Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
2 Sekanti dėmesio pasireiškimo sfera — motorinė veikla. Įeisu įsisąmoninamas vienas judesys, kiti motoriniai aktai arba nesuvokiami, arba iš viso ne- galimi. Pamėginkite dešine ranka krūtinės paviršiu- mi sukti lėtus ratus, o kaire ranka greitu tempu …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
cholosgijos šalininkai. Jų nuomone dėmesį patrau- kia tai, kas svarbų, įdomu, patenkina ar nepaten- kina individo poreikius ir sukelia atitinkamas emo- cijas. i Nesisilinsime į šitą terminolosinę diskusiją. Vargu ar "dėmesio" kategorijos išmetimas iš psi- …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
tikram budrumo lygiui;kurį sąlygoja aktyvacijos pro- cesai. Levitovas (1964), mūsų nuomone, ir suta- patina dėmesį su budrumo būsena. Iš tikryjų budru- mas (consciousness, wakefulness) yra psicholo- sinė smegenų aktyvacijos charakteristika. Žinoma, …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
pasireiškimo sferoje. Įsivaizduokime situaciją - žmosų supanti aplinka monotoniška ir vienalytė. Zmogaus Žvilgsnis klaidžiotų po visą resėjimo lau- ką. Monotonijos veikiamas, po kurio laiko jis pra- dėtų snausti. Stai viena monotoniškos aplinkos da- is …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
0 £ = а а ТО ОЕ ЕСА B LTA LIT AE 3 d. sią bandymą. Paimkime du (spalvotą ir nespalvo- tą) paveksliukus ir parodykime pusės ar vienerių metų+ kūdikiui. Vaikas ilsiau išlaiko pasukęs salvą ir nukreipęs akis į tą pusę, kurioje yra spalvotas paveiksliukas. ; …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
Taisi dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tiks- lus. Jeigu veiklos tikslas - konkretaus veiksmo įsisavinimas, tai Šitas veiksmas ir bus dėmesio objektu. Jeigu veiksmas yra tik priemonė kitiems tikslams pasiekti, tai 'jis tampa dėmesio fonu. Ga- li būti …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
sustiprinama ta intelektinės veiklos dalis, kuri la- biausiai atspindi interesus ir poreikius. Emocinės reakcijos ir būsenos atsiranda ne tik patenkinant arba nepatenkinant poreikius, bet ir pasirodžius poreikių patenkinimo arba' nepaten- kinimo …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
bandymai, tiek gyvenimo pavyzdžiai rodo, jog at- renkamumo organizaciją salima įvertinti ir kiekybi- niais parametrais. Vieną veiklą galima realizuoti be didelio enersijos eikvojimo, kitą - tik esant dide- lei psichinei įtampai. Psicholosija šitą …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
33 G $ į 4 -R a IA Emocinis S 3 nubudimas A 2 15 S =. =: a и х ` Е У < 44 TTT Nubudim NS “ = a "mas — Raz > 1 S $ Е = | | tai а Nervinių centrų aktyvacijos lygis 1 pav. Priklausomybės tarp budrumo, ner- vinių centrų aktyvumo ir veiklos lygių grafikai. …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
-būna ypatingai intensyvi. Iš veiklos srafiko, nubrėžto punktyrinė linija (1 pav.), matyti, jos egzistuoja optimalus aktyvacijos, (tuo pačiu ir budrumo ) Iy- sis, kurio fone veiklos rezultatai esti geriausi. Aktyvumo ir budrumo funkcijos slaudžiai siejasi …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
dėmesys savo ruožtu skirstomas į nevalingą, va- Пиза ir savaiminį. Nevalingas dėmesys - tai за- monės sutelkimas i objektą, neturint ketinimo iš- skirti jį arba jo elementus iš fono. Nevalingas dė- mesys pasireiškia paprastai sensorinėje-percepci- nėje …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
: cepcinį.Jeisu dėmesio objektas ir dėmesio fonas yra to paties modalumo, turėsime intramodalinį dė- mesį, jeigu modalumas skirtingas - intermodalinį dėmesį. 3 ; Tik ką apibūdintas valingo ir nevalingo dėme- sio rūšis galima pavadinti fokaliniu dėmesiu. …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
ЭшилАзуе озуэГамз ат 594э}5 š оццуетэлтееа тевеа elroeXHISPTY зол отзэшед "eWsyų> s т seuntoxsoT этииеи2л эпое5Уутя м 2 зтитоЯээодэ1ч1 Šias E cia STUNTHIeL STUTTĖNZIĄ stunsnxTY эн (этацуеуе). Er „swupods213d " —y48791U] этитэом это (repIŪųsuUr …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
reikia išspręsti uždavinį. Pradžioje uždavinys at- rodo neįdomus ir netgi sunkus. Sprendžiamas jis tik iš pareigos: Mokiniui reikia sutelkti visas va- lios pastangas, kad nepasiduotų fono įtakai: vilio- jančiam vaikų triukšmui kieme, televizoriui ir t, t, …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
cesų organizacijai regos sistemoje. Kaip tinkleainė- je (ir apskritai regos sistemoje) yra centrinė (ryš- kaus matymo) ir periferinė (neryškaus matymo) zonos, taip ir sąmonėje yra dvi panašios Zonos: periferinė - neaiškaus, misloto suvokimo (ne dė- mesio …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
