Excerpt
būna tiesinė. Dirginimo šaltinio padėtis nustatoma įvairiai. Pavyz- džiui, kiekvienas regėjimo lauko taškas projektuojamas į atitinkamą tinklainės tašką, o pastarasis — į atitinkamą tašką regos žievėje. Analogiškai sutvarkytos odos sensorinės sistemos: …
Excerpt
paverčia spinduliuojamos arba atspindėtos šviesos energiją. Zmo- gus ir dauguma gyvūnų junta 380—780 mm bangos ilgio šviesą. Kaip minėta, bitės junta ir ultravioletinę, o ropliai -— infraraudoną šviesą. Fotoreceptorių (kūgelių — dieninio regėjimo ir …
Excerpt
„Stuburinių gyvūnų regos optinė sistema suprojektuoja objekto vaizdą jautriausioje tinklainės vietoje. Erdvės dalis, matoma neju- dančia akimi, vadinama regėjimo lauku (akipločiu). Visas regėji- mo laukas sudarytas iš dviejų akių regėjimo laukų. Regėjimo …
Excerpt
Visi gyvūnai lengviau pastebi judančius negu stovinčius objek- tus. Chameleonas, varlė ir kiti žemesnieji stuburiniai čiumpa savo ilgais liežuviais tik judančius vabzdžius. Ruošiantis atakai, būtina įvertinti ne tik aukos judėjimo kryptį, bet ir greitį. …
Excerpt
pusrutuliui, dešinioji — kairiajam. Gyvūnų, turinčių gerą stereosko- pinį regėjimą (plėšrūnų, primatų), regos nervai kryžiuojasi nevi- siškai. Kiekviename pusrutulyje yra zona, kuri priima informacija iš abiejų akių. Beždžionių ir kačių regos žievėje …
Excerpt
niais organais; jų jautrumas prilygsta stuburinių ausies jautrumui. Nemaža bestuburių, iš jų ir nariuotakojų, specialių klausos organų neturi. Garso virpesius jie junta vibracijos, lytėjimo ir pusiausvy- ros organais. Fonoreceptorius inervinančiose …
Excerpt
rinys: jais maitinasi šikšnosparniai, kurių echolokaciniai organai, generuoja ultragarsą. Gyvūnų klausos organai vystėsi drauge su garso generavimo organais. Tik atskirais atvejais svarbu justi svetimų rūšių gyvūnų skleidžiamus garsus (aukos arba …
Excerpt
Įdomus yra gyvūnų aukų ir jų persekiotojų ekologinis prisitai- kymas. Nustatyta, kad pelėdos, medžiodamos prieblandoje ir naktį, vadovaujasi ne tiek regėjimu, kiek klausa. Evoliucionuodamos jos įgijo savybę skristi be triukšmo, kuris trukdo klausytis ir …
Excerpt
Palyginimui prisiminsime, kad makrosmatiko (šuns) uodimo glei- vinėje yra apie 220 mln. receptorių, o mikrosmatiko žmogaus — 60 mln. 2 lentelėje pateikti žmogaus ir kai kurių gyvūnų absoliučių žemutinių uodimo slenksčių dydžiai. Makrosmatikai ne tik …
Excerpt
jiems skanius ir neskanius dalykus. Bandymais įrodyta, kad dau- gelis žinduolių skiria saldumą, rūgštumą, sūrumą ir kartumą. Katės neutralios saldžioms medžiagoms. Ėriukai silpnai junta cukrų, o veršiukai jį mėgsia. Sacharinas sukelia neigiamą veršiu- kų …
Excerpt
Gresiant peršalimui, pasišiaušia plaukai, padidėja raumenų tonusas ir medžiagų apykaita. Perkaitimas skatina šilumos atidavimą: su- stiprėja prakaitavimas, išsiplečia kraujagyslės, gyvūnai, kurie ne- prakaituoja (pavyzdžiui, šunys), ima tankiai kvėpuoti, …
Excerpt
Daugumos gyvūnų termoreceptoriai yra kontaktiniai: jie per- duoda informaciją apie aplinkos objektų šilumos laidumą. Jie drau- ge yra svarbūs lytėjimui. Tačiau yra gyvūnų, kurių termorecepto- riai yra distanciniai, t. y. padeda aptikti ir atpažinti …
Excerpt
mos įdubimų ir ertmių, išklotų jautriomis lastelėmis. Receptorius supa klampi masė. kurioje „plūduriuoja“ kalcio ar kitų druskų kris- talai — statolitai. Pastarieji mechaniškai dirgina receptorius. Stubu- rinių gyvūnų ir žmogaus pusiausvyros organas — …
Excerpt
Iki šioi kalbėjome apie išorinius jutimus, padedančius palaikyti ryšį su aplinka. Tačiau nervų sistema gauna informaciją ir apie organizme vykstančius procesus. Informaciją jai teikia vidaus re- ceptoriai — interoceptoriai. Daugialąsčių gyvūnų vidaus …
Excerpt
apibendrintų vaizdinių forma. O Tinklpou (1928) atliko šimpanzių atminties tyrimus uždelstų reakcijų metodu. Beždžionės akivaizdoje paslepiamas bananas. Jai nematant, vaisius pakeičiamas ne tokiu mėgstamu maistu, pavyzdžiui, kopūstu. Po kurio laiko, …
Excerpt
