Excerpt
sudaromi tik antros eilės, beždžionėms — trečios eilės, žmogui — 2—20 eilių sąlyginiai refleksai (L. Voroninas, 1979). Sąlyginio reflekso sudarymo procedūra prasideda orientacinio reflekso nuslopinimu. Kurį laiką abiotinis stimulas kartojamas vie- nas. …
Excerpt
generalizacija (silpnesnę sąlyginę reakciją sukelia ir kiti, panašūs į sąlyginį dirgiklį stimulai), perkėlimas — jau susidarę sąlyginiai refleksai palengvina (teigiamas perkėlimas) arba apsunkina (nei- giamas perkėlimas) kitų sąlyginių refleksų …
Excerpt
eksperimentinėje situacijoje. Klasikinių ir instrumentinių sąlyginių reileksų skirtumai yra šie: pirma, instrumentinių sąlyginių refleksų sudarymo procedūroje nesąlyginiu dirginimu paskatinami tik teisin- gi gyvūno veiksmai (klasikinėje procedūroje …
Excerpt
paskatą. Sudėtingo nukreipimo atveju sudaromas vienas įgūdis, o vėliau, kitoje situacijoje, gyvūnas priverčiamas atlikti veiksmą ki- taip. Pavyzdžiui, išmokyti delfiną balansuoti ant nosies kamuolį galima tokiu būdu. Delfinai labai lengvai išmoksta užimti …
Excerpt
moka atlikti veiksmus, bet atlieka juos tik kartu su kitais); 2) reak- cijos pasikeitimas, pasiduodant įtakai (pavyzdžiui, žaliukė Chloris chloris, išmokusi skirti valgomą daiktą nuo nevalgomo, ima klysti, stebėdama ,„nemokyto“ partnerio klaidas); 3) …
Excerpt
tis,— seka jį, jeigu tai buvo kamuolys,— seka kamuolį. Sekimo reakcija paveldima, tačiau sekimo objektas genetiškai neprogramuo- jamas. Šią ypatingą išmokimo rūšį K. Lorencas (1935) ir pavadino imprintingu (angl. imprint — atspaudas, pėdsakas). Labiausiai …
Excerpt
sekimo objektą jauno ančiuko nervų sistema menkai tepajėgia ir pirmąsias 5—8 gyvenimo valandas. Nors pats jautrusis periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, įsidėmėjimo laikas gali būti labai trumpas. Kai kuriems paukščiukams pakanka 30 s matyti …
Excerpt
nas konkretus įsidėmėjimas ir elgsenos veiksmų įsimi imas turi sa- vo kritinį periodą. Norint suprasti biologinį imprintingo reikšmingumą, būtina jį palyginti su įgimtais refleksais ir fakultatyviniu išmokimu (sąlygi- niais refleksais). Nuo nesąlyginių …
Excerpt
įsidėmėjimą įgalina kritinis periodas, kuris visada susijęs su tam tikrais vystymosi etapais. Sekimo objektai įsidėmimi labai anksti, maistas ir mitybos būdas — vėliau, kada jaunas individas pereina prie suaugusiųjų maisto. 6. GYVŪNŲ INTELEKTINĖ VEIKLA …
Excerpt
viausias (išskyrus žmogaus sąmonę) prie aplinkos prisitaikymo būdas. Gyvūnų intelektinės veiklos pasireiškimo būdai. Jau minėjome, kad būdų „grynai intelektinei veiklai“ tirti nėra. Atskiri tyrimai tik rodo, jog gyvūnų elgsenoje galima išskirti …
Excerpt
tais būdais. Stumbrams galūnes pakeičia ragai (užkabinę ant jų rąstgalį, mėgina pralaužti tvorą), drambliams — straublys. Delfi- nai, kurie savo intelektu nedaug tenusileidžia beždžionėms, smalsu- mo skatinami, ištisas valandas tampo po baseiną, mėto į …
Excerpt
to, kai jis 95—100 9/; atvejų išmoksta skirti, sakykim, trikampį nuo kvadrato, pateikiama nauja figūrų pora. Jas skirti gyvūnas išmoks- ta daug greičiau. Trečią porą išmoksta skirti dar greičiau. Paga- liau n-ąją figūrų porą gyvūnas teisingai pradeda …
Excerpt
aukštesnieji stuburiniai — paukščiai ir žinduoliai — įsimena vaiz- dais. Jie savo vaizdinę atmintį aktyviai susieja su nauja situacija. Dėl to I. Beritašvilis (1969) gyvūnų intelektinę veiklą siūlo vadinti vaizdine psichonervine veikla. Intelektinės …
Excerpt
Žmogus, spręsdamas uždavinius, kontroliuoja tarpinius savo veiksmus ir operacijas. Panašią savikontrolę atlieka ir gyvūnai. Jei- gu vieni jų veiksmai nepadeda siekti tikslo,— atlieka kitus. Bež- džionė lengvai priridena lazdele obuolį laisvuoju įrenginio …
Excerpt
veikėjo — vaidmenį. Šitokia savimonė gyvūnams nebūdinga. Gyvū- nų supratimo ribotumą įrodė tarybi iai zoopsichologai (N. Ladygi- na-Kots, N. Voitonis, E. Vacūras ir kt.). Štai „gaisro gesinimo“ pavyzdys (E. Vacūras, 1948). Beždžionė išmokoma užgesinti …
