Excerpt
gumai nariuotakojų ir stuburinių būdingas tikrasis teriforiškumas, t. y. tam tikro ploto gynimas ir gyvenimas jame ilgesnį laiką. Antai svirplys, suradęs plyšį, apžiūrinėja jį ir aplinką. Savo teri- torijoje jis kur kas ilgiau ir garsiau čirpia. Žuvys …
Excerpt
ir patvaresni negu tėvo— jauniklių. Netgi tada, kai jaunikliais rū- pinasi tik tėvas, šie ryšiai nėra tokie stiprūs. Patinas dažniausiai atlieka tik apsaugos funkciją. Ir motiniška, ir tėviška meilė jau- nikliams nėra atskiro individo meilė. Tai rūšies …
Excerpt
Savitarpio pagalba. Kai kurie tyrinėtojai tikrajai visuomeninei elgsenai priskiria tik pagalbos teikimą nukentėjusiems ir veiksmų kooperavimą bei koordinavimą, organizuojant kolektyvinę statybą, gynybą ir medžioklę. Pagalbos teikimas ir rūpinimasis kitais …
Excerpt
Dar R. Jerksas (1940) pastebėjo, kad vienos beždžionės yra drau- giškos savo gentai iams, tuo tarpu kitos vadovaujasi principu „tegu tave velnias griebia“ N. Tich (1970) duomenimis, gana draugiškai tarp savęs elgiasi rezusai. Jie gali grasinti kitos …
Excerpt
paskutinis ir ilgokai neiškilo. Po kurio laiko jis pasirodė kitų dviejų delfinų padedamas. Vadinasi, „pirmosios pagalbos“ teikimo nesutrik- do netgi streso būsena. Grindos ir afalinos ilgai vargsta, „teikdamos pagalbą“ mirusiam delfinui. Gelbėjimo įprotis …
Excerpt
džionės bendrais koordinuotais veiksmais įsigydavo („užsidirbda- vc“) žetonų, kuriuos galėjo iškeisti į maistą arba gėrimą. Dažnai jos keitėsi žetonais tarpusavyje, pasirinkdamos reikalingą. N. Lady- ginos-Kots (1959) duomenimis, beždžionės mielai …
Excerpt
Gyvatė šitokiu būdu perspėja stambesnį žinduolį, kad tas jos ne- sutryptų. O štai genių giminaitė grąžiagalvė, dažnai perinti ir Lietuvoje, puikiai mėgdžioja gyvatės šnypštimą. Priartėjus prie- šui prie uokso, ji priglunda prie vidinės sienos, ištempia …
Excerpt
miau paanalizuosime keturias gyvūnų signalizacijos rūšis: vizua- linę, taktilinę, garsinę ir cheminę. Apie elektrinių signalų komuni- kacinę funkciją kol kas mažai žinoma. Manoma, kad elektriniais signalais žuvys palaiko kontaktą būryje ir skelbia pavojų. …
Excerpt
patelė vienas kitam įteikia dumblių nuoplėšas (49 pav.). Kuolingos patinas, prieš pakeisdamas ant kiaušinių tupinčią patelę, įteikia jai akmenį. Afrikinių kalnų kikilių patinai dovanoja patelėms šakeles, garnių patinai — pagalius, o kormoranų — šakelių …
Excerpt
vaidmenį atlieka mimika. Vystantis vaizdiniam regėjimui, tobulėjo it mimika, kuri priklauso nuo veido muskulatūros išsivystymo (33 pav.). Taktilinė signalizacija. Iš visų signalizacijos rūšių ji tyrinėta mažiausiai, nors yra svarbi ir paplitusi gyvūnų …
Excerpt
sukibusių bičių. Nepakeičiami taktiliniai signalai tamsiose skruz- dėlyno ar termityno galerijose. Iš taktilinio jaudinimo stiprumo (spaudimo) gyvūnai nustato vienas kito jėgą, o tuo pačiu ir šansus laimėti turnyrą. Taktilinis bendravimas ypač subtilus …
Excerpt
į turnyrą su savo priešininku. Vilkus galima privilioti pamėgdži jant jų kaukimą. Gyvūnų garsų kalbos analizę pradėsime vabzdžių ir paukščių giesmėmis, kurioms daug dėmesio skyrė įvairių sričių specialistai. Pirmiausia, ir vabzdžių, ir paukščių giesmės …
Excerpt
siog mes jų negirdime, nes gyvename oro aplinkoje, į kurią atsi- mušęs žuvies skleidžiamas garsas grįžta atgal į vandenį. Žuvys irgi negali girdėti mūsų kalbos. Tirti žuvų skleidžiamus garsus padeda hidrofonai ir garsų stiprinimo aparatūra. Žuvys …
Excerpt
nų išorinės sekrecijos liaukos suaktyvėja veisimosi periodu. Žinduo- lių patelių odos sekrecijos liaukos veikia tik rujos metu. Tai, matyt, jas apsaugo nuo patinų persekiojimo kitu laiku. Svarbios yra teritorijos arba kelio žymėjimo medžiagos. Skruz- dės …
Excerpt
naudinga gyventi kartu, bet ryšiai nėra priverstiniai; 9) mutualiz- mą — kai viena populiacija negali egzistuoti be kitos. Čia sumi- nėtų tarprūšinių sąveikos formų negalima sutapatinti su visuome- niniu bendravimu, tačiau jos neapsieina ir be elgsenos …
Excerpt
