Excerpt
15 lentelé. Planktoniniy foraminifery pasiskirstymas Table 15. Characteristics of planktonic foraminifers Aukštai Rūšys cm + cn st cp m Rotalipora cushmani + Hedbergella delrioensis Hedbergella simplex + + Whiteinella brittonensis Whiteinella paradubia …
Excerpt
tai) yra toje pačioje dalelių frakcijoje, tradiciškai visi šie radiniai priskiriami karbonatiniam nanoplanktonui. Ištirti 225 pavyzdžiai iš 13 gręžinių ir nustatyti 76 taksonai. Sis- tematinė grupės padėtis yra sudėtinga, ir net neaišku, ar nanofosili- …
Excerpt
16 lentelé. Kreidos nanoplanktono stratigrafinis paplitimas Table 16. Stratigraphic characteristics of Cretaceous nanoplankton Aukštas Cenoma uronis Elo | us o G.obliguum- M.decoratus Lucianorhabdus maleformis Watznaueria lla sp. ob cretacea lla solida …
Excerpt
išskirta to paties pavadinimo zona. Zona atitinka didesne apa- tinio kampanio dalj. 101—94 m intervale iSskirta Ceratolitoi- des aculeus zona, atitinkanti virsutine apatinio kampanio— apatinę viršutinio kampanio dalį. Nanofosilijų kompleksas įvai- rus, …
Excerpt
2.6. Paleogeografinių sąlygų kaitos ypatybės Paleogeografiniai sedimentacijos žemėlapiai ir jų sudarymo metodika Baltijos sedimentacijos baseino raida buvo sudėtinga, kiek- vienam geologiniam laikotarpiui būdingi tam tikri bruožai (Nar- butas ir kt., …
Excerpt
sirinkus ženklų skaičių iki penkių, pavaizduojamos uolienos, sudarančios ne mažiau kaip 2090 pjūvio. Facijai reikšmingi, ta- čiau mažesnį procentą sudarantys sedimentai parodomi papil- domais ženklais. Taip darant galima atspindėti sudėtingos san- daros …
Excerpt
+ sudaryti šio tipo žemėlapiai yra pagrindas tolesniems Lie- tuvos teritorijos įvairiapusiams geologiniams tyrimams moksli- nėje bei praktinėje srityse bei tų tyrimų išvadų patikimesniam pagrindimui. Toliau tekste apibendrintai pateikiamos visų geologinių …
Excerpt
galais. Jūros dugne klostėsi molingi dumblai, turtingi organinės medžiagos, su plonais sapropelio tapsluoksniais. Lygus hori- zontalus ir ramus sluoksniuotumas rodo didelį šio pagėlėjusio baseino gylį. Pagirių laikotarpyje Lietuvos teritorija patyrė lėtą …
Excerpt
noje. Vyko sudėtingas besikaupiančios smėlingos, aleuritinės ir molingos medžiagos kaitaliojimasis tiek vertikalia, tiek hori- zontalia kryptimis. Susikaupusios nuosėdos būdavo perplauna- mos ir transportuojamos į kitus sedimentacijos plotus. Tokio- mis …
Excerpt
Pažymėtinas Deimenos nuogulų paplitimas tik Baltijos sinek- lizės ribose. Deimenos laikotarpyje Baltijos sedimentacijos ba- seino pamatas grimzdo toliau. Neabejotina, kad pirminis Deime- nos serijos nuogulų paplitimas buvo kur kas platesnis, tačiau la- …
Excerpt
nės nuogulos su beveik išimtinai storasienių trilobitų fauna. Daž- nos sedimentacijos pertraukos su getito ir hematito sluoksnių paviršių impregnacija. Baseino pakraščio zonose (V ir VI) kau- pėsi kvarcinis glaukonitinis smėlis, pilkos spalvos pelitinis …
Excerpt
įlinkiuose (I zona) kaupėsi biogeninis ir chemogeninis kalkitas, Nemuno žemupio pakilumoje (II zona) ir Vidurio Lietuvos įlin- kyje (III zona) — bangavimo zonos biogeninis kalkitas. Amžiaus pabaigoje baseinas pagilėjo. Be chemogeninio kalkito, neretai …
Excerpt
gausi, tačiau įvairi. Pavienės pelicipodų geldelės palaidotos ver- tikaliai, kas rodo, kad nuogulos kaupėsi ramiomis hidrodinami- nėmis sąlygomis. Tarpinėje zonoje (II) dominavo mergelis, mo- lis, rečiau pelitinis kalkitas. Kranto kryptimi nuosėdose …
Excerpt
schemos tobulinimas ir litogenezés tyrimai, vykdyti atliekant temos darbus, padéjo rekonstruoti Sios teritorijos paleogeogra- fines ypatybes dar trumpesnių šios sistemos laikotarpių nei anks- čiau. Jos buvo atkurtos 14 stratigrafinių lygių. Lietuvos …
Excerpt
sedimentacijos sąlygomis, atsiklojusiomis nuosėdomis bei jų sto- riu. Jau Jaani amžiaus pradžioje visoje Baltijos paleosineklizė- je (I zona) padidėjus grimzdimams įsivyravo gilaus šelfo anae- robinės poštorminės sąlygos. Klostėsi tamsūs, iki 47 m storio, …
