Excerpt
18 d. rašė rektoriui: „Jei Jūsų šviesybė paskirtumėt kuriam nors Vilnians kolegijos brolių užsiimti spaustuve, aš tą mielai lei- Sid) Iki XVII a. vidurio apie spaustuvės vadovus beveik visai nėra žinių. Tik nuo 1642 m. prefektų pavardės aptinkamos jė- …
Excerpt
niaus akademijoje dėstė, drauge dirbdamas spaustuvės prefek- tu“. Pasižymėjo labdaringumu per 1710 m. marą. Mirė 1712 m. vasario 2 d. 47 metų 16. р Aleksandras Kulieša, prefektu айЪез 1712—1720 m., daug dėmesio kreipė inventoriaus išplėtimui. Jo rūpesčiu …
Excerpt
Vis dėlto žinių apie spaustuvės vadovus tėra labai šykščiai. Nors kai kurie jų per savo ilgametį darbą ar didelius gabumus turėjo įtakos spaustuvei, istorikų apie juos tepasakyta, kad to- kias pareigas ėjo. Organizacinė preiektų veikla tebelieka neži- …
Excerpt
vyresnysis. Tad veiklos pradžioje spaustuvei keturių žmonių ir užteko. Yra išlikusios 1597 m. akademijos spaustuvės taisyklės „Re- gulae pro typographia Vilnense“, kuriose aptariama pagrindi- nė jos veikla. Aštuoniuose punktuose išdėstyta, jog spaustuvės …
Excerpt
Knygrišiai įrišdavo knygas savo arba užsakovo medžiaga. Priklausomai nuo to, taip pat nuo įrišimo puošnumo ir buvo mokama. Pavyzdžiui, už Emanuelio Alvaro gramatikos įrišimą spaustuvė sumokėjo 10 grašių, lotyniško elementoriaus — 3 gra- šius (paauksuotais …
Excerpt
G. Alabijano pirmykštis planas palikti spaustuvę tik vidaus reikalams greitai buvo atmestas, primygtinai to reikalaujant patiems akademijos profesoriams. Ji tapo katalikiškų, o vėliau ir pasaulietinių knygų spausdinimo centras, drauge su akade- mija …
Excerpt
pardavinėti“ 93. Matyt, toks knygų platinimas nieko gero neda- vė, nes spaustuvė vėliau įsteigė savo knygyną, kur buvo par- davinėjami tiek jos, tiek iš kitur gauti leidiniai. XVIII a. „Liustracijoje“, be smulkaus knygyno patalpų ap- rašymo, yra ir jo …
Excerpt
tuvei nurodymą leisti antikos klasikų autorius 199. Tačiau nuro- dymas buvo įvykdytas tik apie šimtmečio vidurį. Iš direktyvinių dokumentų spaustuvei dėmesį patraukia pro- vincijolo Mikalojaus Lenčickio 1634 m. rugpiūčio mėn. aplink- raštis !*7. Čia …
Excerpt
ciškus Recas 1732 m. birželio 12 d. siūlo akademijos spaustuvei išleisti bažnytinius dekretus ir išplatinti provincijoje 3?. 1739 m. lapkričio 11 d. provincijolas Karolis Bartoldas atsiunčia aka- demijai raštą dėl istorinių knygų, jau parengtų kaimyninėje …
Excerpt
liųjų mokslų literatūros, susirūpinta graikų kalbos dėstymo pa- gerinimu, pradėta spausdinti laikraščiai. 1752 m. prepozitas Ignotas Vicekomes rašė provincijolui J. Požeckiui dėl graikų ir hebrajų kalbų vadovėlių išleidimo. 1753 m. spaustuvė perspausdino …
Excerpt
Spaustuvė buvo priklausoma taip pat ir nuo pasaulietinės valdžios. Spaustuvių reikalai buvo keliami seimuose, o nutari- mai joms — skelbiami ediktais bei konstitucijomis; dažniausiai tai buvo leidybinio darbo apribojimo dokumentai. Pavyzdžiui, 1714 m. …
Excerpt
1764 m. kalendoriaus antrasis leidimas pakartojamas pranciško- nų spaustuvėje. Tiek akademijos, tiek ir pranciškonų spaustuvė pakaitomis spausdino Jono Jaknavičiaus „Evangelijas“, Myko- lo Olševskio „Bromą“ bei kitas knygas. Panašūs santykiai bu- vo ir su …
Excerpt
nė menkiausia knygelė neišeitų be bažnyčios ar valdžios suti- kimo. Knygų leidimo kontrolė žymiai sustiprėjo po reformaci- jos išplitimo. Tada pradėti leisti draudžiamų skaityti knygų katalogai. Cenzūra kontroliavo knygų spausdinimą ir jų išplatinimą. …
Excerpt
aprėpti. Todėl provincijolas M. Lenčickis 1634 m. nurodo, kad knyga gali būti spausdinama „tik iš akademijos vicekanclerio peržiūrėto ir pasirašyto egzemplioriaus“ 154. Tokio aprobavimo užteko pasauliečių ir kitų ne jėzuitų autorių veikalams. Jėzuitų …
Excerpt
Griežčiausios cenzūros susilaukdavo dogmatinės teologijos veikalai, keliantieji ginčytinus klausimus — apie malonę, lais- vą valią ir kt. Juos būtinai reikėjo siųsti į Romą. Aukščiausioji cenzūra stengdavosi apibendrinti dažnai skirtingas provincijos …
