Excerpt
maklėja M 1 —, širdiškoji M 2 makliūra M 3 —, obuolinė M 4 maliomonas M 27 -, smailiagyslis M 28 —, tįsusis M 30 —, uodegotasis M 29 malkolmija M 25 —, pajūrinė M 26 malopė M 31 —, triskiautė M 32 maludė C 653 —, totorinė C 654 mamiliarija M 55 —, mažoji …
Excerpt
meškauogė A 489 —, miltiné A 490 meškytė S 552 —, apskritalapė S 554 -, baltauoge 5 553 mėšlius S 463 — paputžaudis S 463 mėta M 132 -, apskritalapé M 140 -, dirviné M 134 -, kilnioji M 136 —, miškinė M 137 —, pakrantinė M 142 —, plaukuotoji M 135 —, …
Excerpt
našlaitė V 128 —, aukštoji V 133 —, darželinė V 147 —, dirvinė V 129 -, durpyniné v 140 -, grioviné V 144 -, kvapioji V 139 —, liūninė V 146 —, miškinė V 141 — pašepėlė V 135 —, pajūrinė V 136 —, pelkinė V 134 —, puošnioji V 137 -, Rivino V 142 -, …
Excerpt
palėpštis L 90 —, juodasis L 91 palisandramedis J 1 —, dailusis J 2 —, vaistinis J 3 palmė nykštukė C 409, 410 palmyra B 115 -, véduokliné B 116 pandanas P 27 —, pluoštinis P 29 —, stoginis P 28 pandorina P 30 -, Silkmediné P 31 pankolis F 63 -, …
Excerpt
—, pelkinė s 353 —, šiurkščioji S 351 pienmedis B 173 —, tikrasis B 175 —, vaistinis B 174 pikulė s 308 —, aukštoji 5 309 —, melsvoji S 314 —, rytinė S 313 —, šiukšlyninė S 310 —, šiurkščioji 5 311 -, vaistinė S 312 pilėja P 266 -, Kadijero P 267 —, …
Excerpt
—, mažasis N 3 plunksnadumblis P 281 -, didysis P 282 —, žaliasis P 283 plunksnalapė M 262 -, menturiné M 265 —, pražangiažiedė M 263 -, varpotoji M 264 plunksné P 577 —, šilinė P 578 pluoštagėlė M 161 —, krištolinė M 162 plüstis S 73 —, plūduriuojančioji …
Excerpt
—, korėjinė P 290 —, pajūrinė P 296 —, paprastoji P 303 —, pelkinė P 294 —, sibirinė P 301 —, suktaspyglé P 283 -, šiurkščioji P 300 —, veimutinė P 302 —, Žemoji P 299 puškinija P 598 —, scyliažiedė P 599 pūtelis T 157 -, baltijinis 7 161 -, didysis T 159 …
Excerpt
rausvenė B 179 —, riestakraštė B 180 rausvutė C 361 —, paprastoji C 362 rauvolfija R 39 —, indinė R 40 -, vimdančioji R 41 ravenala R 42 —, madagaskarinė R 43 ravenė L 84 —, ryžinė L 85 razeta R 44 —, dažinė R 46 —, geltonžiedė R 45 —, kvapioji R 47 …
Excerpt
—, lapinis B 71 —, laukinis B 70 —, paprastasis B 69 -, pašarinis B 73 —, valgomasis B 74 rupija R 241 -, ilgakoté R 242 -, jüriné R 243 rusmené D 115 -, didZiaZiedé D 116 —, gauruotoji D 117 —, paprastoji D 118 rūta R 247 —, žalioji R 248 rūtenis C 720 …
Excerpt
Sabloniškos elgsenos pavyzdys yra ir mėšlavabalių veisimosi elgsena (18 pav.). Instinkto modeliai. Instinktas — tik elgsenos komponentas. Izo- liuoti jį nuo individualaus patyrimo labai sunku. Todėl įvairūs va- dinamieji instinkto modeliai paaiškina tik …
Excerpt
Paveldimais elgsenos komponentais prie aplinkos prisitaiko rū- šis, o išmoktais — atskiras individas. Atskiro individo prisitaikymas yra naudingas ir visai rūšiai. Gyvūnų istorijoje individualaus prisi- taikymo reikšmė didėjo. Individuali patirtis padeda …
Excerpt
Čia vėl gyvūnų nereikia sutapatinti su automatais, kuriuos valdo išorės jėgos. Gyvūnai aktyviai ieško situacijų ir dirgiklių, padedan- čių tenkinti poreikius. Šiuo požiūriu ne taip svarbu, ar stimulų reikšmingumas determinuotas genetiškai, ar jis …
Excerpt
1) sensorinį (arba percepcinį), 2) motorinį, 3) sensomotorinį, 4) i telektinį (problemų sprendimo). Pripratimas. Pripratimas — išmokimas nereaguoti į neutralius arba netekusius savo signalinės reikšmės dirgiklius. Tai — elemen- tariausias išmokimas. Jam …
Excerpt
čius bei reakcijas į abiotinius naujos situacijos elementus. Indi- vido adaptavimosi prie naujos aplinkos (aklimacijos) sėkmė lemia ir visos rūšies prisitaikymą (aklimatizaciją). Pripratimas, kaip la- biliausias aklimatizacijos komponentas, pirmiausia …
Excerpt
sudaromi tik antros eilės, beždžionėms — trečios eilės, žmogui — 2—20 eilių sąlyginiai refleksai (L. Voroninas, 1979). Sąlyginio reflekso sudarymo procedūra prasideda orientacinio reflekso nuslopinimu. Kurį laiką abiotinis stimulas kartojamas vie- nas. …