objekto vaizdas. Vykdymo fazė prasideda tada, kai vaizdas sutam- pa su realiu objektu. Vidinių motyvų kryptingai organizuota elg- sena, matyt, ir yra žmogaus valingo dėmesio ištaka bei jo užuo- mazga. Žmogaus ir gyvūnų dėmesio skirtumus lemia žmogui …
Excerpt
4 lentelė. Mitybinių sąlyginių refleksų (SR) sudarymo greitis (L. Voroninas, 1977) tusi asociacinės atminties forma yra asociacijos tarp neutralaus stimulo ir jo paskatos susidarymas (at- Salygini Sąlyginio M , . E ir „R654- „SR mintis S-P). Kitos asocia- …
Excerpt
dualioji, kai sensorinės atpažinimo struktūros formuojasi, veikiant objektui (pavyzdžiui, įsidėmint objektus jautriųjų periodų metu arba įsimenant šiaip svarbius gyvenimo įvykius). Gyvūnai įsimena savo gentainius, maisto objektus, giesmių melodijas ir t. …
Excerpt
paties būrio gyvūnų atminties trukmė labai skiriasi. Antai primatai kapucinai ir lemūrai įsimena trumpesniam laikotarpiui negu mar- katos ir pavianai. 5 lentelė. Kai kurių gyvūnų vaizdinės (trumpalaikės ir ilgalaikės) ir emocinės atminties trukmė (lentelė …
Excerpt
Žmogaus ir gyvūnų organizme priskaičiuojama daugiau negu 50 ritmiškai vykstančių fiziologinių procesų. Ritmiškumas būdingas ir gyvūnų elgsenos formoms, kurios labai glaudžiai susijusios su tiziologinių procesų ritmika. Visus biologinius ritmus pirmiausia …
Excerpt
Tikslus 24 valandų periodo spalvos kitimo ritmas būdingas kra- bams: dieną pigmentas vienodai pasiskirsto visoje pigmentinėje 1ąs- telėje, į vakarą krabas šviesėja, nes pigmentas kaupiasi aplink ląstelės branduolį. Sumažinus vandens temperatūrą iki 0*C, …
Excerpt
ro sintezė ir sklidimas. Ž. Charker (1964) suaugino nugarėlėmis du tarakonus taip, kad jie turėtų bendrą kraujotakos sistemą. Apa- tinis tarakonas prieš suauginimą gyveno neritmiškai, o viršuti is — ritmiškai. Kad negalėtų bėgioti, viršutiniam tarakonui …
Excerpt
asistuoja patelės iškamšai, pastatytai maisto prašymo pozoje. Nere- tai šis asistavimas baigiasi kopuliacija ir ejakuliacija. Žiemą į tą pačią iškamšą patinėlis arba visai nekreipia dėmesio, arba asistuo- ja labai silpnai. Vadinasi, laikui bėgant, …
Excerpt
objektyviais kriterijais. Tiesa, matuodami turime a priori pripažinti, Kad tarp reikmės stiprumo ir jos sukelto reaktyvumo yra tiesinė priklausomybė. Prieinamiausias kriterijus yra reikmės patenkinimo apribojimo laikas — deprivacijos trukmė. Pavyzdžiui, …
Excerpt
Antidraivo problema. Kuo arčiau tikslo, tuo veiklos motyvai bū- na stipresni. Vadinasi, ieškojimo (parengiamosios) fazės veiksmai nesumažina vidinės įtampos, o ją dar labiau sustiprina. Tik bai- giamosios fazės tam tikrame etape prasideda …
Excerpt
periodas, užsitęsia jos refrakterinis periodas). Tuo pat metu sustip- rėja poravimosi veiksmai: padažnėja intromisijos, padaugėja eja- kuliacijų per bandymą. Pateiktus faktus galima interpretuoti taip. Žmogus ir gyvūnai turi atskiras specifines įvairių …
Excerpt
baimę sukeliantį veiksnį), neigiamo poliariškumo emocijas pakei- čia teigiamos emocijos (komforto pergyvenimas, nusiraminimas). Emocijų teorijos. Emocijos anksčiau negu kiti psichiniai reiški- niai tapo psichofiziologinių tyrimų objektu, nes jas lydi ypač …
Excerpt
Čia pateikti emocijų aiškinimai labai schematiški. Gyvūnų elgsena — dinamiškas procesas: vieni veiksmai keičia kitus, nuola- tos keičiasi aplinkos poveikiai. Kinta ir aplinkos objektų reikšmin- gumo įvertinimas — emocijos. Emoci ių reakcijų rūšys. Kaip …
Excerpt
į išorės objektus. Pirmykštį įspūdį apie objektą padeda išsaugoti emocinė atmintis. Pakartotinai suvokdamas objektą, gyvūnas atku- ria ir savo santykį su juo. Vadinasi, objektų suvokimą lydi tam tikras emocinis tonas. Daugelio objektų suvokimo emocinis …
Excerpt
44 pav. Maralų turnyras (a) ir žuvų mekio cichlazoma (b) bei chromisos gra- žuolės (c) grasinimo pozos (K. Vilis ir V. Detįė, 1974) liktinėse situacijose ir gimsta peradresuotos reakcijos, t. y. agre- syvumas nukrypsta į pašalinius objektus (31 pav.). …