Excerpt
K. Akvaviva buvo nurodęs, kad į Romą būtų atsiųstos ir vietos kalbomis išleidžiamos knygos, cenzūruotos tik pro- vincijoje. Nors ir buvo reikalaujama, kad cenzorių peržiūrėtos knygos „būtų turiningos, moksliškos, bešališkos“ 185, jėzuitai to visai …
Excerpt
siškių šitaip įtarinėti ir šmeižti, manome esant reikalinga, ypač šiuo metu, labai rūpestingai nuspręsti, kad jokiu pagrindu ne- butų leista niekam iš jėzuitų ordino žmonių spausdinti knygą ne savo vardu arba su slapyvardžiu“ !9?. Čia M. Viteleskas pri- …
Excerpt
biausiai susirūpinimą kėlė materialistinis žmogaus esmės supratimas, žmogaus sulyginimas su protingu gyvuliu. Provin- cijolas Kazimieras Bžostovskis 1749 m. birželio 29 d. pasisako prieš naujoves lilosolijoje, žiūrėdamas į jas kaip į „egzotiką“, ir prieš …
Excerpt
dalium Dioecesis Samogitiensis“, 1690 m.). Pakartotinai prie cenzūros grįžtama ir 1710 m. Vilniaus vyskupo Konstantino. Bžostovskio „Ganytojiškame laiške“ (Epistola pastoralis). Į cenzūros darbą minėtuose leidiniuose nesigilinama, tik reika- laujama prieš …
Excerpt
ji buvo vyskupo A. Horaino 1766 m. birželio 30 d., provincijolo Antano Skorulskio — 1767 m. liepos mėn., o knyga išėjo tik 1768 m. Kas liko iš cenzūruotų veikalų, kiek jų buvo konfiskuota už minties drąsumą, eretiškas išvadas, šaltinių neaptikta. Iš vizi- …
Excerpt
SPAUSTUVĖS PRODUKCIJA Jėzuitų pakvietimas į Lietuvą ir jų vadovaujamos akademi- jos (universiteto) įsteigimas 1579 m. buvo susiję su daugeliu politinių, religinių bei visuomeninių uždavinių, lėmusių jų veik- lą. Tačiau akademijos artimiausias uždavinys …
Excerpt
Tiek forma, tiek turiniu ano meto spauda gerokai skyrėsi nuo mūsų dienų literatūros. Beveik kiekvieno veikalo pradžio- je — trumpesnė ar ilgesnė dedikacija įtakingam asmeniui, da- Joje autorius aukštino nuopelnus, pateikdavo tokio asmens gi- minės …
Excerpt
2 и 1608 knygas, be Leideno universiteto disertacijų ir в Pagrindinė leidinių kalba, kaip ir to meto Vakarų Europo- je — lotynų, ja išleista beveik pusė spaudinių — 1354 (98 387 puslapiai). Jei XVI a. jie sudarė ?/> produkcijos, tai XVIII a. truputį …
Excerpt
Jau pirmosios spaustuvės knygos, leistos dar M. K. Radvi- los, buvo poleminės. Poleminės literatūros leidimą dar labiau išplėtė jėzuitai, gavę spaustuvę savo nuosavybėn. Knygų leidi- mas kovai tarp įvairių konfesijų buvo bendras reiškinys XVI a. ir XVII …
Excerpt
gelii, 1594 m.); A. Rosciševskis [slapyvardis Joannes Bobo- la] — „Dėl A. Volano kalbos“ (Ad orationem A. Volani, 1592? m.) ir kt. Į kiekvieną jėzuitų veikalą protestantai atsakydavo savo 1е1- diniu ir atvirkščiai. Polemikoje išryškėjo svarbiausi …
Excerpt
vių kalvinistams ir čia pat teigdamas, jog kalvinistų niekas neklauso. Efektyvesniam priešininko sutriuškinimui tiek reformatai, tiek ir jėzuitai polemikoje nevengė ir asmeniškumų. Antai P. Skarga „Dvylikos sakramentininkų moksle“ išskaičiuoja epi- tetus, …
Excerpt
seu Plavsvs Lvtheranorym cum Lavrentivs Bodockervs aposta- ta), kartais priskiriamą J. Ryvockiui, o kartais — P. Kunui !3!, Leidinys išėjo Rygoje, pasirodžius dviem Lauryno Bodokerio knygoms apie liuteronizmą. Iš pradžių „Laurentalijos“ auto- rius …
Excerpt
Suprasdami šio leidinio svarbą bažnytinei ir nacionalinei prie- spaudai didinti, disunitai jį supirkinėjo ir naikino 182. Dėl unijos diskutavo taip pat E. Vega, parašęs „Apie tikrą- jį ir vienintelį šv. Petro primatą“ (De Vero et Unico Primatu Divi Petri, …
Excerpt
pui, aprašomi kazokų maištai, autoriaus nuomone, kilę dėl pastangų išardyti uniją. Piktindamasis to meto žiaurumais, J. A. Kulieša nesąmoningai atskleidžia ir tikrąją sukilimo prie- Žastį — ieodalinę-nacionalinę priespaudą: drauge su kazokais savo ponus …
Excerpt
1 pav. Vilniaus akademijos spaustuvės įkūrėjas Mikalojus Kristu- pas Radvila (1549.V111.2—1616.11.28) …