Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
„manas ir Kvandtas panaudojo tiesioginę garsinių dirgiklių skaičiaus nustatymo metodiką: tiriamajam pateikiama eilė garsų, kurių kiekį jis turi nusta- tyti neskaičiuodamas. Visi šitie ankstyvieji tyrimai parodė, jog akustinio dėmesio apimtis priklauso nuo …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
1. ar tikrai ritmizacijos reiškiniai neturi jokios įtakos garsų kiekio siuntoje nustatymui; 2. kaip priklauso akustinio dėmesio apimtis nuo pačių siuntos elementų trukmės; ‚3. kokios atskirų stimulų dažnumo (tempo) ri- „bos siuntoje (kritinis dirsiklių …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
Pirmieji eksperimentiniai dėmesio paskirstymo tyrimai priskiriami prancūzų psichologui Ро ui (1887), kuris pastebėjo sugebąs kurti naujas €ei- les, tuo pat metu skaitydamas jau žinomas. Pola- nas galėjo deklamuoti poemą, tuo pat metu atlikda- mas …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
niai turi būti tokio pobūdžio, kad būtų galima įver- tinti skaitines jų įvykdymo reikšmes. Atliekant Ši- tokios rūšies bandymus, labai svarbu tuo pačiu metu stebėti tiriamajo elgesį, fiksuoti jo Žodinius atsakymus. Stebint tiriamajo elgesį, ypač reikia …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
му vo metronomo smūgius. Mak-Dugolas pasiūlė me- todiką, kuri reikalavo vienu metu braukyti pasiro- dančius taškus judančioje juostoje ir atlikti aritme- tinius veiksmus. . Antras periodas nepasižymėjo eksperimentinių darbų gausumu. Tačiau tuo metu …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
Dėmesio perkėlimas. Dėmesio perkėlimas yra dėmesio objekto pakeitimas tuo, kas ką tik buvo jo fone. Tai viena esmingiausių dėmesio savybių. Sugebėjimas perkelti dėmesį charakterizuoja jo judrumą - sana svarbią ir dažnai reikalingą sa- vybę. Įvairių asmenų …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
nomas tik dėmesio paskirstymo dėka yra neteisin- ga; visada į šią veiklą įsijungia ir dėmesio per- kėlimas. Yra veiklos rūšių, kur dėmesys perkelia- mas ypatingai dažnai. Pavyzdžiui, aviacijos mokyk- los kursantas, nutupdydamas lėktuvą, p€Fr 4 minu- tes …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
3. sugebėjimas persijunsti nuo vienos veiklos prie kitos ir intelekto lysis taip pat nesutampa. „Nežiūrint pagrindinių išvadų, Marija Cilis visgi nu- rodo, jog aukštas ėmesio O S sms atliek 1 m su gerai ir silpnai išreikštu dėmesio perkėlimu. | Раза! ją, …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
+ siogiai priklauso: nuo objektyvių pačios veiklos veiksnių (perėjimas nuo lengvesnio darbo prie sunkesnio visada sumažina perkėlimo sreitį ); žmogaus santykio su pirmykšte ir nauja veikla (įdomesnė nauja veikla paspartina dėmesio per- kėlimą); emocinės …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
r nos sąmoningos veiklos objekto pusės į kitą jo pusę. i . Spičakas (1970), remdamasis šitokių požiūrių į dėmesio perkėlimą skirtingumu, klausia tiesiai; ar 'iš tikro dėmesio perkėlimas yra perėjimas nuo vieno objekto prie kito, nuo vienos veiklos prie …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
L (raidės, skaičiai ir t. t.). Sakysim, kad kvadratė- liuose surašyti arabiški ir romėniški skaičiai. Ti- riamasis turi rasti tai arabišką, tai romėnišką skai- čių. Užduotis gali būti ir sunkesnė: bandomajam pasiūloma arabiškų skaičių ieškoti didėjančia …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
ЧИ ай оды бараны | (intermittency) ir laukimo (expectancy-) teorijos. Pastarasis aiškinimas paremtas teiginių, kad, 'ma- žėjant intervalui tarp stimulų, kinta stimulo lauki- mo efektas, kuris turi didelės įtakos RL. Devis (1959,1965) savo darbuose įrodė, …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
Laikas 4 pav. Sensomotorinių reakcijų fazių nuosek- lumo deagrama, kai laiko intervalas tarp dvie- jų stimulų (S1 ir S> ) nedidelis. Paaiškinimai teksto (Bartletas ir bendraaut., 1961). motorinių atsakų kontrolė. Jeigu nauji signalai pa- siekia centrinius …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
vieną signalą arba sujungtų į kompleksą signalų grupę. Jeigu du signalai pasirodo beveik simulta- niškai (intervalas tarp stimulų I€500 msek) abu stimulai suvokiami kaip vienas kompleksas. Pagal Velfordą (1964) centrinius mechanizmus sudaro mažiausiai …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
- и 5 pav. Sensomotorinės veiklos mechanizmų r blokinė schema. - 1 - suvokimo organai; 2 - centriniai smege- nų mechanizmai; 3 - efektoriniai (motoriniai organai; 4 - suvokimo mechanizmas; 5 - per- kodavimo mechanizmas; 6 - centrinis mecha- nizmas, …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
