Excerpt
54 Teismų sistema ir teisingumo vykdymas LDK nelietuviškose žemėse dymus. Įrodymams surinkti didysis kunigaikštis pasiųsdavo ir savo rū- mų urėdus - vadinamuosius važiuotojus. Važiuotojais dažnai buvo vadi- nami trečiųjų teismo teisėjai ir teisėjai, …
Excerpt
58 Teismų sistema ir teisingumo vykdymas LDK nelietuviškose žemėse gaikščiui Vytautui ir galiojo, matyt, iki 1564-1566 m. teismų reformos, nes ją patvirtino 1503 ir 1561 m. Vitebsko, taip pat 1511 ir 1547 m. Po- locko sričių privilegijos [36, p. 34—36; …
Excerpt
Teismas ir teisingumas nelietuviškose žemėse XIV-XVI a pirmojoje pusėje 59 mai, bet imuniteto raštai, kuriuos gaudavo pavieniai feodalai. Kadan- gi imuniteto raštai buvo dalijami labai plačiai, tėvoninio teismo teise naudojosi daugelis Lenkijos feodalų. …
Excerpt
Teismas ir teisingumas nelietuviškose žemėse XIV-XVI a pirmojoje pusėje 63 Be baudžiamųjų bylų, kuopos teismai spręsdavo ir kai kuriuos civili- nius ginčus, pavyzdžiui, bylas dėl nuganymų. Kuopa iškviesdavo gyvulių savininką, nustatydavo padarytos žalos …
Excerpt
64 Teismų sistema ir teisingumo vykdymas LDK nelietuviškose žemėse Nelietuviškose srityse trečiųjų teismai veikė nuo Kijevo Rusios laikų ir buvo gana populiarūs. Į juos kreipėsi tiek pasaulietiniai ir dvasiniai fe- “ odalai, tiek paprasti žmonės — …
Excerpt
66 Teismų sistema ir teisingumo vykdymas LDK nelietuviškose žemėse pasaulietinio reikalo galėjo būti šaukiami pasauliečiai, jei viena šalis buvo dvasininkas [28, p. 11-12, 30]. Bažnytinių ir pasaulietinių teismų kom- petencija tiksliau buvo atribota …
Excerpt
1564-1566 m. teismų reforma nelietuviškose žemėse Zl ir anksčiau, nepriklausė šiems teismams [179, p. 549]. Žinoma, toks nuta- rimas netenkino bajorų ir nebuvo įgyvendintas, nes bajorai nenorėjo kreip- tis į šiuos teismus ir 1554 m. Vilniaus seime vėl …
Excerpt
72 Teismų sistema ir teisingumo vykdymas LDK nelietuviškose žemėse Žemės teismas susidėjo iš teisėjo, pateisėjo ir raštininko. Kiekvieno pavieto kunigaikščiai, ponai ir bajorai, turintys paviete nuosavą žemę, suvažiuodavo į pavieto centre esantį didžiojo …
Excerpt
1564-1566 m. teismų reforma nelietuviškose žemėse 73 pradžioje ir rugsėjo mėnesio pabaigoje). Teismo sesija užtrukdavo apie tris savaites. Teisėjai atvykdavo į teismo sesiją trimis dienomis anksčiau. - Per tą laiką jie išduodavo teismo knygų išrašus, …
Excerpt
74 Teismų sistema ir teisingumo vykdymas LDK nelietuviškose žemėse Greta Žemės teismų visuose LDK pavietuose 1566 m. buvo organi- “- zuoti pilies teismai. Polocko, Vitebsko, Naugarduko ir Kijevo vaivadijų centriniuose pavietuose jie buvo vaivadų žinioje. …
Excerpt
1564-1566 m. teismų reforma nelietuviškose žemėse 75 Pilies teismas turėjo savo knygas, kurių pirmoje dalyje buvo įrašomi įvai- rūs teisės aktai, o antroje dalyje - teisminis bylų nagrinėjimas. Į tas knygas buvo įrašomi ir politinės reikšmės aktai — …
Excerpt
60 Teismų sistema ir teisingumo vykdymas LDK nelietuviškose žemėse kitų luomų ir užimti visuomenėje viešpataujančią padėtį, nes pavieto teismai susidėjo tik iš bajorų ir buvo skirti nagrinėti būtent bajorų bylas, tuo tarpu iki šios reformos veikę vaivadų, …
Excerpt
1564-1566 m. teismų reforma nelietuviškose žemėse 81 bajorų bylas. Vyriausiasis tribunolas nagrinėdavo bylas savo nuolatinė- je būstinėje Vilniuje, Minske arba Naugarduke, o nagrinėti skundus dėl pakamario teismo sprendimų jis paskirdavo komisarus iš …
Excerpt
Pavieto teismai XVI a. antrojoje pusėje — XVIII a. pirmojoje pusėje 63 to bajorai sudarydavo vadinamąjį kaptūrinį teismą, kuris sprendė visas civilines ir baudžiamąsias bylas, nes tuo metu sustodavo pavieto teismų veikla (pavieto teismai priimdavo ir …
Excerpt
68 Bajorų (šlėktų) teisinė padėtis tuomet nebuvo reikalo, nes Lietuvoje tebevyravo ankstyvajam feodaliz- mui būdingi visuomeniniai santykiai, tuo tarpu prijungtos žemės buvo subrendusio feodalizmo stadijoje, pergyvenusios feodalinį susiskaldy- mą. Iki XIV …
