Excerpt
A 8 pav. Širmos metodika gyvūnų ekstrapoliaciniams gebėjimams tirti. Trys įvairaus sudėtingumo variantai (L. Krušinskis, 1977): aa, ir A A, — penėtuvių judėjimo kryptis; KOP, KLOP ir KLMNOP — gyvūno kelias; b, B, — širma; 6 B — širmos plyšys lencialų …
Excerpt
nami tam tikri stimulai. Po nustatyto laiko vyksta tyrimas: ste- bima gyvūno elgsena bandoje, registruojamos reakcijos į dirgiklius, kurių veikimas anksčiau buvo apribotas. Instinktyviems veiksmams tirti kuriami natūralių objektų mode- liai. Pavyzdžiui, …
Excerpt
10 pav. Adaptacinė radiacija (K. Vilis ir V. Detjė, 1974). Zinduoliai kilo iš bendro protėvio (viduryje). Divergencijos keliu jie prisitaikė prie skirtingų sąlygų Vadinasi, zoopsichologas, taikantis filogenetinį ar ontogenetinį ly- ginimą, susiduria su …
Excerpt
klausančių stambiems taksonominiams vienetams. Pavyzdžiui, rop- liai, paukščiai ir žinduoliai turi tik bendrą protėvį. Ropliai neišsi- vystė iš dabartinių amfibijų, o turi tik bendrą protėvį su jomis. Dėl divergentinio vystymosi ypač sunku lyginti gyvūnų …
Excerpt
daus sekrecijos liaukų aktyvumas, raumenų tonusas ir t. t. Moliari- nis tyrimo ir lyginimo pobūdis labiau paplito etologijoje. Analizės objektu šiuo atveju būna tikslingi veiksmai (unitarinės reakcijos): medžiagos lizdui rinkimas, lizdo vėdinimas, …
Excerpt
iki šių dienų). Be abejo, čia pateikti periodų pavadinimai labai sąlygiški. Juos galima apibūdinti kaip keturis zoopsichologijos mokslo aspektus. Ir dabar duomenis apie gyvūnų elgseną renka ne tik zoopsichologai profesionalai, bet ir gamtininkai mėgėjai. …
Excerpt
Filosofinis periodas. Visų mokslų pradžia buvo filosofija. Ji pra- sidėjo nuo mėginimų susisteminti ir apibendrinti žinias apie pasaulį ir nustatyti žmogaus ryšį su juo. Filosofinė zoopsichologija buvo žingsnis į priekį, palyginti su ikimoksline. Negalima …
Excerpt
jimu, Anaksagoras teigęs, jog gyvuliams mes nusileidžiame jėga ir greitumu, bet, naudodamiesi savo pačių patyrimu, išmintimi ir gudrumu, „mes ir bites kopinėjame, ir melžiame, ir, visa pasisavi- nę. nešamės ir vedamės sau“ (Anaksagoras, 1977, p. 75). …
Excerpt
bėjimą mėgdžioti ir bendrauti garsais. Jis nustatė, pavyzdžiui, kad nuo tėvų atskirti jaunikliai paukščiukai išmoksta svetimų paukščių melodijų. Vadinasi, čiulbėjimas nėra gamtos dovana, o individua- laus patyrimo vaisius. Aristotelio mokiniai …
Excerpt
dievas ir pasaulis. Anot Filono, dievas pirmiausia sukūręs primity- viausius gyvūnus — žuvis, vėliau sausumos gyvūnus ir paukščius ir galiausiai žmogų: „[...] kai pasaulio kūrėjas nutarė sutvarkyti gyvius, pirmieji pagal eilę buvo prastesni, žuvys, o gale …
Excerpt
tuoti laiką jis gali daug tiksliau, negu mes su visu savo atsargu- mu“. Ir toliau: „[...] mūsų siela yra visai kitos prigimties ir visiš- kai nepriklauso nuo kūno, todėl ji negali mirti kartu su juo [. .]“ (R. Dekartas, 1978, p. 137). Zoopsichologijos …
Excerpt
į 7 epochas. Gyvybė ir protas įjungti į bendrąją gamtos raidą. Z. Biufonas stebi gyvūnų elgseną natūraliomis jų gyvenimo sąlygo- mis. Gyvūnai elgiasi įvairiai. Jie gali bendrauti, tačiau jų kalba — tai tik pergyvenimų išraiška. Ž. Biufonas pabrėžia …
Excerpt
Gyvūnų psichikoje, jų instinktuose įžvelgiama aukščiausiojo valia. Šį požiūrį galutinai atmetė evoliucijos teorija, kurios atskirus mo- mentus jau numatė XVIII a. gamtininkai. Vadinasi, evoliucijos teorijos ištakos prasideda XVIII amžiuje. Pažiūros į …
Excerpt
jimai — tik aklas instinktas. Instinkte viskas šabloniška, o protą lemia individualus patyrimas. Tikra revoliucija biologijoje buvo C. Darvino evoliucijos teori- jos paskelbimas. Ją jis išdėstė svarbiausiame savo veikale „Rūšių atsiradimas“. Vienas šio …
Excerpt
paukščių elgseną. L. Morganas pirmasis zoopsichologijoje pritaikė „Mąstymo ekonomijos“ principą: jis tvirtino, jog aukštesnėmis psi- chinėmis funkcijomis nereikia aiškinti tų elgsenos aktų, kuriuos galima paaiškinti paprastesnėmis funkcijomis. D. …