Excerpt
generalizacija (silpnesnę sąlyginę reakciją sukelia ir kiti, panašūs į sąlyginį dirgiklį stimulai), perkėlimas — jau susidarę sąlyginiai refleksai palengvina (teigiamas perkėlimas) arba apsunkina (nei- giamas perkėlimas) kitų sąlyginių refleksų …
Excerpt
eksperimentinėje situacijoje. Klasikinių ir instrumentinių sąlyginių reileksų skirtumai yra šie: pirma, instrumentinių sąlyginių refleksų sudarymo procedūroje nesąlyginiu dirginimu paskatinami tik teisin- gi gyvūno veiksmai (klasikinėje procedūroje …
Excerpt
paskatą. Sudėtingo nukreipimo atveju sudaromas vienas įgūdis, o vėliau, kitoje situacijoje, gyvūnas priverčiamas atlikti veiksmą ki- taip. Pavyzdžiui, išmokyti delfiną balansuoti ant nosies kamuolį galima tokiu būdu. Delfinai labai lengvai išmoksta užimti …
Excerpt
moka atlikti veiksmus, bet atlieka juos tik kartu su kitais); 2) reak- cijos pasikeitimas, pasiduodant įtakai (pavyzdžiui, žaliukė Chloris chloris, išmokusi skirti valgomą daiktą nuo nevalgomo, ima klysti, stebėdama ,„nemokyto“ partnerio klaidas); 3) …
Excerpt
tis,— seka jį, jeigu tai buvo kamuolys,— seka kamuolį. Sekimo reakcija paveldima, tačiau sekimo objektas genetiškai neprogramuo- jamas. Šią ypatingą išmokimo rūšį K. Lorencas (1935) ir pavadino imprintingu (angl. imprint — atspaudas, pėdsakas). Labiausiai …
Excerpt
sekimo objektą jauno ančiuko nervų sistema menkai tepajėgia ir pirmąsias 5—8 gyvenimo valandas. Nors pats jautrusis periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, įsidėmėjimo laikas gali būti labai trumpas. Kai kuriems paukščiukams pakanka 30 s matyti …
Excerpt
nas konkretus įsidėmėjimas ir elgsenos veiksmų įsimi imas turi sa- vo kritinį periodą. Norint suprasti biologinį imprintingo reikšmingumą, būtina jį palyginti su įgimtais refleksais ir fakultatyviniu išmokimu (sąlygi- niais refleksais). Nuo nesąlyginių …
Excerpt
įsidėmėjimą įgalina kritinis periodas, kuris visada susijęs su tam tikrais vystymosi etapais. Sekimo objektai įsidėmimi labai anksti, maistas ir mitybos būdas — vėliau, kada jaunas individas pereina prie suaugusiųjų maisto. 6. GYVŪNŲ INTELEKTINĖ VEIKLA …
Excerpt
viausias (išskyrus žmogaus sąmonę) prie aplinkos prisitaikymo būdas. Gyvūnų intelektinės veiklos pasireiškimo būdai. Jau minėjome, kad būdų „grynai intelektinei veiklai“ tirti nėra. Atskiri tyrimai tik rodo, jog gyvūnų elgsenoje galima išskirti …
Excerpt
tais būdais. Stumbrams galūnes pakeičia ragai (užkabinę ant jų rąstgalį, mėgina pralaužti tvorą), drambliams — straublys. Delfi- nai, kurie savo intelektu nedaug tenusileidžia beždžionėms, smalsu- mo skatinami, ištisas valandas tampo po baseiną, mėto į …
Excerpt
to, kai jis 95—100 9/; atvejų išmoksta skirti, sakykim, trikampį nuo kvadrato, pateikiama nauja figūrų pora. Jas skirti gyvūnas išmoks- ta daug greičiau. Trečią porą išmoksta skirti dar greičiau. Paga- liau n-ąją figūrų porą gyvūnas teisingai pradeda …
Excerpt
aukštesnieji stuburiniai — paukščiai ir žinduoliai — įsimena vaiz- dais. Jie savo vaizdinę atmintį aktyviai susieja su nauja situacija. Dėl to I. Beritašvilis (1969) gyvūnų intelektinę veiklą siūlo vadinti vaizdine psichonervine veikla. Intelektinės …
Excerpt
Žmogus, spręsdamas uždavinius, kontroliuoja tarpinius savo veiksmus ir operacijas. Panašią savikontrolę atlieka ir gyvūnai. Jei- gu vieni jų veiksmai nepadeda siekti tikslo,— atlieka kitus. Bež- džionė lengvai priridena lazdele obuolį laisvuoju įrenginio …
Excerpt
veikėjo — vaidmenį. Šitokia savimonė gyvūnams nebūdinga. Gyvū- nų supratimo ribotumą įrodė tarybi iai zoopsichologai (N. Ladygi- na-Kots, N. Voitonis, E. Vacūras ir kt.). Štai „gaisro gesinimo“ pavyzdys (E. Vacūras, 1948). Beždžionė išmokoma užgesinti …
Excerpt
liavimas) ir periodiški arba epizodiški (temperatūros svyravimai, oro srovės, prisilietimas); kenksmingi (nuodingosios medžiagos, ra- dioaktyvieji spinduliai) ir nekenksmingi (garsas, šviesa); juntami (pakankamo stiprumo vibracija, garsas) ir nejuntami …