kad negalėtų bėgioti, viršutiniam tarakonui …
Excerpt
asistuoja patelės iškamšai, pastatytai maisto prašymo pozoje. Nere- tai šis asistavimas baigiasi kopuliacija ir ejakuliacija. Žiemą į tą pačią iškamšą patinėlis arba visai nekreipia dėmesio, arba asistuo- ja labai silpnai. Vadinasi, laikui bėgant, …
Excerpt
objektyviais kriterijais. Tiesa, matuodami turime a priori pripažinti, Kad tarp reikmės stiprumo ir jos sukelto reaktyvumo yra tiesinė priklausomybė. Prieinamiausias kriterijus yra reikmės patenkinimo apribojimo laikas — deprivacijos trukmė. Pavyzdžiui, …
Excerpt
Antidraivo problema. Kuo arčiau tikslo, tuo veiklos motyvai bū- na stipresni. Vadinasi, ieškojimo (parengiamosios) fazės veiksmai nesumažina vidinės įtampos, o ją dar labiau sustiprina. Tik bai- giamosios fazės tam tikrame etape prasideda …
Excerpt
periodas, užsitęsia jos refrakterinis periodas). Tuo pat metu sustip- rėja poravimosi veiksmai: padažnėja intromisijos, padaugėja eja- kuliacijų per bandymą. Pateiktus faktus galima interpretuoti taip. Žmogus ir gyvūnai turi atskiras specifines įvairių …
Excerpt
baimę sukeliantį veiksnį), neigiamo poliariškumo emocijas pakei- čia teigiamos emocijos (komforto pergyvenimas, nusiraminimas). Emocijų teorijos. Emocijos anksčiau negu kiti psichiniai reiški- niai tapo psichofiziologinių tyrimų objektu, nes jas lydi ypač …
Excerpt
Čia pateikti emocijų aiškinimai labai schematiški. Gyvūnų elgsena — dinamiškas procesas: vieni veiksmai keičia kitus, nuola- tos keičiasi aplinkos poveikiai. Kinta ir aplinkos objektų reikšmin- gumo įvertinimas — emocijos. Emoci ių reakcijų rūšys. Kaip …
Excerpt
į išorės objektus. Pirmykštį įspūdį apie objektą padeda išsaugoti emocinė atmintis. Pakartotinai suvokdamas objektą, gyvūnas atku- ria ir savo santykį su juo. Vadinasi, objektų suvokimą lydi tam tikras emocinis tonas. Daugelio objektų suvokimo emocinis …
Excerpt
44 pav. Maralų turnyras (a) ir žuvų mekio cichlazoma (b) bei chromisos gra- žuolės (c) grasinimo pozos (K. Vilis ir V. Detįė, 1974) liktinėse situacijose ir gimsta peradresuotos reakcijos, t. y. agre- syvumas nukrypsta į pašalinius objektus (31 pav.). …
Excerpt
gumai nariuotakojų ir stuburinių būdingas tikrasis teriforiškumas, t. y. tam tikro ploto gynimas ir gyvenimas jame ilgesnį laiką. Antai svirplys, suradęs plyšį, apžiūrinėja jį ir aplinką. Savo teri- torijoje jis kur kas ilgiau ir garsiau čirpia. Žuvys …
Excerpt
ir patvaresni negu tėvo— jauniklių. Netgi tada, kai jaunikliais rū- pinasi tik tėvas, šie ryšiai nėra tokie stiprūs. Patinas dažniausiai atlieka tik apsaugos funkciją. Ir motiniška, ir tėviška meilė jau- nikliams nėra atskiro individo meilė. Tai rūšies …
Excerpt
Savitarpio pagalba. Kai kurie tyrinėtojai tikrajai visuomeninei elgsenai priskiria tik pagalbos teikimą nukentėjusiems ir veiksmų kooperavimą bei koordinavimą, organizuojant kolektyvinę statybą, gynybą ir medžioklę. Pagalbos teikimas ir rūpinimasis kitais …