Excerpt
mų prasmę ir tikrąją jų paskirtį. Tačiau vis dėlto elgsenos mecha- nizmų, jos motyvacijų tyrimas neįmanomas be tikslių laboratorinių metodų. Todėl pastarųjų dešimtmečių etologai (HR. Harlou, 1971; R. Haindas, 1975; E. Hesas, 1959 ir kt.) sugrįžo į …
Excerpt
sumažinti Žmogaus ir gyvūnų skirtumus, jie nukrypo į kitą kraš- tutinumą. L. Biuchneris (1824—1899) ir C. Darvino draugas Dž. Romensas (1848—1894) surinko ir išleido visokiausias istorijas apie gyvūnus. Siuose pasakojimuose daugiau fantazijos negu tik- …
Excerpt
kerzis ir dabar sėkmingai dirba zoologijos srityje, skirdami nemaža dėmesio ir gyvūnų ekologijai bei elgsenai. Pažymėtinas Vilniaus universiteto auklėtinis zoopsichologas J. Dembovskis (1889—1963; 1944 m. išvyko į LLR). Jis tyrė tropizmus ir gyvūnų …
Excerpt
Neurohumoralinės reguliacijos laboratorijoje (G. Cachajevas, R. Kuosaitė, J. Petrikas, E. Rimkutė, J. Sivickienė, A. Šveistytė) tiriami paukščių agresijos neurohumoraliniai mechanizmai, hormo- nų sąveika ir įtaka elgsenai. Nustatyta, kad lytiniai, …
Excerpt
rinkta faktinė medžiaga vertinga ir dabar. Tropizmais vadinami augalų ir gyvūnų orientuojamieji judesiai dirginimo šaltinio atžvil- giu. Pastaraisiais metais zoopsichologijoje terminą !ropizmas iš- stūmė terminas /aksis (gr. taxis — išdėstymas, …
Excerpt
taciniai judesiai vadinami mnemotaksiais (gr. mnėme — atmintis + taksis). Yra kūno orientavimo atvejų, kuriuos lemia dviejų ar daugiau modalumų dirginimai. Pavyzdžiui, vertikali žuvies kūno orientacija priklauso nuo fototaksio ir geotaksio. Jeigu šviesa į …
Excerpt
vadinamas posūkių dažnumo pasikeitimas judant. Paprastai dirgik- lis sukelia ir judėjimo greičio, ir posūkių dažnumo pasikeitimą. To- dėl žodžių dalys orto ir klino praleidžiamos, o vietoj jų nurodomas kinezę sukėlęs šaltinis (iotokinezė, chemokinezė). …
Excerpt
Nesąlyginiai refleksai — rūšies istorinis prisitaikymas. Organiz- mas paveldi nervinį aparatą, kuris įgalina greitai ir atrenkamai reaguoti į aplinkos poveikius. Organizmų, neturinčių nervų siste- mos, reakcijos generalizuotos: vieną ir tą pačią reakciją …
Excerpt
jų kitimo. Nesunku pastebėti, kad ir Č. Darvino, ir G. Ciglerio pa- teiktus instinkto požymius galima išvesti iš paveldimumo požymio. Pateikti požymiai neatskiria instinkto nuo taksių ir reileksų. V. Vuntas (1895) mėgino atgaivinti Ž. Lamarko idėją apie …
Excerpt
tas). Mechanicistai pirmenybę teikė išorės veiksniams, kurie ir esą instinktyvių veiksnių varomoji jėga. Kiekvienas organizmas — homeostatinė sistema, kuriai būtinas jos organų funkcionavimo ir vidaus terpės pastovumas. Nukrypimas nuo normalios …
Excerpt
Specifinių dirgiklių efektyvumas tiriamas įvairiais modeliais. Keičiant dirgiklio modelio parametrus (spalvą, kvapą, keliamą gar- są, formą), galima nustatyti, kuris iš šių parametrų yra veiksmin- giausias. Pavyzdžiui, N. Tinbergenas (1953), pasigaminęs …
Excerpt
taip pat teikia pirmenybę lizdui, kuriame yra daugiau kiaušinių (nors pati peri tik 3—4 kiaušinius). Dirgiklius, kurie sukelia stip- resnę reakciją negu normalūs, N. Tinbergenas (1978) pavadino supernormaliais (kartais vadinami superoptimaliais). Kol …
Excerpt
nas. Aplinkos temperatūra, šviesos ir tamsos trukmė bei dominuo- janti spalva (pavyzdžiui, žiemą balta, vasarą žalia) veikia smegenų tonusą, nervinių centrų aktyvumą ir endokrininę sistemą. Dėl šio periodiško aplinkos veikimo gyvūnų aktyvumas ilgainiui …
Excerpt
Besivystanti vapsvos lerva maitinasi paralyžiuotu vabzdžiu: pra- džioje ji sunaikina nesvarbius organus, o galiausiai širdį bei cent- rinę nervų sistemą. Sunaikinusi gyvybiškai svarbius organus, vaps- va pasmerktų auką gedimui, o save — pražūčiai. Ž. …
Excerpt
(anostiniai neuronai, ansambliai, tinklai ), inva- riantiškai reaguojanti į objektą. Neuroninės struk- tūros reakcija nepriklauso nuo objekto padėties erdvėje, suvokimo sąlygų ir t.t. "Sios struktūros jaudinimas ir atitikš regimojo vaizdo atsiradimą" …