Excerpt
ĮVADAS S 1. Šiaurinė rytų aukštaičių vilniškių patarmės dalis yra viena iš tų lie- tuvių kalbos ploto vietų, kuriai vis dar reikia atidaus dialektologų žvilgsnio. Nors pastaruoju dešimtmečiu tyrimai ir čia gana suintensyvėjo!, tačiau išsa- maus šios …
Excerpt
ĮvaDAS 15 Kaupiant vis daugiau medžiagos, kruopščiau tiriant atskirus plotus mo- nografiniu metodu? galima sukurti išsamiąją lietuvių kalbos tarmių klasifi- kaciją. Dialektologų darbai rodo, kad tokia klasifikacija kuriama nuolatos (plg. svarbesnius …
Excerpt
16 ĮvaDAS dialektologijos teorijos kontekste yra įsispraudęs į jau išaugtą drabužį. Ga- lima, žinoma, diskutuoti ir sakyti, kad jam iš tikrųjų tetinka tradicinės dialektologijos siūtas kostiumas, tačiau bent prisimatuoti modernesnį — struktūrinį — taip …
Excerpt
TyYRIMO OBJEKTAS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 7 Pirmajam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: a) pateikti ir pagrįsti rytų aukštaičių vilniškių patarmės vidinę klasifikaciją; b) apibrėžti šiaurės rytų vilniškių plotą, patikslinti ribas su uteniškių pa- …
Excerpt
18 [УАРА$ „monografiniais“) metodais, nes tik intensyvus tyrinėjimas sudaro tvirtą ekstensyviojo („geografinio“) tyrinėjimo pagrindą. Prieš augdama į plotį, dialektologija būtinai turi tvirtai ir giliai įleisti šaknis į atskirų tarmių dirvą“ (Girdenis …
Excerpt
TEORINIAI IR METODINIAI TYRIMO PAGRINDAI 19 naujoji, o dabar jau tradicinė A. Girdenio ir Z. Zinkevičiaus pasiūlyta lie- tuvių kalbos tarmių klasifikacija (žr. Girdenis, Zinkevičius 1966, 139—147). Visiškai aiškia struktūrinės lietuvių dialektologijos …
Excerpt
20 ĮvaDAS S 9. Tarp abiejų krypčių neturėtų būti kokios metodologinės prieštaros, nes abi jos remiasi savais, savarankiškais tyrimo principais. Svarbiausia, kad tų principų būtų nuosekliai laikomasi, kad jie nebūtų chaotiškai ir nepama- tuotai painiojami. …
Excerpt
TEORINIAI IR METODINIAI TYRIMO PAGRINDAI 21 jamos su N. Trubeckojaus straipsniu „Phonologie und Sprachgeographie“ (Trubetzkoy 1931, 228-234; 1974, 116—121). Programiniu struktūrinės dia- lektologijos darbu laikomas U. Weinreicho straipsnis „Is a …
Excerpt
22 ĮvaDAS ji legitimi ir net daug žadanti. Svarbiausias jos uždavinys — panašumų ir skirtumų tarp sistemų tyrimas ir iš to atsirandantys struktūriniai padariniai; b) sinchroninė dialektologija"" lygina atskiras sistemas ir nustato šių skirtumų …
Excerpt
TEORINIAI IR METODINIAI TYRIMO PAGRINDAI 28 S 13. Kadangi šioje monografijoje nagrinėjamas konkretaus pagal fono- loginius skiriamuosius kriterijus išskirto ploto?! vokalizmas ir kartografuoja- mos svarbiausios struktūrinės ypatybės, tad galima kalbėti ir …
Excerpt
24 ĮvaDAS roninių procesų analizės ir interpretacijų objektas (Jongen 1982, 248—249)24, Taip sinchroninė dialektologija sklandžiai pereina į diachroninę. Šiame darbe aptartoji struktūra kiek modifikuota dėl minėtosios darbinės hipotezės. Prieita iki …
Excerpt
TEORINIAI IR METODINIAI TYRIMO PAGRINDAI 25 S 15. Su dinamine sinchronija susijusi trečioji teorinė nuostata, liečianti variantus ir garsų kitimus. Variantai ir kitimai suprantami kaip natūrali siste- mos būklė ir kaip būtinos jos sudėtinės dalys (jų …
Excerpt
26 Ivanas ir į fonologinius tyrimus. Aiškiausiai matomos dvi tendencijos; deja, jos nėra teigiamos. 1. Diachroniniai ekskursai sinchroniniuose darbuose, anot A. Girdenio ir V. Žulio taiklaus apibūdinimo, — „diachroninės inkrustacijos“ (Girdenis, Žulys …
Excerpt
TEORINIAI IR METODINIAI TYRIMO PAGRINDAI 27 Čia vėl tenka griebtis diachronijos. Tradiciškai aiškinama, kad šis e. < *ie. Taip patenkama į istorines svarstybas, nes šiuo atveju balsį e. galima kildinti ne tik iš *ie, bet ir iš *ė (pastarasis variantas …
Excerpt
28 ĮvaDAS tarmės sinchroninę sistemą be lyginimo su bendrine kalba galima išsiversti. Iš esmės jis nieko gero neduoda, tik kelia panašių kliūčių kaip ir diachroninė puošyba. Be to, jeigu tarmių garsyno tyrimams kartais neišvengiamai reikia tam tikro …