w-- sorių. Štai jaunas prižiūrėtojas, norėdamas pasirodyti drąsus, iš- kėlęs galvą, įeina į kengūros narvą. Kengūra jį užpuola: prižiū- rėtojas nežinojo, kad visu ūgiu atsistojusios kengūros poza — agre- sijos poza. Todėl patyrę prižiūrėtojai į kengūros …
Excerpt
Žmogaus kalba susiformavo pirmykščių žmonių visuomenėje, 0 jos priešistorės reikia ieškoti gyvūnų pasaulyje. Pirmykščių kal- bos iormų vystymasis glaudžiai susijęs su mąstymo užuomazgų raida. Iš gyvūnų tik beždžionės geba suvokti ir sujungti priežastį ir …
Excerpt
ženklus Uoša modifikavo. Įdomu, kad tos modifikacijos buvo pa- našios į modifikacijas, kurias sugalvoja kurčnebyliai vaikai. Uoša vieną ir tą patį ženklą galėjo parodyti įvairiose situacijose, t. y. nepriklausomai nuo konteksto. O tai — jau apibendrinimo …
Excerpt
elementariu asocijavimu arba mėgdžiojimu, o ne lingvistiniais pro- cesais, laikantis taisyklių. Vadinasi, beždžionės, kaip ir kai kurie kiti žinduoliai, gali įsiminti daug ženklų reikšmių. Tačiau ar geba jos kurti gramatiškai organizuotą kalbą,— į šį …
Excerpt
mas“ (1978), L. Baskino (1976), N. Noskovo (1973), L. Bondaren- kos (1979) ir kt. darbų. Prieš pradėdami dėstyti konkrečią medžia- gą, trumpai paaiškinsime kai kurias svarbesnes sąvokas. Elgsena ir psichika, kaip ir kitos gyvybės apraiškos, nėra staiga …
Excerpt
arba vikšro, lėliukės ir suaugusio vabzdžio stadijos; moliuskų — trochoforos, veligerio ir suaugusio moliusko, vėžiagyvių — naupli- jaus, metanauplijaus ir suaugusio gyvūno stadijos). Vorai vystosi tiesiogiai. Kai kurie vabzdžiai turi ne visas …
Excerpt
arba vienų, arba kitų komponentų svarbą. R. Dekartas ir kiti mecha- nicistai pabrėžė gyvūnų elgsenos šabloniškumą, sumenkindami jos plastiškumą. Mūsų amžiaus pradžioje nukrypstama į kitą kraštuti- numą — perdėtą individualaus patyrimo vertinimą (Dž. …
Excerpt
liacijoje mėgdžiojimu paplinta adaptyvus kurio nors individo galvotas“ veiksmas. Yra daug būdų tirti, kaip genotipas ir aplinkos sąlygos veikia elgseną, bet visi jie riboti. Labiausiai paplito deprivacijos metodo variantai: apribojamas kuris nors aplinkos …
Excerpt
mokti teisingų judesių, nors netikslingus judesius jos ir išmoksta nuslopinti. Rūšiai būdingus statybos arba asistavimo ir „meilini- mosi“ veiksmus atlieka ir izoliacijoje augę individai, tačiau ap- skritai tokių gyvūnų elgsena nukenčia. Pavyzdžiui, …
Excerpt
Daugelį veiksmų lemia ir genetinė, ir aplinkos programos. To- kiais atvejais sakoma, kad aplinka ir patyrimas modifikuoja ge- netinę programą. Genetinės ir aplinkos programų nulemtos yra paukščių giesmės. Šiuo aspektu išsamiai tyrinėta kikilio giesmė. …
Excerpt
veikimas sutapo su jautriuoju periodu). Pavyzdžiui, sekimo objek- to įsidėmėjimas slopina kitų objektų įsidėmėjimą. Pastarieji netgi sukelia vengimo reakciją. Į konkrečius veiksmus sujungiami sensoriniai, motoriniai, moty- vaciniai-emociniai ir kiti …
Excerpt
Labai prieštaringi duomenys dėl agresyvumo ryšio su aplinka ir patirtimi. Daugiausia tyrinėta pelių ir žiurkių agresyvumo raida. Vieni autoriai teigia, kad izoliacija skatina agresyvumą, kiti sako priešingai. Tokie prieštaravimai rodo, kad agresyvumą …
Excerpt
I. Svarbiausia psichogenetikos problema yra nustatyti, kaip elgseną veikia paveldėjimas, aplinka ir išmokimas. Apie tai jau kalbėjome pirmuosiuose šio paragrafo skirsniuose. Šiai psichogene- tinių tyrimų krypčiai reikia priskirti ir individualaus patyrimo …
Excerpt
tyrimams tinka gyvūnai, turintys trumpą lytinio subrendimo (ir dauginimosi) laikotarpį: pelės, žiurkės, kirmėlės, musės ir kt.). Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą R. Trajonas (1940), I. Krečevskis (1933) ir kt. išvedė emocionalių ir neemocionalių, „gabių“ …
Excerpt
pavyksta gauti mozaikinius mutantus, kurių viena akis yra normali, o kita — su defektu (62 pav.). | Čia aprašyti mutantai dėl nenormalios elgsenos žūsta ir pali- kuonių nepalieka. Tačiau pasitaiko ir naudingų mutacijų, kurios didina organizmo šansus …