Excerpt
Dar R. Jerksas (1940) pastebėjo, kad vienos beždžionės yra drau- giškos savo gentai iams, tuo tarpu kitos vadovaujasi principu „tegu tave velnias griebia“ N. Tich (1970) duomenimis, gana draugiškai tarp savęs elgiasi rezusai. Jie gali grasinti kitos …
Excerpt
paskutinis ir ilgokai neiškilo. Po kurio laiko jis pasirodė kitų dviejų delfinų padedamas. Vadinasi, „pirmosios pagalbos“ teikimo nesutrik- do netgi streso būsena. Grindos ir afalinos ilgai vargsta, „teikdamos pagalbą“ mirusiam delfinui. Gelbėjimo įprotis …
Excerpt
džionės bendrais koordinuotais veiksmais įsigydavo („užsidirbda- vc“) žetonų, kuriuos galėjo iškeisti į maistą arba gėrimą. Dažnai jos keitėsi žetonais tarpusavyje, pasirinkdamos reikalingą. N. Lady- ginos-Kots (1959) duomenimis, beždžionės mielai …
Excerpt
Gyvatė šitokiu būdu perspėja stambesnį žinduolį, kad tas jos ne- sutryptų. O štai genių giminaitė grąžiagalvė, dažnai perinti ir Lietuvoje, puikiai mėgdžioja gyvatės šnypštimą. Priartėjus prie- šui prie uokso, ji priglunda prie vidinės sienos, ištempia …
Excerpt
miau paanalizuosime keturias gyvūnų signalizacijos rūšis: vizua- linę, taktilinę, garsinę ir cheminę. Apie elektrinių signalų komuni- kacinę funkciją kol kas mažai žinoma. Manoma, kad elektriniais signalais žuvys palaiko kontaktą būryje ir skelbia pavojų. …
Excerpt
patelė vienas kitam įteikia dumblių nuoplėšas (49 pav.). Kuolingos patinas, prieš pakeisdamas ant kiaušinių tupinčią patelę, įteikia jai akmenį. Afrikinių kalnų kikilių patinai dovanoja patelėms šakeles, garnių patinai — pagalius, o kormoranų — šakelių …
Excerpt
vaidmenį atlieka mimika. Vystantis vaizdiniam regėjimui, tobulėjo it mimika, kuri priklauso nuo veido muskulatūros išsivystymo (33 pav.). Taktilinė signalizacija. Iš visų signalizacijos rūšių ji tyrinėta mažiausiai, nors yra svarbi ir paplitusi gyvūnų …
Excerpt
sukibusių bičių. Nepakeičiami taktiliniai signalai tamsiose skruz- dėlyno ar termityno galerijose. Iš taktilinio jaudinimo stiprumo (spaudimo) gyvūnai nustato vienas kito jėgą, o tuo pačiu ir šansus laimėti turnyrą. Taktilinis bendravimas ypač subtilus …
Excerpt
į turnyrą su savo priešininku. Vilkus galima privilioti pamėgdži jant jų kaukimą. Gyvūnų garsų kalbos analizę pradėsime vabzdžių ir paukščių giesmėmis, kurioms daug dėmesio skyrė įvairių sričių specialistai. Pirmiausia, ir vabzdžių, ir paukščių giesmės …
Excerpt
siog mes jų negirdime, nes gyvename oro aplinkoje, į kurią atsi- mušęs žuvies skleidžiamas garsas grįžta atgal į vandenį. Žuvys irgi negali girdėti mūsų kalbos. Tirti žuvų skleidžiamus garsus padeda hidrofonai ir garsų stiprinimo aparatūra. Žuvys …
Excerpt
nų išorinės sekrecijos liaukos suaktyvėja veisimosi periodu. Žinduo- lių patelių odos sekrecijos liaukos veikia tik rujos metu. Tai, matyt, jas apsaugo nuo patinų persekiojimo kitu laiku. Svarbios yra teritorijos arba kelio žymėjimo medžiagos. Skruz- dės …