Excerpt
TEORINIAI IR METODINIAI TYRIMO PAGRINDAI 29 garsų distribucijos analizei. Atskirai netiriama ir prozodinė sistema. Spren- džiant pagal kelis žvalgomuosius tyrimus ir lyginant medžiagą, ji visame šiaurės rytų vilniškių plote, regis, labai nesiskiria (plg. …
Excerpt
30 ĮvaDAS kad jie ir nusistovėję, ir įsitvirtinę. Tradiciškai ir hierarchiškai šie terminai rikiuojasi tokia eile: tarmė, patarmė, šnekta, pašnektė. „Lietuvių kalbos en- ciklopedijoje“ jie eksplikuojami taip: tarmė, dialektas — viena iš kalbos teri- …
Excerpt
TERMINAI 31 turi konkrečias geografines ribas, kurias galima kartografuoti žemėlapyje), b) vieną kurį konkretų šnektos punktą (miestelį, bažnytkaimį, kaimą). Toks trilypumas gal ir nėra smerktinas, juo labiau kad kalbant apie kon- kretaus punkto kalbą …
Excerpt
32 ĮvaDAS taip pat sunku dėl jau aptarto jo trilypumo. Bet kuriuo atveju šnekta reiškia ir konkrečią apibrėžtą teritoriją, ir, svarbiausia, — daugiau mažiau homo- genišką ir savarankišką sistemą. Kartojasi vėl tas pats — vartojant šnektos terminą jau iš …
Excerpt
DARBO MEDŽIAGA 33 tiniam projektui”. Vėliau, spalio mėnesį, jau individualiai buvo įrašyta tekstų didesniuose miesteliuose ir seniūnijų centruose — Naujajame ir Se- najame Daugėliškyje, Ceikiniuose, Mielagėnuose, Tverečiuje, Rimšėje. 2001 m. rugsėjį tam …
Excerpt
34 [УАРА$ garso ir apie 30 valandų vaizdo įrašų. Surinkta medžiaga saugoma VU Bal- tistikos katedroje** Visa medžiaga surinkta taikant tiesioginės apklausos laisvo pokalbio me- todą. Tikslinio interviu metodas buvo taikomas tik tada, kai pildyta socio- …
Excerpt
DARBO MEDŽIAGA 35 S 23. Aprašant fonologinę sistemą iš esmės remtasi garso įrašais ir teks- tais, kuriuos transkribavo pats šios monografijos autorius arba anksčiau mi- nėtų projektų dalyviai“?. Kitų kalbininkų transkribuotais vilniškių tekstais …
Excerpt
36 ĮvaDAS Punktai ir pateikėjai prie pavyzdžių пепигодот! 6. Tik skaitytojas turi atkreipti dėmesį, kad garsų kokybinė ir kiekybinė distribucija iš pradžių na- grinėjama neatsižvelgiant į arealinius aspektus. Kitaip tariant, aprašomi visi vokalizmo …
Excerpt
INFORMANTAI 37 INFORMANTAI S 26. Tiriant garsų distribuciją ir ypač arealinius jos aspektus, perklausyti visi tyrimui pasirinkti garso įrašai. Iš jų dar atrinkti atskirų pateikėjų, sklan- džiausiai ir gyviausiai pasakojusių, įrašai ir transkribuoti …
Excerpt
38 ĮvaDAS Albertas Ragaišis (1923-2008), gimė ir gyveno Deniūnų k., Paringio par., Ignalinos r. Veronika Rastenienė, g. 1924 m. Deniūnų k., Paringio par., gyvena De- niūnuose, Ignalinos r. Ona Saulevičienė, g. 1921 m. Gilūtų k., Mielagėnų par., gyvena …
Excerpt
TRANSKRIPCIJOS ŽENKLAI 39 nemažai rėmęsis savo Tėčio Petro Kardelio (g. 1933 m. Linkmenyse, Ignali- nos r., ten ir gyvenančio) kalba. "TRANSKRIPCIJOS ŽENKLAI S 27. Pavyzdžiai pateikiami kiek supaprastinta transkripcija. Ryškesni alo- fonai žymimi tik …
Excerpt
4() ĮvaDAS eilės balsius; c) priebalsių samplaikose, kur minkštumai girdimi. Tiesiogiai prieš priešakinės eilės balsį priebalsio minkštumas nežymimas. Priebalsių ženklai: 5 — afrikatos dz ženklas. 3 - afrikatos dž ženklas. t — kietasis priebalsis I. n — …
Excerpt
41 TYRIMŲ APŽVALGA S 29. Rytų aukštaičių vilniškių patarmės tyrimus lėmė ne vien lietuvių dialektologijos raida ir bendros tyrimo tendencijos, bet ir įvairūs istorijos vingiai. Dėl jų šiuo plotu domėjosi ir domisi ne tik lingvistai. Veikti čia turi ką …
Excerpt
42 TyRIMŲ APŽVALGA XX a. pradžioje salos jau buvo susikūrusios, o Lietuvoje esanti patarmės dalis atsidūrė lietuvių kalbos ploto pakraštyje. Tas pats procesas ir į kontinentinę dalį įkalė suslavėjusį pleištą. Tai plotai į šiaurę ir pietus nuo Vilniaus, …
Excerpt
TyRIMŲ APŽVALGA 43 kalbinės sistemos evoliuciją, bet ir tyrimų būklę, jų dalykines ir geografines kryptis bei apimtį. S 32. Iš viso tyrimų konteksto matyti, kad daugiausiai dėmesio yra susi- laukusios vilniškių salos Baltarusijoje. Intensyviausiai …