1, išauga veiklos našumo ir tikslumo rodikliai (dėmesio sutelkimo laipsnis padidėja); 2- sumažėja veiklos našumo ir tikslumo rodik- liai (dėmesio intensyvumas susilpnėja); 3: žmogus iš viso nesugeba atlikti užduotį ; 4. veiklos našumo ir tikslumo …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
zėmis 10-20 sekundžių trukmės, 100 db stiprumo virš absoliutaus slenksčio. Pagrindinės veiklos tu- rinį sudarė skaičių taisymas, raidžių tikrinimas ir t. t Eksperimentinė srupė, kuri girdėjo pašalinius dirgiklius, dirbo produktyviau, bet ne taip tiksliai, …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
ra 7. Taigi pašaliniai dirgikliai ir poveikiai, neviena- ео я - T * - A ОНИ гиз1а' зи pagrindine veikla, jeisu ir trukdo jai, tai = a A ap S S В поили И tik pačioje pradžioje. Vėliau tiriamieji pripranta (iš- moksta) nekreipti dėmesio“ į pašalinį …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
dėmesio objekte, tuo sunkiau pasiekti didelio dė- mesio intensyvumo. Ir, Atvirkščiai, juo mažiau ele- mentų yra dėmesio obiekte, tuo aukštesnį Koncentra- cijos laipsnį galima pasiekti. Todėl tais atvejais, kai dėmesio objektas susideda iš daus elementų, …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
a Dėmesio svyravimai dažnai demonstruojami dvi- reikšmių atvaizdų pagalba (pavyzdžiui, "taurė - 2 veidų profiliai "). Vienu metu suvokti abu vaiz- duojamus objektus neįmanoma, suvokiami čia pro- filiai, Čia taurė. Kaip ir slenkstinių stimulų atve- ju, …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
grupavimo svyravimai. Tokių svyravimų tempas Iy- gus 20-30 pasikeitimų per minutę. Panašūs dėmesio svyravimai pastebimi ne tik regėjimo sferoje, bet ir suvokiant akustinius sig- nalus. Gydytojas otologas Urbančičius (1875) pa- stebėjo, jog nutolusio …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
Dėmesio svyravimus sąlygoja įvairūs faktoriai. Pirma, kaip nurodo Vudvortsas, dėmesio svyravimai vienaip ar kitaip siejasi su tinklainės adaptacija. Neisiamos fazės metu tinklainės adaptacija progre- suoja, teigiamos dėmesio fazės metu jautrumas ai- …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
4. Progresuojantys budrumo ir selektyvaus dėmesio pakitimai Veiklos inkrementas ir dekrementas. Viena svar- biausių' sėkmingos ir produktyvios veiklos sąlygų yra atitinkamo aktyvumo (budrumo) lygio palaiky- mas. Ar tai būtų Žaidimas, mokymąsis, bet kokia …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
4 los rodiklių dekrementas stebimas ,silpnėjant bud- rumui ir dėmesio selektyvumui. Kokie gi faktoriai apsprendžia kryptingą (progresuojantį ) budrumo ir dėmesio selektyvumo kitimą laike? Dėl kokių priežasčių atsiranda dekremento reiškiniai veiklo- je? …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
nis Šviesos, įpasiekiančios fotoreceptorius, intensy- vumas. Galima padaryti neteisinzą ižvadą, jog su- mažėjo budrumas arba dėmesio sutelkimo laipsnis. Iš tikrųjų ir budrumas, ir dėmesio intensyvumas galėjo išlikti nepakitę. Todėl nereil.ia painioti sen- …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
„2 "АР А reasuoti į besikeičiančius, neturinčius jokios in- fofmacijos, poveikius. Išoriškai pripratimas pasi- „reiškia organizmo ar atskiros jo dalies reakcijos mažėjimu, monotoniškai dirginant. Siam reakcijos mažėjimui (dekrementui) apibūdinti brėžiama …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
Siuisenimas Lai kas (sek. ) --— то |бгоы# Jmpulsų „Maičius atsaiė imulų ar ojimo Та 6 pav. Pripratimo kreivės A - alfa ritmo depresijos(desinchronizacijos re- akcijos) trukmės mažėjimas, kartojant šviesos blyksnį, B - tiesioginio šuns smegenų dirsini- mo …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
Biologiniu požiūriu pripratimas turi labai di- delę reikšmę: jis padeda atsiriboti nuo nereikš- „min oveikių ir sutelkti sąmonę Į reikšmin „Būtent ši dėmesio savybė — atsiribojimas nuo "pašalinių dirsinimų ir pasireiškia pripratimo "mechanizmu. Sitoks …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
kėtų paįvairinti operacijas, kiti - paįvairinti iš- leidžiamą produkciją ir t. t. * Gamyboje dishabituacijos priemonės gali bū- ti įvairios: daromos dažnos pertraukos, papildo- mi dirgikliai (muzika), daroma mankšta. Pavyz- džiui, dažnas darbo vietos …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
"mo būdo. St …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 2921
  • Page 2922
  • Page 2923
  • Page 2924
  • Current page 2925
  • Page 2926
  • Page 2927
  • Page 2928
  • Page 2929
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »