Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
pavertė vieninga substancija, galinčia egzistuoti savaime, be kokio nors kito daikto pagalbos. Tai labai abejotina Hobbeso ir kitų moderniųjų politikos fi- losofų intencijų interpretacija. Hobbesas iš tikrųjų manė, kad politinė valdžia turi būti apmąstoma …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
istorija: klasikiniai autoriai taip stipriai nesižavėjo politinio kūno ir mecha- nizmo idėjomis, kaip tai darė jų modernieji kolegos. Jie manė, kad didžiausią įtaką politinei santvarkai privalo daryti piliečių moralinė savivoka. Modernioji politinė mintis …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
neįmanoma pristatyti kaip natūralios kokybės. Politikos filosofijoje viskas at- rodo atvirkščiai - politinės institucijos yra visiškai natūralus, į gamtos objektus panašus, dalykas. Prie paklydimo reikia priskirti įsitikinimą, kad egzistuoja tam tikros …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Kalbų apie savarankiškas politines vertybes atsisakyti verta dėl dviejų pa- grindinių priežasčių. Pirma, bet kuri politinė vertybė lengvai išsiskaido į kitas vertybes. Politika pačia savo prigimtimi yra redukcinis dalykas. Antra, bet ko- kios kalbos apie …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
kultūriniais pavidalais. Politika neturi savo vertybių, bet nuolatos bando įro- dyti galinti būti nepriklausoma nuo kitų vertybių. Jeanas Baudrillardas stengėsi įrodyti, kad dabartinė politinė valdžia yra simuliakras, kurį sukuria įvairiausios …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
ikipolitinius politinio veiksmo prasmės šaltinius, bet neleisti jiems sunaikinti politikos autonomijos idėją. Politikos be vertybių idėja leidžia iš naujo pažvelgti į moralės ir politikos santykį. Pripažinus, kad politika neturi savarankiškų vertybių, …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Kokia nepriklausomybės prasmė? Nepriklausomybės prasmės klausimas yra specifinis Rytų ir Vidurio Europos valstybėms. Daugybė kitų pasaulio regionų šalių turi politinę nepriklausomy- bę, tačiau neklausinėja apie jos prasmę. Lenkų, čekų, slovakų, lietuvių, …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
tautos be politinio kūno dešimtmečius jie mano, kad būtina nuolatos klausti apie kultūrinę politinės nepriklausomybės prasmę. Toks mąstymo būdas bū- dingas ir kitoms Rytų ir Vidurio Europos regiono tautoms. Pradėję nuo tautinės kultūros puoselėjimo …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
kultūra dažnai ne tiek pakelia šio regiono tautų dvasią, kiek smukdo. Į regioną atkeliavusios Vakarų kultūros negalės čia būti suvokiamos kaip nepriklauso- mybės prasmę naikinantys veiksniai. Lietuviai per paskutinius du amžius gali palyginti du = …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
lėjimo uždavinius ir palikus vien universalius žmogaus teisių, demokratijos, teisingumo ir socialinės gerovės reikalavimus, tautinės valstybės idėja Rytų ir Vidurio Europoje praranda kažką labai svarbaus. Tai iš esmės keičia nepriklau- somybės prasmės …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
pirmojo kraštutinumo pavyzdys. Šio autoriaus nuomone, „tautinėje valsty- bėje politiniai uždaviniai nublanksta prieš kultūrinius“*. Jūrgenas Habermas šiandien atstovauja antrajam kraštutinumui. Jis mano, kad senojo tautinio pa- triotizmo vietą turi užimti …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
politikos principus, bet nesugebėjo pateikti jokios tautos kultūrinio individu- alumo koncepcijos. Todėl liko neatsakyta į vieną svarbiausių klausimų: kaip politiniam gyvenimui daro įtaką skirtingos kultūrinio gyvenimo tradicijos? Hegelis pasiūlė kultūros …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
atsakyti vien politinėmis sąvokomis. Tautinė valstybė turi savo specifinį atsa- kymą į nepriklausomybės prasmės klausimą, kuris priklauso nuo apmąstymų apie kultūros prigimtį. „Tautiškumas turi būti kažkas daugiau negu de facto pilietiškumas“!?, - sako …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Tautinę valstybę ir kultūrą sieja subtilus dialektinis ryšys: ne tik tauta trokšta sukurti nepriklausomas politinio gyvenimo formas, bet ir priešingai — politinės institucijos šaukiasi tautinio solidarumo ryšių palaikymo. Jeigu šian- dien jau būtų …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
reikalus jie yra linkę apmąstyti pagal savanoriškų asociacijų ir organizacijų veiklos analogiją. Jie nesunkiai gali pasakyti, ką „tautinės valstybės“ sąvokoje reiškia žodis „valstybė“, tačiau jaučiasi nepatogiai, kai kalba pakrypsta apie predikato …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Šiuolaikinių visuomenių gyvenimo permainos vis sunkiau leidžia kal- bėti apie kokią nors tautinę kultūrą. Toliau vartojama sena sąvoka, tačiau vis sunkiau sugebama pasakyti, ką ji reiškia. Kai kurios dabartinės Vakarų kultū- ros permainos nepaprastai …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