Excerpt
Dybysos amžiaus pabaigoje (žr. komp. diską) poštorminių anaerobinių aplinkų sritis (I zona), ypač teritorijos šiaurinėje da- lyje, sumažėjo dar labiau. Joje klostėsi tamsūs dumblai: 1 laiko- tarpyje molingi mergeliniai, 2 — molingi ir 3 — molingi kalkiti- …
Excerpt
plites 1 laikotarpyje, pradėjo regresuoti. Baltijos paleosineklizės suskilimas į dvi — Lietuvos ir Kurzemės paleoįdaubas dar labiau išryškėjo. Lietuvos paleoįdaubos vidurinėje srityje (I zona) vyra- vo štorminės aplinkos ir vyko žalsvai pilkų molingų ir …
Excerpt
vičius. Be išvardytų Lietuvos tyrinėtojų, dirbusių rengiant 1:2500 000 mastelio litologinių paleogeografinių žemėlapių atla- są, 1988 m. pateiktą LGT ir GI fondams, dalyvavo kaimynės Lat- vijos specialistai V. Kuršs, V. Sorokin ir L. Savaitova. Jų atliktų …
Excerpt
1 lent. tęsinys 1 2 3 4 5 6 i 8 Įvairiagrūdžiai smėliai, Sa ie pilka; smiltainiai ir i a a konglomeratai su INS SAS Šešuvi KTI I, K; kvarco, erupcinių bei = span = dai Suave piritas, gipsas nuosėdinių uolienų a 1 ErUCaI ae žvirgždu, su piritiniu, | CIS | …
Excerpt
1 lent. tęsinys 1 2 3 4 5 6 7 8 Aleurolitai ir itin Šviesiai pilka, smulkūs smiltainiai, | g aro Šios a‘ Tai I, K, Ch; silpnai sucementuoti b 2 see a TE k piritas, leukoksenas molingu ir kontaktiniu | 2278U0!a Ir Sad a E įstrižai D,tl Dokk cementu, …
Excerpt
ritmiškai persisluoksniavę su šviesiai pilkais ir žalsvai rusvai dėmėtais smiltainiais ir Viešvilės serijos — Šešuvies ir Saunorių svitų — sedimentai, šviesiai pilki įvairiagrūdžiai ir smulkiagrū- džiai smėliai ir smiltainiai, pelenų pilkumo aleuritingi …
Excerpt
Pradinį hercininį etapą žymi Viešvilės serijos terigeninės nuo- gulos, sudarančios apačioje Šešuvies ir viršutinėje dalyje — Sau- norių svitas. Šešuvies svitos apatinės dalies vadinamieji baziniai smėliai ir smiltainiai, susikloję po sedimentacijos …
Excerpt
Narvos serijos stratotipinis pjūvis yra šiaurės rytų Estijoje, palei Narvos upę ir jos intakus. Lietuvoje Narvos serija dalijama įapatinę — Ledų ir viršutinę — Kernavės svitas. Didžiausias storis yra Vakarų Lietuvoje (Palangos gręž.), kur 134 m sudaro …
Excerpt
gulas pakeitė terigeninės. Baltijos regione sedimentacija tęsėsi subakvalinėje aplinko- je, sugėlėjusių jūrų bei kontinentinio tipo baseinuose. Įstrižai ir banguotai sluoksniuo- ti paklotinio pluošto smėliai klostėsi tekan- čio vandens terpėje, …
Excerpt
2 lent. tesinys $/2B)RRH BH ae eIaRaaR = = E 28 Eos a SARS SAG Bale eSR| 2 A AA55RA3 KA na ae ach oe Fas 2 at lee A Ž A A A A A A Šviesiai gelsvai ir žalsvai pilka, mikrosluoksniuota, su bespynių pečiakojų (lingulų) sankaupomis Zalsvai pilka, mikro- ir …
Excerpt
čioje devono pabaigoje įsivyravo kontinentinis režimas. Vėly- vojo devono jūra transgresavo iš rytų, iš Maskvos sineklizės. Pietuose, Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės zonoje, vakarų— pietryčių kryptimi iki Pripetės įlinkio (pietvakarių Baltarusija) …
Excerpt
laus druskingumo sąlygas. Šiaurės rytų Lietuvoje Kupiškio svi- tos storis yra 6—10 m, ji storėja vakarų kryptimi, kur visas Plia- vinių komplekso storis padidėja, ypač Jaros ir Suosos svitų da- lyje, iki 55 m storio. Šiaurės vakarų kryptimi VI ir VIII …
Excerpt
meritai su dolomito ir plonais pluoštinio gipso tarpsluoksniais. Kontinentinių facijų nuogulos — smėliai ir margaspalviai mo- liai — vyrauja Šiaurės Lietuvos ir toliau — Latvijos teritorijoje (II ir III zonos). Stipinų svitos dolomitų kompleksas kaip …
Excerpt
režimo sąlygas. Dūlėjimo pakeistas kaverningas Kruojos dolo- mito viršutinis sluoksnis rodo buvus sedimentacijos pertrauką prieš pradedant klostytis Šiaulių laikotarpio nuosėdoms. Šiau- lių svitos Stačiūnų ir Kužių gręžinių tipiniame pjūvyje vyrauja …
Excerpt
Vėlyvojo devono famenio aukšto facijų kaita Baltijos sinekli- zės teritorijoje ir Danijos-Lenkijos perikratono zonoje atkurtos facijos (Narkiewicz i dr., 1998) perša mintį, jog jūrinių, lagūninių ir kontinentinių facijų kaita famenyje turi bendrų bruožų …