Excerpt
Bajorų stačiatikių ir katalikų teisių sulyginimas ir išplėtimas XIV-XVI a. pirmojoje pusėje 97 Feodalų žemėvaldos teisės XV-XVI a. pirmojoje pusėje buvo ne- vienodos. 1529 m. Lietuvos Statutas dvarus skirstė į tėvoninius, užtar- nautus ir pirktus (II, 1). …
Excerpt
98 Bajorų (šlėktų) teisinė padėtis desnę sumą, negu vertas įkeistas dvaras, giminaičiai neprivalėjo jam grą- žinti tikros dvaro vertės perviršio (PLS, I, 16). K. Jablonskio nuomone, feodalai neturėjo teisės perleisti visos tėvonijos todėl, kad du …
Excerpt
Nelietuviškų žemių bajorų teisinė padėtis XVI a. viduryje. Bajorų vieningo luomo susidarymas 109 rų revizijos!?, taip pat valakų reforma. Bajorai, neįstengę įrodyti savo bajorystės, buvo priskirti prie valstiečių ir turėjo atlikti atitinkamas prie- voles. …
Excerpt
110 - Bajorų (šlėktų) teisinė padėtis feodalo nuosavybe. Bajorai gavo teisę laisvai disponuoti tiek tėvonine, tiek pirkta ir užtarnauta žeme, taip pat paveldėti visą turimą žemę. Bu- vo panaikinti feodalams taikyti dviejų trečdalių dvaro disponavimo ri- …
Excerpt
12 Bajorų (šlėktų) teisinė padėtis rams nebuvo taikomos Statuto normos, garantuojančios asmens neliečia- mumą ir draudžiančios įkalinti be teismo sprendimo. Jie nebuvo laikomi pavieto bajorais, negalėjo dalyvauti pavieto seimeliuose ir kreiptis į pa- “„ …
Excerpt
1286 Dvasininkų teisinė padėtis nė, t. y. priklausė ne atskiram asmeniui (vyskupui, klebonui ar kt.), o bažnytinei bendruomenei. Vyskupystės, parapijos ar kitos bažnytinės kor- poracijos, kurios reikmėms buvo skirta konkreti nuosavybė, atitinka- mas …
Excerpt
Stačiatikių ir katalikų dvasininkų teisės ir privilegijos XIV-XVI a. 131 dvarų, perleidžiamų Bažnyčiai pasaulietinių feodalų (PLS, V, 16). Dva- sininkai turėjo tarnauti ir nuo tų dvarų, kuriuos jie individualiai įsigyda- vo pirkimo, paveldėjimo ar …
Excerpt
1596 m. bažnytinė unija ir jos padariniai 157 bet nedraudė to ponų ir bajorų dvaruose. Unitų bažnyčia naudojosi imu- nitetu savo valdose. Didysis kunigaikštis patvirtino unitų teisę steigti mokyklas, seminarijas, bažnytines brolijas su sąlyga, kad jos …
Excerpt
Bažnyčia ir dvasininkija nelietuviškose žemėse XVII-XVIII a. 139 nyčiai nepavyko užimti dominuojančios pozicijos nelietuviškose žemėse — ten vyravo Unitų bažnyčia. Iš pradžių Respublikos teritorijoje įsteig- “ tos 8 unitų vyskupystės, 1625 m. prie jų …
Excerpt
142 5. VALSTIEČIŲ TEISINĖ PADĖTIS 5.1. Valstiečių teisės ir prievolės XIV-XVI a. Gausiausias neprivilegijuotas luomas LDK buvo valstiečiai, sudarę di- džiausią šalies gyventojų dalį, bet per visą LDK istoriją negavę nė vie- nos luominės privilegijos. Kaip …
Excerpt
146 Vakriečių teisinė padėtis parobkai po truputį ištirpo nuo feodalų priklausomoje valstietijoje. I. No- vickis buvo teisus, teigdamas, kad parobkais „nebuvo vadinami asme- nys, paversti vergais, o tiktai savo padėtimi artimi jiems žmonės, vei- kiausiai …
Excerpt
Valstiečių teisės ir prievolės XIV-XVI a. 147 192, p. 154]. Vergystės negalima laikyti vieninteliu arba bent svarbiau- siu baudžiavos šaltiniu. Lietuvoje ir prie jos prijungtose slavų žemėse patriarchalinių vergų buvo palyginti nedaug. Pagrindiniai …
Excerpt
146 Valstiečių teisinė padėtis mę nuo feodalų kėsinimosi prijungti ją prie savo dvaro. Feodalų patro- natui pasiduodavo daugiausia buvusieji bendruomenininkai, dėl įvairių priežasčių palikę bendruomenę ir netekę jos paramos ir užtarimo. Kije- vo Rusioje …
Excerpt
Valstiečių teisės ir prievolės XIV-XVI a. 149 Baltarusių, rusų ir ukrainiečių žemėse greta individualaus patronato plito „zakupničestvo“, t. y. paskolos su įkeitimu santykiai. Skolininkas (Ru- sų Tiesoje vadinamas zakupu) gaudavo paskolą (kupą) ir turėjo …
Excerpt
Valstiečių teisės ir prievolės XIV-XVI a. SY įsakai įpareigojo cholopus mokėti pagalvės mokestį ir kartu sulygino juos su kitais feodališkai priklausomų gyventojų sluoksniais [156, p. 119; 159, p. 267]. Lietuvoje ir LDK nelietuviškose srityse valstiečių …