Excerpt
liavimas) ir periodiški arba epizodiški (temperatūros svyravimai, oro srovės, prisilietimas); kenksmingi (nuodingosios medžiagos, ra- dioaktyvieji spinduliai) ir nekenksmingi (garsas, šviesa); juntami (pakankamo stiprumo vibracija, garsas) ir nejuntami …
Excerpt
būna tiesinė. Dirginimo šaltinio padėtis nustatoma įvairiai. Pavyz- džiui, kiekvienas regėjimo lauko taškas projektuojamas į atitinkamą tinklainės tašką, o pastarasis — į atitinkamą tašką regos žievėje. Analogiškai sutvarkytos odos sensorinės sistemos: …
Excerpt
paverčia spinduliuojamos arba atspindėtos šviesos energiją. Zmo- gus ir dauguma gyvūnų junta 380—780 mm bangos ilgio šviesą. Kaip minėta, bitės junta ir ultravioletinę, o ropliai -— infraraudoną šviesą. Fotoreceptorių (kūgelių — dieninio regėjimo ir …
Excerpt
„Stuburinių gyvūnų regos optinė sistema suprojektuoja objekto vaizdą jautriausioje tinklainės vietoje. Erdvės dalis, matoma neju- dančia akimi, vadinama regėjimo lauku (akipločiu). Visas regėji- mo laukas sudarytas iš dviejų akių regėjimo laukų. Regėjimo …
Excerpt
Visi gyvūnai lengviau pastebi judančius negu stovinčius objek- tus. Chameleonas, varlė ir kiti žemesnieji stuburiniai čiumpa savo ilgais liežuviais tik judančius vabzdžius. Ruošiantis atakai, būtina įvertinti ne tik aukos judėjimo kryptį, bet ir greitį. …
Excerpt
pusrutuliui, dešinioji — kairiajam. Gyvūnų, turinčių gerą stereosko- pinį regėjimą (plėšrūnų, primatų), regos nervai kryžiuojasi nevi- siškai. Kiekviename pusrutulyje yra zona, kuri priima informacija iš abiejų akių. Beždžionių ir kačių regos žievėje …
Excerpt
niais organais; jų jautrumas prilygsta stuburinių ausies jautrumui. Nemaža bestuburių, iš jų ir nariuotakojų, specialių klausos organų neturi. Garso virpesius jie junta vibracijos, lytėjimo ir pusiausvy- ros organais. Fonoreceptorius inervinančiose …
Excerpt
rinys: jais maitinasi šikšnosparniai, kurių echolokaciniai organai, generuoja ultragarsą. Gyvūnų klausos organai vystėsi drauge su garso generavimo organais. Tik atskirais atvejais svarbu justi svetimų rūšių gyvūnų skleidžiamus garsus (aukos arba …
Excerpt
Įdomus yra gyvūnų aukų ir jų persekiotojų ekologinis prisitai- kymas. Nustatyta, kad pelėdos, medžiodamos prieblandoje ir naktį, vadovaujasi ne tiek regėjimu, kiek klausa. Evoliucionuodamos jos įgijo savybę skristi be triukšmo, kuris trukdo klausytis ir …
Excerpt
Palyginimui prisiminsime, kad makrosmatiko (šuns) uodimo glei- vinėje yra apie 220 mln. receptorių, o mikrosmatiko žmogaus — 60 mln. 2 lentelėje pateikti žmogaus ir kai kurių gyvūnų absoliučių žemutinių uodimo slenksčių dydžiai. Makrosmatikai ne tik …
Excerpt
jiems skanius ir neskanius dalykus. Bandymais įrodyta, kad dau- gelis žinduolių skiria saldumą, rūgštumą, sūrumą ir kartumą. Katės neutralios saldžioms medžiagoms. Ėriukai silpnai junta cukrų, o veršiukai jį mėgsia. Sacharinas sukelia neigiamą veršiu- kų …
Excerpt
Gresiant peršalimui, pasišiaušia plaukai, padidėja raumenų tonusas ir medžiagų apykaita. Perkaitimas skatina šilumos atidavimą: su- stiprėja prakaitavimas, išsiplečia kraujagyslės, gyvūnai, kurie ne- prakaituoja (pavyzdžiui, šunys), ima tankiai kvėpuoti, …
Excerpt
Daugumos gyvūnų termoreceptoriai yra kontaktiniai: jie per- duoda informaciją apie aplinkos objektų šilumos laidumą. Jie drau- ge yra svarbūs lytėjimui. Tačiau yra gyvūnų, kurių termorecepto- riai yra distanciniai, t. y. padeda aptikti ir atpažinti …
Excerpt
mos įdubimų ir ertmių, išklotų jautriomis lastelėmis. Receptorius supa klampi masė. kurioje „plūduriuoja“ kalcio ar kitų druskų kris- talai — statolitai. Pastarieji mechaniškai dirgina receptorius. Stubu- rinių gyvūnų ir žmogaus pusiausvyros organas — …
Excerpt
Iki šioi kalbėjome apie išorinius jutimus, padedančius palaikyti ryšį su aplinka. Tačiau nervų sistema gauna informaciją ir apie organizme vykstančius procesus. Informaciją jai teikia vidaus re- ceptoriai — interoceptoriai. Daugialąsčių gyvūnų vidaus …