minu vadintos valstybės. Šiandien jau galima klausti: ar nelikus senojo požiūrio į tautinę kultūrą, toliau prasminga vartoti „tautinės valstybės“ sąvoką? Nereikia įrodinėti, kad iš esmės skiriasi nepriklausomybės prasmė, kai į ją žvelgiama per Hegelio ar …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
stipresnių socialinio solidarumo „klijų“ — religijos, istorijos ir bendro kultūri- nio patyrimo. Tautinės valstybės ideologai įtikinėjo, kad jų ginama valstybė nesilaikys vien administracija, bet bus grindžiama gilesniu kultūrinio bendrumo suvo- kimu, už …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Po Antrojo pasaulinio karo ligi pat mūsų dienų daugiausia kalbama apie tamsiąsias nacionalizmo puses. Taip užmirštama, kad egzistuoja ir šviesiosios šio reiškinio pusės. Dauguma praėjusių dviejų amžių nacionalistų turėjo pačių kilniausių moralinių tikslų …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
vien su politiniais principais, be kokių nors didesnių nuorodų į tautinę kultūrą. Tai prilygsta esminei tautinės valstybės idėjos revizijai. Tautų kultūrinio išliki- mo klausimai nustumiami į visuomeninių diskusijų pakraštį ir vis daugiau šali- ninkų …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Nuo pat savo atsiradimo nacionalizmas buvo reakcija į moralinio mąs- tymo permainas. Dabartiniai nacionalizmo tyrinėtojai apie tai dažniausiai užmiršta. Benedictas Andersonas suformulavo savo vienpusiškumu stebinan- tį teiginį, jog „nacionalizmas taip ir …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
formos paviršiumi įgauna tikrąją visuomeninę substanciją“““. Ši substancija dažniausiai buvo apibūdinama „tautinės kultūros“ sąvoka. Bernardo Yacko nuomone, XVIII amžiaus pabaigoje vyko du artimai susieti procesai — „politi- kos supratimo tautinimas“ ir …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Nepriklausomybė taip pat yra hierarchinė sąvoka. Jos įprasminimas neįsi- vaizduojamas be kopimo moralinių, religinių ir kultūrinių hierarchijų laiptais. Tautinės valstybės ideologai perėmė klasikinio moralinio mąstymo idėją apie individualaus tobulėjimo …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
hierarchijų santykio problemą. Tai buvo nelengvas uždavinys: visas jėgas skyrus tautinės kultūros gynimui, nesunkiai nukentėdavo politinė lygybė, o perėjus prie pastarosios, būdavo neaišku, kokių priemonių valdžia gali imtis, norėda- ma skatinti piliečių …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
tapatumas nėra vien ekonominiai ir socialiniai dalykai. Daug svarbesnis da- lykas jiems buvo įsipareigojimas tam tikrai bendrai kultūrai, suvokiamai kaip pagrindinis moralinių prasmių ir simbolių šaltinis. Demokratiškai nusiteikę nacionalistai neneigė, …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
tai reikštų, kad neverta klausinėti apie nepriklausomybės prasmę, bet užtenka ką nors daryti naudojantis turima laisve. Kitaip tariant, klausimas apie nepri- klausomybės prasmę atsidurtų už prasmingų klausimų ribos. Būtent to bijojo visų laikų …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
tokią tautos dvasios būklę: viešoji visuomenės prasmių struktūra gali pasida- ryti svetima individams, jų kasdienis patyrimas gali atitrūkti nuo viešojo gy- venimo retorikos ir piliečiai gali pasidaryti abejingi visuomenės institucijose ir praktikose …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
klausimų. Rytų ir Vidurio Europos piliečiams ypač rūpi kitas klausimo as- pektas. Kas sąlygoja mūsų kultūrinį tapatumą? Ar mes nepatiriame kultūri- nės tapatybės krizės? Ar pilietinės visuomenės šalininkai gali neatsižvelgti į tautiškumo reikalus? Ar …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Kodėl tauta nėra įsivaizduojama bendruomenė? Benedicto Andersono knyga Įsivaizduojamos bendruomenės yra išskirtinis reiškinys šiuolaikiniame humanitarinių ir socialinių mokslų pasaulyje. Dau- gybė jos neskaičiusių žmonių žino pagrindinę knygos idėją - …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Savo pagrindinį veikalą šis autorius pradeda atviru filosofinio neišprusimo demonstravimu sakydamas, kad „nacionalizmas taip ir neišugdė savo didžiųjų mąstytojų *. Jis užmiršta, kad nacionalizmo filosofinius pagrindus kūrė Joha- nas Gottfriedas Herderis, …
In:
Politika be vertybių /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 333
  • Page 334
  • Page 335
  • Page 336
  • Current page 337
  • Page 338
  • Page 339
  • Page 340
  • Page 341
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »