Excerpt
BARZE Do 42 $ stał się słaby, doświadczała womitów, częstych słabości, obfitszego krwotoku z nosa i ust, i niezmier- nie tradnego oddechu przez paroxyzmy nadchodzą- cego. Czasy iednak miesięczne zawsze obfite regu- larnie się odbywały. Na początku …
Excerpt
VILNIAUS UNIVERSITETAS Alfredas Bumblauskas LIETUVOS ISTORIJOS MODELIAI XIX - XX A. ISTORIOGRAFIJOJE Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga Humanitariniai mokslai, istorija (05 A) Vilnius, …
Excerpt
VILNIAUS UNIVERSITETAS Alfredas Bumblauskas LIETUVOS ISTORIJOS MODELIAI XIX - XX A. ISTORIOGRAFIJOJE Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Vilnius, …
Excerpt
2 PRIVALOMASIS | į 2 NGA. 2 LS UNIVERSITETO | BIBLIOTEKA || …
Excerpt
TURINYS Įvadas::::52iina Limas sa k a D ai i es nis r A kase 5 1. Lietuvos istorijos istoriografijos mokyklų, raidos tarpsnių ir paradigmų problemai:::icii. apnė. eh ei X akis e as 8 1:14:Istoriogra fijosizaidosisampratos 45 6 i k 8 1.2. Paradigminio …
Excerpt
sokiai A auladivins dis) = š4 į S ii 2 s ž GUI kVA i. Pigs) p £ > š Zi A ių tą 4 + ži vet inkai Iūlitos Liao ainas kovas * AD Ia į iš . Či (t LD! Du a 4 p . j + > i O: = k b " "1 io 2 "P siekių d A 45 : LŽ iš —dlklialskii gs i T o ugakamaS: iui B : s 2 PE …
Excerpt
Įvadas Tyrimo objektas yra XIX-XX a. istoriografijos analizė, pritaikant jos tyrimui istoriografijos lūžines raidos teorijas, 0 taip pat istorinės sąmonės ir istorinės kultūros teorijas. Lietuvos istorijos modeliais vadiname Lietuvos istorijos …
Excerpt
Akivaizdu, kad atsakyti į šiuos iššūkius galima tik konceptualiai įvertinus istoriografijos patirtį. jos dabarties būklę ir raidos perspektyvas. Įsisąmoninę tai pasirinkome tokį kelią — aiškintis istoriografines skirtybes ir konfliktus, o ne juos …
Excerpt
Tyrimo aprobacija ir tęstinumas. Suorganizuotos konferencijos: „Zenono Ivinskio skaitymai“ (1994, 1995), „Istoriografija ir atvira visuomenė“ (1996). Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, skirtuose Lietuvos-Lenkijos santykiams (1997 …
Excerpt
1. Lietuvos istorijos istoriografijos mokyklų raidos tarpsnių ir paradigmų problema 1.1. Istoriografijos raidos sampratos Istoriografijos raidos vidinių poslinkių. o tuo pačiu — konfliktų, iš esmės negalėjo paaiškinti tradicinės istoriografijos apžvalgos. …
Excerpt
5) istoriografijos socialinio, politinio ir kultūrinio sąlygotumo suvokimas, 6) užsiangažavimas reformistinei politikai. Vokiečių socialinės istorijos mokykla atvėrė kelius naujai istorijos mokslo struktūros sampratai: tyrimai — teorija — didaktika, bei …
Excerpt
pragmatizmu). Ne veltui būtent "objektyviajame" istorizme vyko didžiausi konfliktai tarp atskirų istoriografijų dėl jų Tėvynių garbės (J. Topolskis). Ne ką mažiau problemiškas yra marksizmo kaip metodologinės paradigmos santykis su komunistinių …
Excerpt
1.2. Paradigminio istoriografijos raidos modelio taikymas Tyrimų eigoje lietuvių istoriografijoje įžvelgtos šios paradigmos: Pragmatinės retorinės istoriografijos didieji pasakojimai. Zenono Ivinskio 1939 m. pateiktoje priešstatos „romantizmo metu / …
Excerpt
teiginiu, kad Lietuvos visuomenė bei kultūra yra vėluojantis europinis reiškinys ir kad kristianizacija yra esmingas Lietuvos istorijos procesas, rodantis civilizacijos plėtrą. Ši permaina lėmė, kad būtent Ivinskis pirmasis lietuvių istoriografijoje …
Excerpt
ne tik J. Jurginio ir E. Gudavičiaus koncepcijas, bet ir tam tikrus I. Lukšaitės kultūros istorijos modelio aspektus. Šiuolaikinis Lietuvos istoriografijos reljefas 1988-1990 atgimė senosios paradigmos. Visų pirma: iš prieškario ir išeivijos ateinantis …
Excerpt
lengviau pergyveno komunizmo epochą. jau nuo „atšilimo“ iš esmės atsisakiusi komunistinio doktrinieriškumo, kas liko būdinga kitoms mūsų regiono (pvz.. rusų ar baltarusių) istoriografijoms. Paprastai fiksuojama, kad jau nuo 6-to dešimtmečio pabaigos lenkų …
Excerpt
2. Lietuvos istorijos įerdvinimo sampratos istoriografijoje 2. I. Tarp lituanocentrizmo ir maskvocentrizmo Pirmiausia reikia kalbėti apie savarankiškos „baltiškosios“ pagoniškosios monados koncepciją S. Daukanto kūryboje. Tiesa, jo amžininkai — XIX a. I …
Excerpt
griežtą Vakarų ir Rytų visuomenių priešpriešą (kurios Marksas atsisakė) ir netgi Vakarų bei Japonijos visuomenes laikantis išimtimi pasaulio istorijoje. Jeigu K. Marksui Vakarų vystymosi kryptis yra generalinė pasaulio istorijos linija, tai E. Gudavičius …
Excerpt
3. Lietuvos istorijos periodizaciniai modeliai istoriografijoje 3.1. Politinės įvykinės istorijos modeliai Jau A. Schlėzeris XVIII a. pab. sukūrė LDK istorijos periodizacinį modelį su Mindaugo laikų, Krėvos ir Liublino akcentais. Tiesa, XIX a. lietuvių …
Excerpt
3. 2. Zenono Ivinskio periodizacinės novacijos Siekis matyti Lietuvos istoriją kaip visuomenės istoriją ir paaiškina, kodėl būtent Zenonas Ivinskis pirmasis pradėjo reflektuotai tyrinėti Lietuvos periodizacijos klausimus. Šalia įvykinės („politinės …
Excerpt
skyriuose. Tiesa, sovietmečio pabaigoje buvo sukurta Lietuvos kultūros istorijos sintezė, kurią galima traktuoti ne tik kaip iš XIX amžiaus istoriografijos žinomą „politikos“ (kaip įvykinės) istorijos ir kultūros (kaip integralios istorijos) distinkcijos …
Excerpt
Norėdami surasti priimtiną Lietuvos visuomenės raidos periodizacinį modelį, turime ne tik kūrybiškai pasinaudoti šiandieninės socialinės istorijos teorine mintimi, integralios periodizacijos pamatiniais principais, kruopščiai fiksuoti svarbiausius lūžius …
Excerpt
4. Integralios sintezės bandymas 4.1. Sintezės metodologija ir konstravimo metodika Iš istorizmo įveikos metodologinių principų perimtas principas: objektas yra pirmiausia visuomenė, tik paskui - valstybė. Integralioji socialinė arba visuomenės istorija, …
Excerpt
(Z. Norkus). Iš tikro vaizdai sintezėje tapo ne iliustracijomis, o ikonografijos šaltiniais, kurių pažintinė vertė, atrodo, pirmą kartą mūsų istorijos sintezėje prilyginama dokumentų vertei. Ikonografinius šaltinius siekiame pateikti didaktiškai …
Excerpt
XVII amžiaus kultūros modelis. Vis dėlto ir šiuo atveju trūko nuoseklios kristianizacijos raidos sampratos — jos lūžio chronologijos samprata tebesvyruoja tarp XVI ir XIX amžiaus. Vis dėlto detalesni tyrimai leido visuose istorinio proceso lygmenyse …
Excerpt
„barokinės visuomenės“ išraiškas. Tokiu būdu susiformavo integralus periodizacijos modelis: Lietuva dar ne Europoje (pagonybės epocha, XIII-XIV a.), europėjanti Lietuva (XV-XVI a.) ir Lietuva - barokinės Europos dalis (XVII-XVIII a.). (1.2, 5, 7, 10, 17, …
Excerpt
5. Istoriografijos ir istorinės kultūros tyrimai 5.1. Istoriografiniai konfliktai ir dialogų prielaidos Visas sintezės projekto konstravimas rėmėsi ne tik istoriografijos duomenų sisteminimu bei prielaidų sistemų analize, bet ir paraleliniu, o ir vėlesniu …
Excerpt
didelė dalis Lietuvos bajorijos tapo Lietuvos lenkais. Todėl šiandieniniai Lietuvos lenkai laikytini jų ainiais ir jų protėvių kilmės problema tampa antraeile, mažai ką bendro turinčia su identiteto formavimusi. Lietuvos lenkų kultūra buvo ir gali būti …
Excerpt
tačiau jų poveikis paveldo reprezentacija: ir aktualizacijai akivaizdus. Ypač tai pasimatė analizuojant Senojo Vilniaus universiteto atminties formas. Metodo privalumai ypač aktualizavosi tiriant VU atminties galerijų simbolines reikšmes. Paaiškėjo, kad …