BA Я analogiškai organizuoti ir galvos smegėnų reflek- ° эц mechanizmai. Kalbant psichologijos sąvokomis, " dėmesio objektu tampa tai, kas sukelia stipriausią nervinį efektą. Povėikiai, Sukėliantys silpnėsnius nervinius efektus, tampa dėmesio fonu. | …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
Nors terminolosija ir tyrimų objektai, kurių pa- galba buvo sukurtos Serinstono galutinio kelio ("pil- tuvėlio"), Pavlovo indukcijos ir Uchtomskio d6mi- nantės teorijos, skiriasi, tačiau visos minėtos hi- potezės turi daug bendro. Dėmesio objektu tampa …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
! - к . pašalinis dirgiklis, sąlyginio reflekso dydis suma- žėdavo, I. Pavlovas šitokią reakciją į neįprastus kasdieninėei eksperimentinei situacijai stimulus api- būdino kaip įgimtą refleksą į naują situaciją ir vaizdumo dėlei pavadino refleksu "kas …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
в atsirandanti staiga pažadinus žmogų iš miė- £0); 4. vegetacinės sistemos pakitimai (galūnių krau- jo indų susitraukimas ir galvos kraujo indų išsi- plėtimas, odos galvaninė reakcija - OGR, EB vimo: ir širdies ritmo pakitimai ir t. t.). Tokiu būdu, …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
optimaliausiai. Motorinis ir dauguma vegetacinių komponentų priklauso jau tikrajam orientaciniam: refleksui. 1 Toks orientacinio reflekso suskaldymas yra ne visiškai teisingas, nes tiek somatiniai, tiek we- getaciniai pakitimai padeda efektyviau suvokti …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
kryptis charakterizuoja smesenų aktyvacijos didė- jimą. Mums tie pakitimai buvo kol kas tik aktyva- cijos procesų, budrumo bei dėmesio fiziolosiniai koreliatai. Todėl, tam ,kad jie šį tą niums pasaky- tų apie dėmesio mechanizmus, juos būtina susieti su …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
отр рлиьй ių > 15 _ 20 2 pav. Retikulinės forme- р Is cijos išjungimo pasekmės, A - Klasikiniai preaparatai cerveau isolė ir en= cėphalė isolė; B - katė ir jos EEG iki (viršuje) ir po (apačioje) retikulinės formacijos suųardymo; C - katė ir jos ЕЕ iki …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
užimantį darinį - retikulinę formaciją, Ii elektro- encefalosramos bangos išnyksta, o vietoje jų atsi- randa dažni mažos amplitudės svyravimai, būdin- si aukšto budrumo būsenai. Sitoks pakitimas elekt- roencefalosramoje buvo pavadintas aktyvacijos …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
3 pav. Galvos sme- genų kamieno retikų- linė formacija. А - žiurkiuko retiku= 5 linės formacijos neu- \ 6 гопаз зи Без1ако]ап- > *čiu aksęnų į kaudali- nį ir rostralinį seg- mentus; B - piramidi- 26 nio trakto kolateralės а... retikutinėje sistemoje …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
Toks didelis konvergencijos laipsnis daro retiku- linę sistemą nespecifine dirginimo modalumo atžvil- giu: panašų efektą sukelia akustiniai, vizualiniai, taktiliniai ir kiti stimulai. Orientacinio reflekso atsiradimą reikia aiškin- ti aktyvuojančios …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
neurofiziolosinių tyrimų rezultatai), retikulinė sis- tema nėra visai difuziškai organizuotas nervinių elementų tinklas. Vienas jos dalis labiausiai jaudi- na vieno modalumo dirgikliai, kitas-kito, trečias - trečio ir t. t. Pavyzdžiui, garsiniai stimulai …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
trinka sugebėjimas diferencijuoti sudėtingus stimu- lus pagal erdvinį elementų išsidėstymą, pagal ele- mentų nuoseklumą laike ir t. tt Kyla klausimas: ar nereiktų ir selektyvaus dėmesio mechanizmus aiškinti didžiųjų pusrutulių žievės atskirų punktų …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
MNT? džiui, raides į žodžius), dėmesio apimtis padidė- ja. Tačiau tada žodis tampa jau atskiru objektu. Pavyzdžiui, jeigu žodyje praleista pora raidžių, ti- riamasis , gali ir nepastebėti praleidimo. Kitų objek- tų sujungimas į grupes (struktūralizacija) …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
2. Vunto mokinio Ketelo (1885) pasiūlymas pritaikyti tachistoskopinį metodą dėmesio apimčiai širti.*Vėliau tachistoskopinį metodą patobulino pats Vuntas. dis r Po kurio laiko dėmesio apimties tyrimų skai- čius ir psichologų dėmesys pačiam dėmesiui su- …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View
Excerpt
\ Tikrajai dėmesio apimties reikšmei nustatyti trukdo trumpalaikės atminties ribotumas. Galimas atvejis, Kai vienu dėmesio aktu tiriamasis aprėpia visus eksponuojamus objektus. Tačiau tai nereiš- kia, kad dėmesio apimtis nėra ribota. Pirmiausia ją riboja …
In:
Eksperimentinė dėmesio psichologija /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 2920
  • Page 2921
  • Page 2922
  • Page 2923
  • Current page 2924
  • Page 2925
  • Page 2926
  • Page 2927
  • Page 2928
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »